Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-584-919/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
1-584-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05222-17-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
J. P.
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-584-919/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05222-17-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2;2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiajai J. P., kaltinamajam R. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017-02-02 apie 7.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę J. P., tai yra tyčia kumščiu suduodamas mažiausiai tris smūgius į kairį petį ir nugarą, ir taip padarydamas nukentėjusiajai J. P. poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad įvykus konfliktui jis sudavė nukentėjusiajai tris kartus į petį ir vieną kartą į nugarą. Konfliktas kilo dėl jo kaltės, smurtauja ne pirmą kartą. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, civilinį ieškinį pilnai pripažįsta ir pasižada iki 2017-02-13 atlyginti padarytą žalą. Prašo bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka taikyti su kaltinamuoju, jeigu jis atlygins padarytą žalą.

Kaltinamajam R. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

K. R. K. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

-2017-02-02 protokolu – pareiškimu, kuriame J. P. parodė, kad 2017-02-02, apie 07.00 val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. K., gim. (duomenys neskelbtini), prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. aktyviais veiksmais sudavė jai tris smūgius kumščiais į kairės rankos petį ir nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat sugyventinis jai grasino nužudyti (b.1. 5);

- nukentėjusiosios J. P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-02-02, apie 07.00 val., jai būnant namuose, konflikto metu jos sugyventinis R. K., su kuriuo kartu gyvena jau 9 (devynerius) metus, veda bendrą ūkį, turi bendrus du nepilnamečius vaikus, prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. aktyviais veiksmais sudavė jai tris smūgius kumščiais į kairės rankos petį ir nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat sugyventinis jai žodžiu grasino nužudyti. Jis jai sakė „pakasiu tave ir tavo brolį“. Žymių sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė. Konflikto priežastis buvo turto dalybos. Sugyventinis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau ji dėl smurto iki šiol į policiją nesikreipė (b.l. 10-11);

- papildomos nukentėjusiosios J. P. apklausos protokolu, kuriame ji nurodė, kad jos mama nupirko namą, kuriame ji su sugyventiniu R. dirba, įrengė Veterinarijos kliniką, kurios savininkas ir vadovas R., o ji darbuotoja - gydytoja. Minėtą rytą jis jos reikalavo, kad namą jos mama perrašytų arba padovanotų jam, o ji nesutiko. Tada jis priėjo prie jos, tuo metu sėdėjo ant fotelio ir tyčia, jėga sudavė kumščiu tris kartus į kairį petį ir į nugarą. Tokie jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Viso konflikto metu R. grasino ją pakasti, o jos brolį nužudyti. R. kalbėjo piktai, jis nenuspėjamas žmogus. Po konflikto ji išvežė mergaitę į mokyklą, o jis į darbą. Policijos nekvietė, nes pasimetė, ji nežinojo ką daryti. Kai nuvežė dukrą, paskambino broliui, papasakojo kas nutiko, o jis jai patarė kreiptis į policiją, netylėti. Kadangi susirgo jos dukra, tik vakare atvyko į policiją. 2017-02-03 buvo nuvykus pagal užduotį pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėję, nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po šio įvykio ji išvyko pagyventi pas mamą (b.l. 13-14);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G309/2017 (02), kurioje nurodyta, kad J. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairio žasto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairį žastą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-02-02. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (b.l. 21);

- įtariamojo R. K. apklausos protokolu, kuriame jis kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su sugyventine J. P. ir dviem jų mažamečiais vaikais, veda kartu bendrą ūkį, yra kartu apie 10 metų. Namas, kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso jo tėvams. 2017-02-02 apie 7.00 val. namuose, tarp jo ir J. kilo konfliktas dėl finansinių priežasčių. Tuomet nesusivaldęs, išvestas iš pusiausvyros, trinktelėjo jai kumščiu į petį ir į nugarą. Galėjo būti, kad sudavė tris kartus, neskaičiavo. Konflikto metu grasino Jolantai, bet tai buvo tik žodžiai pasakyti iš pykčio, jokių realių ketinimų jis neturėjo ir neturi. Supranta, kad savo tokiais veiksmais galėjo sukelti J. skausmą. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Pasižada, kad daugiau tai nepasikartos (b.l. 46-47, 50);

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. K. 2017-02-02 apie 7.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo šeimos narę - sugyventinę J. P. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusioji J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti jai padaryta žalą, todėl ji sutinka su juo taikytis ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokuroras tam neprieštaravo.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, susitarė su ja dėl 1800,00 eurų žalos atlyginimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 31), administracine tvarka nebaustas (b.l. 32), dirbantis (b.l. 33), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 34), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 35). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

R. K. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, dėl žalos atlyginimo susitarė. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. P., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Byloje 2017-02-07 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1551, kurioje nurodyta, kad advokatas Algis Girdutis Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą R. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto R. K.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. P. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-584-919/2017 nutraukti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. K. J. P. įsipareigojo atlyginti 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinę žalą ir 300,00 (tris šimtus) eurų patirtas proceso išlaidas. Minėtos išlaidos turi būti atlygintos per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. K. jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu R. K. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis