Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams A. N. ir S. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaivilė“ ir atsakovės M. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-298-944/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaivilė“ ieškinį atsakovei M. K. dėl teisės pripažinimo atlikti veiksmus be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovei UAB „Gaivilė“ nuosavybės teise priklauso negyvenamieji pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 2A3p), bei 390/828 dalys 0,0828 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai. Likusi 438/828 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei M. K., kuriai taip pat priklauso ir tame pačiame žemės sklype esantis pastatas – garažas-dirbtuvės, plane pažymėtas 3I1p. UAB „Gaivilė“, siekdama atstatyti (rekonstruoti) du jos įsigytus pastatus, esančius apleisto ir apgriuvusio Kauno miesto senamiesčio dalyje, bei šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tvarkymo darbus, negavusi atsakovės sutikimo tokių darbų atlikimui, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama:

1) pripažinti ieškovei UAB „Gaivilė“ teisę atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo (savaiminių želdynų ir krūmų pašalinimo, statybinių ir kitokių šiukšlių išvežimo, išvalymo ir kt.) darbus be atsakovės M. K. sutikimo;

2) pripažinti ieškovei UAB „Gaivilė“ teisę rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus: negyvenamąjį pastatą 1A2p, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąjį pastatą 2A3P, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ paruoštus pasiūlymus – „Negyvenamojo pastato 1A2p (duomenys neskelbtini) ir negyvenamojo pastato 2A3p (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, keičiant pastatų paskirtį į gyvenamą paskirtį priešprojektiniai pasiūlymai“ be atsakovės M. K. sutikimo;

3) leisti be atsakovės M. K. sutikimo koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliajame plane nurodytą pastatų aukštį ir nustatyti, kad aukštis nurodytas ne iki kraigo, o iki karnizo, taip pat nustatytą žemės sklypo naudojimo pobūdį į papildomą būdą ir nustatyti, kad žemės sklype nustatomas antras būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų ir bendrabučių teritorijos (47,10 proc. žemės sklypo).

Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užverstas įvairiomis šiukšlėmis bei statybinėmis medžiagomis. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2013 m. birželio 6 d. raštu pareikalavo atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijos tvarkymo darbus. Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinį padalinį prašydama duoti sutikimą teritorijos tvarkymo darbams, kuris sutikimą išdavė, tačiau nurodė, kad norint atlikti pastatų rekonstrukcijos darbus, būtinas atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, kurioje yra atitinkami pastatai, sutikimas. Tačiau tokio sutikimo atsakovė nedavė ir atsisakymo priežasčių nenurodė. Ieškovė pažymėjo, kad rengiant dokumentus pastatų rekonstrukcijai paaiškėjo, kad 2011 m. balandžio 13 d. tvirtinant žemės sklypo detalųjį planą buvo padarytos tam tikros klaidos, kurias ieškovė nori ištaisyti siekiant įvykdyti Kultūros paveldo departamento reikalavimus, t. y. netinkamai nustatytas ieškovei priklausančių pastatų aukštingumas. Jei statiniai būtų atstatomi pagal detaliajame plane nurodytą aukštingumą, tokiu atveju turėtų būti nugriauti atskiri šiuo metu išlikę pastatų elementai, kuriuos reikalauja išsaugoti Kultūros paveldo departamentas. Ieškovė paaiškino, kad rengiant žemės sklypo detalųjį planą, jo rengėjai nustatė statinių aukštingumą faktiškai jų nepamatavę. Dėl šių aplinkybių ieškovei priklausančių pastatų aukštingumas buvo nustatytas tik iki namo karnizo, o ne iki kraigo. Be to, ieškovės nuomone, buvo netinkamai nustatytas ir žemės sklypo naudojimo pobūdis. Pažymėjo, kad savo patikslintus ieškinio reikalavimus suformulavo taip, kad detaliojo plano sprendinius būtų galima koreguoti tik dalyje, kuri lygi ieškovei nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai.

A. M. K. su ieškiniu nesutiko ir pažymėjo, kad ji neprieštarauja tam, kad būtų tvarkoma ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis, o savo sklypo dalį ji sutvarkys pati. Ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo detaliojo plano keitimo prašė atmesti. Atsakovės nuomone, prašymas leisti koreguoti ir nustatyti, kad detaliajame plane pastatų aukštis nurodytas ne iki kraigo, o iki karnizo prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktui, daugiaaukščiai, mesdami šešėlį, atims dalį natūralaus saulės apšvietimo, pablogins kiemo želdinių sąlygas, kambarių apšvietimą ieškovės statiniui. Be to, pagal turimą žemės sklypo nuosavybės dalį ieškovė galėtų statyti tik 308,1 kv. m. ploto patalpas per visus pastatus, tuo tarpu pagal pateiktus Š. K. priešprojektinius pasiūlymus užstatymo intensyvumas gerokai viršija ieškovės sklypo dalies intensyvumo normas. Pagal ieškovės pateiktą statinių priešprojektinę dokumentaciją, pastato (duomenys neskelbtini) antrame, trečiame ir ketvirtame aukštuose, į atsakovės M. K. žemės sklypo pusę yra suprojektuoti atitinkamai 19 kv. m ir 12 kv. m balkonai, o 4 aukšto balkonas, kurio plotas nepažymėtas, yra su vidine lodžija. Atsakovės teigimu, visi šie balkonai suprojektuoti virš atsakovės žemės sklypo, dėl ko yra pažeidžiamos atsakovės teisės.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamieji pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio – teritoriją. Departamento Kauno teritorinis padalinys, patikrinęs minėtus pastatus bei jų teritoriją (žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pastatai yra neprižiūrimi, o atlikus šių pastatų ir žemės sklypo, ant kurio jie stovi, priežiūros ir tvarkymo darbus būtų užtikrintas kultūros paveldo vietovės, kuriai nustatytas viešojo pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslas, išsaugojimas.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nesant atsakovės sutikimo, ieškovė negali tinkamai įgyvendinti Kultūros paveldo departamento pareigūnų teisėtų reikalavimų, už kurių nevykdymą gali būtų taikoma administracinė atsakomybė. Su reikalavimu dėl leidimo koreguoti žemės sklypo naudojimo pobūdį, nustatant jį ne mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, o daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, prašė atmesti, tačiau ieškovei patikslinus šį reikalavimą, savivaldybės administracija su juo teismo posėdžio metu sutiko ir nurodė, kad patikslintas reikalavimas atitinka įstatymu keliamus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – leido ieškovei UAB „Gaivilė“ atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo (savaiminių želdynų ir krūmų pašalinimo, statybinių ir kitokių šiukšlių išvežimo, išvalymo ir kt.) darbus be atsakovės M. K. sutikimo; leido ieškovei rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus: negyvenamąjį pastatą 1A2p, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąjį pastatą 2A3P, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ paruoštus pasiūlymus – „Negyvenamojo pastato 1A2p (duomenys neskelbtini) ir negyvenamojo pastato 2A3p (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos keičiant pastatų paskirtį į gyvenamą paskirtį priešprojektiniai pasiūlymai“ be atsakovės M. K. sutikimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 811,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (83,41 Eur už žyminį mokestį ir 727,91 EUR teisinei pagalbai apmokėti); priteisė atsakovei iš ieškovės 237,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Gaivilė“ 41 Eur žyminio mokesčio ir 5,74 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės M. K. – 11,48 Eur pašto išlaidų.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Gaivilė“ 2013 m. vasario 27 d. sutartimi Nr. 66-12-2 Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo ir 2013 m. kovo 12 d. aktu Nr. 66-13-3 įsigijo negyvenamąjį pastatą, pažymėtą plane lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąjį pastatą, pažymėtą plane 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 16ŽS-2013 ieškovė įsigijo 390/828 dalis 0,0828 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatyti minėti statiniai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo“ atsakovei M. K. už natūra negrąžinamus gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą nutarta perduoti neatlygintinai nuosavybėn pastatus, tarp kurių ir 96,45 kv. m bendro ploto pastatą (plane pažymėtą 3I1p) (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2013 m. kovo 21 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn 0,0438 ha žemės sklypo dalį, esančią Kurpių g. 14, Kaune. Šalims būnant minėto žemės sklypo bendraturtėms, trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2013 m. birželio 6 d. raštu pareikalavo atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus.

Dėl žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo teismas pažymėjo, kad šiuo metu jis užverstas statybinėmis šiukšlėmis, sklype auga menkaverčiai augalai ir pan. Ginčo sklypo sutvarkymo darbams reikalingas bendraturčio sutikimas, tačiau atsakovė sutikimo tvarkyti ginčo sklypą neduoda. Byloje kilo ginčas, ar 2012 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ((duomenys neskelbtini).)“ Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390 buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Įvertinęs tai, kad teisės aktai numato, jog naudojimosi daiktu tvarka yra bendraturčių sandoris, teismas konstatavo, kad administraciniais aktais naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka nėra nustatoma, dėl ko sprendė, kad minėtas 2012 m. gegužės 18 d. įsakymas nenustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Nesant įrodymų, kad šalys buvo sudarę susitarimą dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos, teismas darė išvadą, kad tokia tvarka nebuvo nustatyta, todėl sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės duoti sutikimą žemės sklypo tvarkymo darbams atlikti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog sutikimas atlikti žemės sklypo tvarkymo darbus pažeis jos teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovei teisę atlikti žemės sklypo sutvarkymo darbus be atsakovės sutikimo tenkino.

Pasisakydamas dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuos statinius nori rekonstruoti pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ pateiktus priešprojektinius pasiūlymus – „Negyvenamojo pastato 1A2p (duomenys neskelbtini) ir negyvenamojo pastato 2A3p (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, keičiant pastatų paskirtį į gyvenamą paskirtį, priešprojektiniai pasiūlymai“. Atsakovė nesutinka su ieškovės priešprojektiniais pasiūlymais teigdama, kad nėra realios galimybės vykdyti statybos darbų tokiame mažame žemės sklypo dalies plote, pateiktas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, mano, kad ieškovė gali savavališkai pasinaudoti atsakovės žemės sklypo dalimi. Be to, atsakovės nuomone, statybos darbai gali pažeisti jai priklausantį statinį, kas lemtų didesnius kaštus pastato remontui. Atsakydamas į tokius atsakovės argumentus, teismas pažymėjo, kad tik atitinkamos institucijos, prižiūrinčios statybų veiklą, turės spręsti, ar yra realu tokio ploto žemės sklypo dalyje vykdyti statybos darbus dėl pastatų aukštingumo ir jų pobūdžio, ar įmanoma bus naudotis inžineriniais tinklais, ar bus galimybė užtikrinti priešgaisrinę saugą, higienos reikalavimus ir kt. Visos šios, ir panašios aplinkybės bus sprendžiamos ateityje, statytojui siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir kitus būtinus statybos dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendraturčių nesutikimas dėl pastatų rekonstrukcijos turi būti protingai motyvuotas. Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, specialistų išvadų ir kt., kad dėl ieškovės atliekamos pastatų rekonstrukcijos iš esmės pablogėtų atsakovės teisės į jai priklausantį statinį ir dalį žemės sklypo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad statybų procese atsakovei atsiras neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jos teises bei įstatymų saugomus interesus. Vadovaujantis nurodytu, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir leido jai be atsakovės sutikimo atlikti pastatų rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ pateiktus priešprojektinius pasiūlymus.

Pasisakydamas dėl leidimo koreguoti Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 detaliajame plane nurodytą pastatų aukštį, taip pat nustatyti žemės sklypo daliai antrą naudojimosi būdą be atsakovės sutikimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė detaliojo plano keitimą grindžia plane padarytos klaidos ištaisymu. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai, susiję su detaliuoju planu, negali būti vertinami kaip klaidos taisymas, ir jie turėtų būti vertinami kaip detaliojo plano pakeitimas bei koregavimas. Pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl statinių aukštingumo. Rengiant detaliųjų planą buvo įvertinti žemės sklypo ir statinių kadastro duomenys, taip pat faktiškai apžiūrėta teritorija su esamais statiniais. Detaliojo plano rengimui buvo gautos Kultūros paveldo departamento planavimo sąlygos, tačiau jose nėra jokių pastabų dėl statinių galimai netinkamo aukštingumo, t. y. kad realiai statiniai yra aukštesni nei detaliajame plane nurodytas galimas jų aukštingumas. Iš UAB „Geometra“ plano teismas nustatė, kad ginčo 829 kv. m žemės sklypui yra nustatytas esamas pastatų aukštingumas – 9,0 m, užstatymo tankis – 0,59 m, užstatymo intensyvumas – 0,78. Ginčo statinių kadastro bylose taip pat nėra duomenų, kad ieškovei priklausantys statiniai buvo aukštesni – apie 13,5 m, kad statinių aukštis buvo matuojamas iki tam tikros statinio konstrukcijos dalies, t. y. šiuo atveju karnizo. Taip pat į bylą nepateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų ir istorinių tyrinėjimų, atspindinčių realų pastatų aukštį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą buvo įvertinti tiek kadastro bylų duomenys, tiek tai, kad ginčo teritorija su statiniais buvo apžiūrėta realiai, teismas sprendė, kad vien ieškovės pateiktos jos pačios iniciatyva užsakytos schemos nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta klaida dėl statinių aukštingumo, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė kaip neįrodytą. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė savaip interpretuoja tuos pačius duomenis ir nurodo, kad jai priklausančiuose statiniuose esantis patalpų skaičius savaime sudaro pagrindą pripažinti šiuos statinius daugiabučiais, todėl turi būti nustatytas papildomas žemės sklypo naudojimo būdas. Teismo vertinimu, duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, į bylą nebuvo pateikta. Be to, nesant nustatytos tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismas sprendė, kad abstraktaus pobūdžio ieškovės reikalavimas nustatyti daliai – 47,10 proc., žemės sklypo antrą naudojimosi būdą galimai pažeistų atsakovės kaip žemės sklypo bendraturtės teises. Pažymėjo, kad antrojo žemės naudojimosi būdo nustatymas daliai žemės sklypo susijęs pirmiausia su žemės sklypo užstatymo tankumo, intensyvumo padidinimu, kas taip pat turėtų įtakos atsakovės teisėms ir interesams. Remiantis nurodytu, teismas atmetė šį ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymėjo, kad ieškovė patyrė 83,41 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 1091,87 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė už atstovavimo paslaugas patyrė 463,39 Eur išlaidas, o už procesinių dokumentų surašymą - 250 Eur išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė pareiškė tris neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš kurių tik už du buvo apmokėjusi žyminį mokestį. Patenkinus du reikalavimus – leisti ieškovei atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus be atsakovės M. K. sutikimo ir leisti ieškovei rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus be atsakovės M. K. sutikimo – už šiuos reikalavimus sumokėtas žyminis mokestis sudaro 83,41 Eur, kurį teismas priteisė ieškovei iš atsakovės. Kadangi reikalavimą dėl detaliojo plano keitimo teismas atmetė, 41 Eur žyminio mokesčio sumą teismas priteisė valstybei iš ieškovės. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 727,91 Eur atstovavimo išlaidų, o atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei priteisė 237,80 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės patirtas 17,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, teismas proporcingai paskirstė šalims, t. y. iš ieškovės valstybei priteisė 5,74 Eur sumą, o iš atsakovės – 11,48 Eur sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gaivilė“ prašo panaikinti 2015 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys bei priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai: leisti koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliajame plane nurodytą pastatų aukštį ir nustatyti, kad aukštis nurodytas ne iki kraigo, o iki karnizo, taip pat nustatytą naudojimo pobūdį į papildomą būdą ir nustatyti, kad žemės sklype nustatomas antras būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (47,10 % žemės sklypo), be atsakovės M. K. sutikimo; priteisti iš atsakovė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nors teismas, tenkindamas antrąjį ieškovės reikalavimą, leido rekonstruoti pastatus be atsakovės sutikimo, tačiau tuo pat metu neleido koreguoti detaliojo plano, nes dėl detaliajame plane esančių sprendinių (nurodyto pastatų aukštingumo) ieškovei negalės būti išduotas leidimas statybos darbams. Minėtos aplinkybės rodo, kad teismo sprendimas yra prieštaringas ir pažeidžia CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Nekeisdama detaliojo plano, ieškovė negali atlikti pastatų rekonstravimo darbų, kadangi šiuo metu detaliajame plane nurodytas pastatų aukštis 9 m, tuo tarpu faktiškai išlikusios pastatų dalys, kurias kultūros paveldo departamentas pripažino saugotinomis, siekia 11,14 metro. Teismui nesuteikus ieškovei teisės koreguoti detaliojo plano sprendinių, Kauno miesto senamiesčio dalis ir toliau išliks neatstatyta neapibrėžtam laikui, kol atitinkamai saugotina pastatų kaip kultūros paveldo dalis nenugrius, o daliai pastatų nugriuvus, turės būti rengiami nauji priešprojektiniai pasiūlymai ir vėl iš naujo dėl jų kreipiamasi į teismą.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog detaliajame plane buvo padarytos klaidos. Pažymi, kad detaliojo plano koregavimas buvo reikalingas ne tik dėl galimai padarytos klaidos, bet tam, kad galėtų būti įgyvendinami UAB „Š. K. projektavimo studija“ projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos teismas leido ieškovei atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus (antrasis ieškovės ieškinio reikalavimas). Ieškovės nuomone, detaliajame plane padarytas klaidas dėl pastatų aukštingumo įrodo ta aplinkybė, kad šiuo planu turėjo būti nustatytas esamas aukštingumas pagal faktinį statinių aukštį. Tuo tarpu detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodoma, kad esamas statinių aukštis yra lygus 9 metrams, tačiau iš J. Š. firmos 2014 m. balandžio mėn. atliktos kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad: išlikusių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų dalių aukštis yra lygus 11,33 m.; su kitu pastatu besiribojančios sienos aukštis yra 13,97 m; (duomenys neskelbtini) išlikusių konstrukcijų aukštis – 9,58 m. Iš architektūrinių archeologinių matavimų, kuriuos atliko Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė L. M. P., matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini) (lA2p) išlikusių konstrukcijų aukštis siekia 11,14 m (segtuvo 3-6 lapai), o pastato (duomenys neskelbtini) (2A3p) išlikusių konstrukcijų aukštis – 9,50 m (segtuvo 11 lapas). Teismas minėtų įrodymų nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Be to, minėti įrodymai yra išlikusių pastatų konstrukcijų faktiniai matavimai, kuriuose nurodyti faktiniai aukščiai, todėl teismas nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl pastatų galimo aukštingumo iki karnizo, o ne iki kraigo realiai grindė vien tik esamo pastato fasadų pjūvių schemomis su atstatomų pastatų kraigo altitudėmis. Šiuo metu statinio (duomenys neskelbtini) išlikusių sienų aukštis be stogo konstrukcijų yra 9,5 m, todėl natūralu, kad pastačius stogą, šio pastato aukštis padidės. Dėl paminėtų priežasčių, apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, nepagrįstai atmetė reikalavimą leisti ieškovei koreguoti detalųjį planą pakeičiant pastatų aukštingumą.

3. Pasisakydamas dėl žemės sklypo papildomo naudojimosi būdo nustatymo, teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Vadovaujantis LR Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, Statybos techninio reglamento 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.3 punkto nuostatomis, sprendžiant apie tai, ar ieškovės įsigyti namai yra daugiabučiai, teismas turėjo nustatyti, kiek buvo butų ieškovės įsigytuose namuose. Iš nekilnojamojo turo kadastro bylų kopijų matyti, kad tiek pastato (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) paskirtis yra gyvenamoji, pastatuose buvo po 5 butus, todėl minėti namai laikytini daugiabučiais. Vadovaujantis tuo, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad namai yra daugiabučiai.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad nesant nustatytos tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos, reikalavimas nustatyti daliai - 47,10 proc. žemės sklypo antrą naudojimosi būdą galimai pažeistų atsakovės kaip žemės savininkės teises. Apeliantės nuomone, teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai vertino teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat savo išvadas grindė prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovės vertinimu, joks teisės aktas nereikalauja, kad nustatant antrą žemės sklypo naudojimosi būdą būtų aiškiai individualizuota, kuriai žemės sklypo daliai atitinkamas būdas turi būti nustatytas. To nereikalauja nei LR teritorijų planavimo įstatymas, nei Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės. Be to, nustatytas papildomas antrasis būdas niekaip negalėtų pažeisti atsakovės teisių, kadangi nustačius antrą būdą pirminis jo naudojimo būdas nėra panaikinamas, t. y. atsakovė ir toliau galėtų naudoti žemę pagal pirmąjį būdą. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad antro naudojimosi būdo nustatymas yra susijęs su žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo padidinimu. Žemės sklypo užstatymo intensyvumui neturi jokios įtakos, ar žemės sklype bus pastatytas vienbutis 210 kv. m pastatas, ar daugiabutis, pvz. tributis, kai kiekvieno buto plotas po 60 kv. m, o viso namo plotas 210 kv. m. Be to, ieškovė neprašo keisti nustatyto esamo žemės sklypo užstatymo intensyvumo. Todėl net ir nustačius antrą žemės sklypo naudojimosi būdą, žemės sklypo užstatymo intensyvumas nepakis. Užstatymo tankumas kistų tik tokiu atveju, jei būtų keičiami ieškovei priklausančių pastatų išorės matmenys (užstatymo plotas), tačiau ieškovė neplanuoja ir neprašo leisti jai pakeisti pastatų išorės matmenis. Be to, atsakovė neįrodė, kad detalaus plano koregavimas pažeis jos teises. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šią naštą nepagrįstai perkėlė ieškovei. Apeliantės nuomone, reikalavimas dėl detaliojo plano koregavimo turėjo būti tenkintas, kadangi teisę keisti detaliojo plano sprendinius, atliekant jo koregavimą suteikia tiek teritorijų planavimo įstatymas, tiek ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės.

Apeliaciniu skundu atsakovė M. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą dalyje, kurioje patenkinti ieškovo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo ieškovei atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus (savaiminių želdynų ir krūmų pašalinimo, statybinių ir kitokių šiukšlių išvežimo, išvalymo ir kt.) be M. K. sutikimo, aptarinėjo ir vertino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad minėtas įsakymas nenustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Tokia išvada prieštarauja minėto įsakymo turiniui bei nusistovėjusiai teismų praktikai apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų teisių ir pareigų perimamumą pasikeitus turto savininkams. Minėtas įsakymas yra valstybės institucijos priimtas teisės aktas, privalomai registruotinas Nekilnojamojo turto registre, todėl yra privalomas savininkams, įgijusiems šį sklypą. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl įsakymo nuginčijimo, todėl nebuvo ir procesinio pagrindo kritiškai įvertinti šį įsakymą kitaip, kaip jis buvo įregistruotas. Be to, konstatuodamas, kad šalys nebuvo susitarę dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose: Nr.3K-3-956/2003, Nr.3K-3-576/2006 ir Nr.3K-3-571/2009), nes minėtų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi.

2. Teismas, leisdamas tvarkyti žemės sklypą be bendraturtės sutikimo, nesivadovavo CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytu principu, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iki bylos iškėlimo teisme ji būtų bandžiusi tartis ar pateikusi atsakovei pasiūlymą dėl sklypo sutvarkymo ir išvalymo, o atsakovė būtų atsisakiusi pati tvarkyti sklypą arba atsisakiusi bendraturčio pasiūlymų. Be to, teismas, leisdamas tvarkyti ginčo sklypą be bendraatsakovės sutikimo, pažeidžia M. K. kaip savininkės teises, nušalina ją nuo sklypo valdymo, leidžia ieškovei sklypą tvarkyti neapibrėžtą laiką, nes sprendime tvarkymo darbų sąrašas nėra baigtinis, leidžiama tvarkyti „ir kitką“. Atsakovė pati siekia kuo greičiau sutvarkyti jai priskirtą sklypo dalį ir niekada to neatsisakė nei asmeniškai ieškovei, nei teismo posėdyje. Tuo tarpu ieškovė pareikštais reikalavimais siekia pakeisti nustatytas naudojimosi žemės sklypu sąlygas, dėl ko yra pažeidžiamos sklypo bendraturtės M. K. teisės naudotis jos žemės sklypo dalimi ir ją valdyti.

3. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovei teisę rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus: negyvenamąjį pastatą lA2p, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąjį pastatą 2A3p, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ paruoštus pasiūlymus - „Negyvenamojo pastato lA2p (duomenys neskelbtini) ir negyvenamojo pastato 2A3p (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos keičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją paskirtį priešprojektiniai pasiūlymai“ be atsakovės M. K. sutikimo.

Šioje dalyje teismo sprendimo motyvai rekonstrukcijos klausimu neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies nuostatų, t. y. sprendimo rezoliucine dalimi yra pilnai patenkintas antrasis ieškovės reikalavimas – pripažinta ieškovei teisė rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ paruoštus pasiūlymus, o tai reiškia, kad jai suteikta teisė be atsakovės sutikimo rekonstruoti pastatus į gyvenamuosius daugiabučius beveik 14 m aukščio namus, nes taip yra numatyta Š. K. projekte, paaukštinus pastatus nuo leistino detaliajame plane 9 m aukščio iki 13,5 m. Pagal minėtą projektą pateiktas pastatų aukštingumas prieštarauja detaliajam planui, todėl leidimas pastatus rekonstruoti pagal Š. K. priešprojektinius pasiūlymus be M. K. sutikimo atsakovei leidžia pažeisti detaliuoju planu nustatytą ir įteisintą pastatų aukštingumą, keisti žemės sklypo naudojimo būdą – statyti daugiabučius. Tai reiškia, kad bus pablogintos gyvenimo sąlygas visiems, tarp jų ir M. K. statinio naudotojams, bendrame sklype atsiras daug gyventojų, daug mašinų, daug šiukšliadėžių, triukšmo, pastato aukštingumu bus užtamsinamas kiemas. Ieškovės pateiktame Š. K. projekte suprojektuoti balkonai neišsitenka ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje, kas taip pat gali pažeisti atsakovės interesus. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad Š. K. pateikto priešprojektinio pasiūlymo dėl UAB „Gaivilė“ pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos 5 psl. nėra pavaizduoto atsakovės M.K. (duomenys neskelbtini) pastato, dėl ko yra didelė tikimybė, kad rekonstrukcijos metu pastatas bus nugriautas.

Atsiliepimu į ieškovės UAB „Gaivilė“ apeliacinį skundą atsakovė M. K. (jos atstovas) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo vidinio prieštaringumo, kadangi teismas ieškovei leido rekonstruoti pastatus, kurių aukštis detaliajame plane yra nurodytas 9 m, todėl sprendimas yra aiškus. Be to, nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad „Š. K. projektavimo studija“ parengė projektinius pasiūlymus kaip turėtų būti atstatyti 2 ieškovės statiniai, išsaugant visas statinių paveldo dalis, tačiau ieškovės statiniai nėra paveldo saugomi objektai, todėl saugant ir atkuriant pastatų frontonus ar kitas jų dalis negali būti reikalaujama nepagrįstai keisti pastatų aukštį.

2. Nors ieškovė apeliaciniame skunde remiasi prielaidomis dėl galimų klaidų padarymo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo detaliajame plane, patvirtintame 2011 m. balandžio 13 d., tačiau nenurodo, kokios konkrečios klaidos buvo padarytos. Nei ieškovė, nei Kauno miesto savivaldybė nepateikė teismui archyvinio dokumentų ar padarytų matematinių, techninių pastatų aukščio apskaičiavimo ar kitokių klaidų akto, kurie galėtų patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) detaliajame plane iš tikrųjų būtų buvę padarytos kokios nors pastatų aukščio apskaičiavimo klaidos. Priešingai, visi archyviniai dokumentai patvirtina, kad detaliajame plane nurodytas pastatų aukštis yra teisingas. Todėl ieškovei neįrodžius, kad buvo padarytos detalaus planavimo klaidos, keisti arba koreguoti detalųjį planą nėra pagrindo.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl žemės sklypo papildomo naudojimo būdo nustatymo. Ieškovės teiginys, kad nustačius antrą būdą atsakovė ir toliau galėtų naudoti žemę pagal pirmą būdą t. y. abu būdai galėtų būti naudojami vienu metu, nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis. (duomenys neskelbtini) sklypo ar jo dalies naudojimo būdą iš vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statybos į daugiabučių, bendrabučių gyvenamųjų namų statybos būdą, ieškovė pasididintų savo sklypo dalies užstatymo tankį atsakovės sąskaita, kas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus bei atimtų atsakovei galimybę vykdyti bet kokią statybą savo sklypo dalyje. Be to, priešprojektiniai pasiūlymai neatitinka istorinių dokumentų, nenurodomi tikslūs pastatų vidaus plotų išmatavimai, jų negalima patikrinti, todėl priešprojektinis pasiūlymas dėl daugiabučių pastatų statybos negali būti įgyvendinamas. Be to, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – mažaaukščių vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statyba. Pagal STR reikalavimus, 390 m sklype leidimai dviejų daugiabučių namų statybai arba rekonstrukcijai negali būti išduoti. Nėra teisės akto, kurio pagrindu būtų galima patenkinti ieškovės reikalavimus keisti (duomenys neskelbtini) sklypo ar jo dalies naudojimo būdą į daugiabučių namų statybą, nes ieškovė neturi jokių galimybių šias statybas ar pastatų rekonstrukciją vykdyti savo 123 m neužstatytos žemės sklypo dalies sąskaita, todėl iš anksto planuoja vykdyti šias statybas M. K. žemės sklypo dalies sąskaita, nenurodant nei jos naudojimo terminų, nei jos naudojimo sąlygų. Be to, daugiabučių pastatų statyba (duomenys neskelbtini) UAB „Gaivilė“ sklypo dalyje pažeistų atsakovės teises, higienos normas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų gyventojų automobilių keliamo triukšmo, automobilių išmetamų dujų kiekio, atliekų konteinerių oro teršimo, kiltų nepatogumai dėl kondicionierių keliamo triukšmo. Rekonstruojant daugiabutį (duomenys neskelbtini) 3 aukštų pastatą su mansarda, atsakovės sklypo dalies beveik nepasiektų natūralus saulės apšvietimas. Minėtuose priešprojektiniuose pasiūlymuose (duomenys neskelbtini) pastato antro, trečio aukšto balkonai bei ketvirto aukšto terasa su balkonu suprojektuoti virš atsakovės žemės sklypo dalies, kas pažeidžia STR bei kitus norminius aktus. Priešprojektiniuose pasiūlymuose nenurodyti papildomi priešgaisriniai išėjimai iš minėtų pastatų. (duomenys neskelbtini) pastato viduje planuojamas automobilių parkingas yra padidintos rizikos faktorius, nes 8,73 m ilgio patalpoje pastatyti 3 automobilius, laikantis automobilių parkavimo vietų įrengimo reikalavimų, neįmanoma. Be to, atsakovė sutinka su teismo išvada, kad ieškovės reikalavimai, susiję su detaliuoju planu, negali būti vertinami kaip klaidos taisymas, todėl sprendžiant detaliojo plano pakeitimo klausimą atsakovei nėra pareigos įrodinėti, kaip pakeitus detaliojo plano sprendinius būtų pažeistos jos teisės.

Atsiliepimu į ieškovės UAB „Gaivilė“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija palaiko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą apelianto ginčijamoje dalyje, visapusiškai, išsamiai ir teisingai neįvertino šalių byloje pateiktų įrodymų, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas nustatant reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nėra nustatyta pareiga įrodyti, kaip pakeitus detaliojo plano sprendinius būtų pažeistos jos teisės. Be to, teismas nepagrįstai darė išvadą, kad norint atlikti detaliojo plano koregavimą turėtų būti įvertintos aplinkybės, lėmusios pastatų aukštingumo patvirtintame detaliajame plane nustatymą. Savivaldybė pažymi, kad teisės aktai numato galimybę atlikti detaliojo plano koregavimą keičiant patvirtintus detaliojo plano sprendinius (šiuo atveju pastatų aukštingumą), todėl teismas turėjo vertinti ne detaliuoju planu nustatytą aukštingumą, o galimą nustatyti aukštingumą vadovaujantis Kauno miesto bendruoju planu, susiklosčiusia faktine situacija ginčo žemės sklype, pastatų fasadų pjūvių schemomis, kuriose nurodomas esamas pastatų aukštingumas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Tačiau pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, ginčo žemės sklypas patenka į Miesto centro teritorijos funkcinę zoną, kurioje vyrauja gyvenamoji, visuomeninė, valdymo, administravimo ir komercinė veikla, o galimos žemės paskirtys ir naudojimo būdai šioje teritorijoje yra: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos ir kt. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 8 punkte, nustatyta, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos šis žemės sklypas formuojamas. Taigi ginčo žemės sklype galėtų būti nustatomi keli žemės naudojimo būdai (šiuo atveju rengiant detaliojo plano koregavimą), todėl teismo išvada, kad ieškovė turėjo teismui pateikti įrodymus dėl papildomo žemės naudojimo būdo nustatymo galimybės ginčo žemės sklype yra grindžiama netinkamu teisės aktų nuostatų aiškinimu. Teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo išsiaiškinti, kokiai konkrečiai ginčo žemės sklypo daliai ieškovas siekia nustatyti žemės naudojimo būdą daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Be to, yra susidariusi teisiškai ydinga situacija, kai pirmosios instancijos teismas leido apeliantei rekonstruoti nuosavybės teise priklausančius pastatus: negyvenamąjį pastatą lA2p, (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąjį pastatą 2A3p (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ paruoštus pasiūlymus – „Negyvenamojo pastato lA2p (duomenys neskelbtini) ir negyvenamojo pastato 2A3p (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos keičiant pastatų paskirtį į gyvenamą paskirtį priešprojektiniai pasiūlymai“ be atsakovės sutikimo, tačiau be atsakovės sutikimo neleido koreguoti Administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), detaliajame plane nurodyto pastatų aukščio ir nustatyti, kad aukštis nurodytas ne iki kraigo, o iki karnizo, taip pat nustatyti naudojimo pobūdį į papildomą būdą ir nustatyti, kad žemės sklype nustatomas antras būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (47,10% žemės sklypo).

Atsiliepimu į ieškovės UAB „Gaivilė“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno skyrius palaiko ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantys negyvenamieji pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio ir archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objekto – Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritorijas. Ieškovė, pastebėjusi detaliojo plano sprendinių trūkumus ir suprasdama, kad neturės galimybių tinkamai atlikti avarinės būklės pastatų tvarkybos, 2014 m. balandžio mėnesį atliko pastato (lA2p) (duomenys neskelbtini) kontrolinę geodezinę nuotrauką, užfiksavo šio pastato konstrukcijų dalių aukštį – 11,33 m, su kitu pastatu besiribojančios sienos aukštį – 19,97 m, taip pat pastato (2A3p) (duomenys neskelbtini) išlikusių konstrukcijų aukštį – 9,58 m ir pagrindė šių pastatų tvarkybą, apimant stogo atstatymą ir jo eksploatavimą. Išlikusių pastatų konstrukcijų aukščių matavimus atliko ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė L. P.. Pirmuoju atveju, išlikusių konstrukcijų aukštį nurodė – 11,14 m., antruoju – 9, 50 m. Ieškovė savo reikalavimus pagrindė ir E. B. (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas Nr. 1554) pateiktais brėžniais, kurie yra „Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų projekto Avarinės grėsmės pašalinimo (žemės sklypo u. Nr. (duomenys neskelbtini); KVR u .k. 20171“ (žymuo 12/10-17-TDP) ir „Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų projekto Avarinės grėsmės pašalinimo (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-2316-1862; KVR u.k. 20171“ (žymuo 12/10-18-TDP) sudėtyje. Šiuose brėžiniuose nurodoma, kad pastato 2A3p (duomenys neskelbtini)) aukštis su stogu turėtų būti 13,50 m aukščio. Atliktus matavimus ir patikslinimus ieškovė pateikė juos Kauno apylinkės teismui. Kartu buvo pateikti ir rašytiniai įrodymai dėl detaliojo plano koregavimo tikslingumo (Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014-10-14 raštas Nr. 70-2-2950 su priedu ir kt.), iš kurių matyti, kad Kauno miesto savivaldybė pripažino detaliojo planavimo metu padarytas technines klaidas, kas rodo, kad teismas tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišaiškino, ar pateikti duomenys dėl pastatų aukštingumo reikšmingi sprendžiant avarinės būklės statinių tvarkybos ir priežiūros teisminį ginčą, nevertino, kad griūvantys statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) menkina valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio, visumos darną.

Atsiliepimu į atsakovės M. K. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gaivilė“ prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą atsakovės skundžiamoje dalyje nepakeistą; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčiu (ieškovės ir atsakovės) buvo nustatyta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre remiantis 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390, kuriuo nustatytos konkrečios sklypo dalys, pažymėtos plane koordinačių taškais, prie konkrečių bylos šalims priklausančių pastatų. Pažymi, kad iki 2014 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre ir tik 2014 m. gruodžio 12 d. buvo padarytas įrašas apie nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarką neva 2012 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-390. Tačiau šis įrašas buvo padarytas neteisėtai ir jis šiuo metu yra panaikintas pagal ieškovės kreipimąsi į VĮ Registrų centrą. Aplinkybę, jog minėtu įsakymu nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka patvirtino teismo posėdyje apklausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus darbuotojai. Be to, iki ieškovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, o taip pat ir po atitinkamos dalies įgijimo, jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, taip pat jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įrašytą į ieškovės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, todėl, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, net jei ir būtų atitinkamu 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji negalėtų turėti jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Be to, ieškovės nuomone, nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka turi būti ne tik įregistruota nekilnojamojo turto registre, bet ir sudaryta notarinės formos (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Atsakovės minimas 2012 m. gegužės 18 d. įsakymas nebuvo nei patvirtintas notariškai, nei įregistruotas viešame registre, juolab kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčiu nustatoma jų sudarytu sandoriu, o ne administracinius įgaliojimus turinčio subjekto įsakymu. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau ieškovė pažymi, kad kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, jog tam tikri juridiniai faktai (naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka) nebuvo įregistruoti atitinkamuose registruose, ji negali turėti jokios įtakos naujiems nekilnojamojo daikto įgijėjams, ieškovės nuomone, taikytinas ir šioje byloje. 2012 m. gegužės 18 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo paskirtis – nustatyti parduodamas (išnuomojamas) valstybei priklausančio žemės sklypo dalis, o ne naudojimosi tarp bendrasavininkų žemės sklypu tvarką. Tiek detalus planas, tiek ir žemės sklypo planas buvo skirti tik nustatyti parduodamas valstybei priklausančio žemės sklypo dalis.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė iki bylos iškėlimo teisme nėra bandžiusi su atsakove tartis dėl sklypo sutvarkymo ir išvalymo, o atsakovė būtų atsisakiusi pati tvarkyti sklypą arba atsisakiusi bendraturčio pasiūlymų. Ieškovė nurodo, kad ji kelis kartu buvo kreipusis į atsakovę, tačiau atsakovė sutikimo nedavė, atsisakymo priežasčių nenurodė. Be to, nors atsakovė teigė, kad pirma pradėjo bendro sklypo tvarkymo darbus, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, byloje patiektas 2013 m. birželio 4 d. antstolės S. V. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia, kad iki ieškovei pradedant tvarkymo darbus, visas žemės sklypas buvo užverstas statybiniu laužu, žemėmis ir kitokiomis šiukšlėmis, apaugęs įvairiais želdiniais.

3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis pažeidžia jos interesus, kadangi ji nušalinama nuo sklypo valdymo, leidžiama ieškovei sklypą tvarkyti neapibrėžtai, nes sprendime tvarkymo darbų sąrašas nėra baigtinis. Ieškovė pažymi, kad atsakovė turėjo daug laiko bent pradėti tvarkyti visą teritoriją (žemės sklypą), tačiau jokių darbų neatliko. Žemės sklypas yra kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, atitinkama institucija reikalavo sutvarkyti atitinkamą žemės sklypą nedelsiant, dėl ko ieškovė, priešingai nei atsakovė, ėmėsi realių sutvarkymo darbų, tačiau jų nespėjo užbaigti dėl atsakovės atstovų įsikišimo. Be to, teismas leido atlikti tik žemės sklypo sutvarkymo darbus, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė gali atlikti savo iniciatyva ir nuožiūra bet kokius darbus žemės sklype be atsakovės sutikimo.

4. Ieškovė sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl antrojo ir trečiojo reikalavimų yra prieštaravimas, t. y. nors leidimas darbams atlikti be atsakovės sutikimo buvo gautas, tačiau darbų ieškovė negali atlikti. Dėl to ieškovė yra taip pat padavusi apeliacinį skundą.

5. Atsakovė neįrodė, kaip galėtų būti pažeistos jos teisės, jei ieškovė atstatytų statinius į jų buvusią padėtį pagal aukštingumą.

6. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pateiktame priešprojektiniame pasiūlyme nėra pavaizduoto atsakovės pastato, todėl tikėtina, kad minėtas pastatas gali būti nugriautas. Ieškovė pažymi, kad teismo leidimas rekonstruoti ieškovei priklausančius statinius suteikia tik teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl leidimo statybos darbams gavimo. Ieškovei suteikta teisė rekonstruoti tik jos statinius, todėl niekas neišduos ieškovei leidimo daryti kokį nors fizinį poveikį atsakovei priklausančiam pastatui. Visuose brėžiniuose yra pateikti tik ieškovei priklausančių pastatų planuojami sprendiniai, todėl atitinkamuose brėžiniuose nėra ir negali būti pavaizduojami atsakovei priklausantis pastatas ir jam planuojami sprendiniai. Be to, nors atsakovė teigia, kad atlikus pastatų rekonstrukciją bus pablogintos gyvenimo sąlygos visiems, tarp jų ir atsakovės M. K. statinio naudotojams, bendrame sklype atsiras daug gyventojų, daug mašinų, daug šiukšliadėžių, pastato aukštingumu bus užtamsintas kiemas, tačiau, remiantis tokiais teiginiais, atsakovės teisės nebūtų pažeistos tik tuomet, jei ieškovė nugriautų savo statinius ir niekuomet jų vietoje nestatytų naujų. Be to, atsakovei priklausančio pastato paskirtis yra negyvenamoji, todėl ieškovei rekonstravus savo statinius niekaip negali būti pabloginamos gyvenimo sąlygos negyvenamajame pastate.

Atsiliepimu į atsakovės M. K. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos Kauno skyrius su skundu nesutinka. Nurodo, kad teismas,

priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją, todėl sprendė, kad būtina atlikti veiksmus dėl nenaudojamų ir avarinės būklės bei grėsmę keliamų pastatų priežiūros. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas ir viešame registre įregistruotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų (ieškovės ir atsakovės) susitarimas dėl naudojimosi ginčo turtu nustatymo. Įvertinus tai, kad avarinės būklės statiniai nereprezentuoja saugomo kultūros paveldo objekto, teismas pagrįstai leido ieškovei atlikti tiek žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus, tiek rekonstruoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ paruoštus pasiūlymus be atsakovės sutikimo.

Atsiliepimu į atsakovės M. K. apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad byloje nėra pateikta šalių sudaryto susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo eksploatacijai priskirtą žemės sklypo plotą prilyginti bendraturčių susitarimui dėl naudojimosi tvarkos. Įvertinus tai, kad naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu nustatoma vadovaujantis CK nuostatomis, teismas pagrįstai sprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo įsakymu nenustatė šalių naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Be to, trečiojo asmens nuomone, bylos duomenimis, ieškovė siekė ne vieną kartą gauti atsakovės sutikimą dėl darbų sklypo tvarkymo ir pastatų rekonstrukcijos darbų atlikimo, tačiau atsakovė nesutiko, nesutikimo priežasčių nenurodė. Tuo tarpu nesant atsakovės sutikimo, ieškovė neturi galimybės įvykdyti jai skirtų pareigų dėl ginčo žemės sklypo sutvarkymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad ieškovė ginčo žemės sklypo sutvarkymo (savaiminių želdynų ir krūmų, pašalinimo, statybinių ir kitokių šiukšlių išvežimo, išvalymo ir kt.) darbus gali atlikti be atsakovės sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Bendrąja nuosavybės teise valdomo turto savininkams keliamas reikalavimas susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu (CK 4.75 str.) yra esminis, siekiant stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudoti bendrą daiktą bei juo disponuoti. Dėl šios priežasties visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, kooperuojantis bei aktyviai derinant savo interesus. Bendradarbiauti derinant interesus įpareigotas ne tik statytojas, bet ir kiti bendraturčiai, kurių sutikimai reikalingi, bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003).

Minėta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės ir ant jo stovinčių pastatų savininkės (t. 1, 24–28, b. l.). Žemės sklypas ir jame esantys statiniai patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio teritoriją. Kauno senamiestis į Kultūros vertybių sąrašą įrašytas LR kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 58, LR kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu ĮV-190, Kauno Senamiestis pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys2013 m. išsiuntė šalims reikalavimus pašalinti iš žemės sklypo (teritorijos prie šalims priklausančių pastatų) savaiminius želdynus ir iškirsti krūmus, ardančius statinių sienas bei pamatus, išvalyti teritoriją nuo šiukšlių (surinkti metalo, plytų ir betono likučius), įrengti teritoriją saugančią tvorą, atlikti statinių avarinės grėsmės pašalinimo darbus ir apsaugoti išlikusias sienas nuo sunykimo ir tolimesnio griuvimo (t. 1, b. l. 30–31, 32, 33–34, 36, 113–114).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad sutikimas atlikti žemės sklypo tvarkymo darbus pažeis jos teises ir teisėtus interesus (LR CPK 178 str.). Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė ėmėsi bendradarbiavimo pareigos ir siekė savo veiksmus derinti su atsakove, tačiau pastarosios (jos įgalioto asmens) atsakymai (įspėjimai) buvo neargumentuoti ir trukdantys ieškovei įgyvendinti Kultūros paveldo departamento privalomus nurodymus (t. 1, b. l. 29, 37-38, 41-43). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio teritoriją, todėl ieškovės pradėti vykdyti sklypo tvarkymo darbai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo vietovėje. Jeigu ieškovė savo veiksmais padarė žalos atsakovės turtui, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau šios aplinkybės nėra vertinamos sprendžiant dėl leidimo be bendrasavininko sutikimo leisti atlikti tam tikrus darbus. Atsakydama į atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl teismo netinkamai aiškinto Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390, kuris, anot apeliantės, nustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, teisėjų kolegija pažymi, kad nei iš minėto administracinio akto turinio, nei iš nekilnojo turto viešojo registro duomenų daryti tokią išvadą nėra teisinio pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susitarimas dėl privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto (šiuo atveju – žemės sklypo) naudojimosi tvarkos yra dviejų asmenų sandoris, todėl tretieji asmenys nustatyti tokią tvarką neturi teisės. Apie tokio pobūdžio sandorio sudarymą byloje duomenų nėra ir šalys šios aplinkybės neginčija. Todėl minėti ir su tuo susiję kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad norint gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį, leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, rašytinį pritarimą statinio projektui) reikia pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002 m.). Todėl asmuo, kuriam reikalingi bendraturčių sutikimai, visų pirma privalo parengti ir pateikti jiems informaciją apie planuojamą statybą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.). Su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Protingi motyvai gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos, pablogins eksploatavimo sąlygas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statybas reglamentuojantis reguliavimas užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus LR statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat užtikrintų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (LR statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad būtent atitinkamos institucijos, reguliuojančios statybos veiklą, turės spręsti, ar yra realu tokio ploto žemės sklypo dalyje, kurią nurodė ieškovė, vykdyti statybos darbus, taip pat nuspręs dėl pastatų aukštingumo ir jų pobūdžio, ar įmanoma bus naudotis inžineriniais tinklais, ar bus galimybė užtikrinti priešgaisrinę saugą, higienos reikalavimus ir kt. Visi minėti klausimai bus sprendžiami ateityje, statytojui siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir kitus būtinus dokumentus. Dėl to ieškovė privalės vykdyti LR statybos įstatymo 12 straipsnyje nustatytas statytojo pareigas, o šių pareigų vykdymą kontroliuos leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo atliktą įrodymų vertinimą, sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė į bylą objektyvaus pobūdžio duomenų, specialistų išvadų ir kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl ieškovės atliekamos pastatų rekonstrukcijos iš esmės pablogėtų atsakovės teisės į jai priklausantį statinį ir dalį žemės sklypo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kadangi atsakovės atsisakymo duoti sutikimą motyvai nebuvo paremti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, todėl panaikinti šią teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ( CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nustatydama tokias jo naudojimo sąlygas: pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (t. 1, b. l. 178–179). Ieškovė patikslintu reikalavimu (t. 3, b. l. 17) prašė leisti koreguoti Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 detaliajame nurodytą pastatų aukštį, taip pat nustatyti žemės sklypo daliai antrą būdą be atsakovės sutikimo, detaliojo plano keitimą argumentuodama kaip detaliajame plane padarytos klaidos ištaisymą.

Pagal LR aplinkos ministro 2014 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintas Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles (toliau – Taisykles), detaliojo plano techninė klaida yra spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė (253 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė pripažino, kad detaliojo plano sprendiniai nepakis, jeigu bus ištaisyta klaida dėl pastatų aukščio (t. 2, b. l. 28-29), tačiau nesutiko pripažinti klaida detaliojo plano sprendinį dėl ieškovės nurodomo žemės sklypo naudojimo antrojo pobūdžio – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (t. 2, b. l. 69). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklių nauja redakcija, patvirtinta žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3D-851/D1-792, kurių priede nustatyta, kad naudojimo pobūdis „Mažaaukščių statinių teritorija“ keičiamas į „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“; naudojimo pobūdis „Daugiabučių statinių teritorija“ keičiamas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bedrabučių statybos“. Minėta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu žemės sklypo teritorijos naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Todėl detalusis planas pagal ieškovės norimą teritorijos naudojimo pobūdį turi būti ne koreguojamas, o keičiamas pagal bendrąsias detaliųjų planų rengimo taisykles (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Taisyklių 318.4.1 punktą, galiojantys detalieji planai koreguojami (atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai), kai detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje). Taisyklių 323.2 punkte nustatyta, kad taisyklių 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais detaliojo plano sprendiniai koreguojami tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pageidauja pakeisti detaliuoju planu nustatytą statinių aukštingumą pagal UAB „Š. K. projektavimo studija“ paruoštus projektinius pasiūlymus. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – J. Š. firmos 2014 m. balandžio mėn. atliktos kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad išlikusių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų dalių aukštis yra lygus 11,33 m.; su kitu pastatu besiribojančios sienos aukštis yra 13,97 m; (duomenys neskelbtini) išlikusių konstrukcijų aukštis – 9,58 m. Iš Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės L. M. P. architektūrinių archeologinių matavimų nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) (lA2p) išlikusių konstrukcijų aukštis siekia 11,14 m (t. 2, segtuvo 3-6 lapai), o pastato (duomenys neskelbtini) (2A3p) išlikusių konstrukcijų aukštis – 9,50 m (t. 2, segtuvo 11 lapas). Minėta, kad klaidos tikimybės ir jos ištaisymo galimybės faktą pripažįstą šį klausimą spręsti kompetentinga institucija – trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija. Todėl sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas minėtų įrodymų tinkamai neįvertino, dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad pastatų aukštingumas pagal Taisyklių reikalavimus negali būti koreguojamas

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ginčijamu klausimu laikytini pagrįstais, dėl ko teismo sprendimas minėtoje dalyje pakeistinas ir ieškovės trečiasis reikalavimas tenkintinas iš dalies, leidžiant ieškovei inicijuoti detaliojo plano sprendinių dėl pastatų aukštingumo koregavimą be atsakovės sutikimo. Kadangi trečiasis (papildomas) ieškovės ieškinio reikalavimas yra glaudžiai susijęs su teismo sprendimo dalimi antruoju ieškovės klausimu dėl statinių rekonstrukcijos, kuri paliekama nepakeista, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog iki bylos iškėlimo ieškovė nesikreipė dėl minėto sutikimo į atsakovę, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą, juolab, kad iš šalių elgesio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose akivaizdu, kad draugiškas susitarimas tarp šalių yra negalimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už apeliacinių skundų padavimą ieškovės sumokėjo 41 Eur, atsakovė – 82 Eur žyminį mokestį (t. 3, b. l. 98, 113, 124). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu patirta 9,09 Eur teismo išlaidų (t. 3, b. l. 169).

Kadangi šalių apeliaciniai skundai iš esmės nėra patenkinti, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, o išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 4,54 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Gaivilė“ reikalavimas leisti ieškovei be atsakovės M. K. sutikimo koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliajame plane nurodytą pastatų aukštį ir nustatyti, kad aukštis nurodytas ne iki kraigo, o iki karnizo, taip pat nustatytą žemės sklypo naudojimo pobūdį į papildomą būdą ir nustatyti, kad žemės sklype nustatomas antras būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų ir bendrabučių teritorijos (47,10 proc. žemės sklypo), ir šioje reikalavimo dalyje ieškinį tenkinti iš dalies – leisti ieškovei UAB „Gaivilė“(įmonės kodas 134535039) be atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1541 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliajame plane nurodytą pastatų aukštį ir nustatyti, kad aukštis nurodytas ne iki kraigo, o iki karnizo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Gaivilė“ (įmonės kodas 134535039) ir atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 4,54 Eur (keturis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.