- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- e1-1186-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41118-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, netekėjusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista:
1. 2018 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2. 2019 m. liepos 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 34 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio (1 700 Eur) bauda;
3. 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal BK 286 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta viešųjų darbų bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda, galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda;
4. 2020 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda, arešto bausmę atlikusi 2020 m spalio 30 d.; 2021 m. gruodžio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda – 1 700 Eur bauda pakeista į 34 dienų laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmę atlikusi;
5. 2023 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams; 2024 m. birželio 19 d. bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. 2024 m. spalio 19 d. apie 23 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinį M. Š., kuriam tyčia vieną kartą peiliu dūrė į kairę šlaunį, tokiu būdu nukentėjusiajam dėl durtinės kairės šlaunies žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamoji R. R., apklausta įtariamąja dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad M. Š. yra jos sugyventinis, su kuriuo apie 3 metus veda bendrą šeimos ūkį, gyvena jos vardu išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nei bendro turto, nei bendrų vaikų neturi. Su M. neveda netvarkingo gyvenimo būdo, nėra piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, abu yra dirbantys, ji įsidarbinusi tik savaitė laiko nuo 2024 m. lapkričio 26 d. Su M. sutaria gerai, tarp jų nevyksta nei žodiniai, nei smurtiniai konfliktai, kol yra blaivūs, tačiau kai išgeria, tuomet tarp jų prasideda tiek žodiniai, tiek smurtiniai konfliktai. Buvo pradėta ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje vienas kito atžvilgiu, yra dėl to teista, tačiau stengiasi iš savo klaidų pasimokyti. 2022 m. buvo teista, tačiau bausmę jau atliko. 2024 m. spalio 19 d. buvo stipriai neblaivi, todėl tikslių įvykio aplinkybių neprisimena. Namuose su sugyventiniu M. bei buvusiu bendradarbiu Š. Š. gėrė alkoholinius gėrimus. Visi buvo stipriai apsvaigę, dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio ji jautėsi blogai, tapo nevaldoma, pradėjo nevaldyti nei savo veiksmų, nei savo išsakytų žodžių. Neprisimena kuriuo laiku, tačiau jau buvo vėlu, tarp jos ir M. įvyko žodinis konfliktas. M. pradėjo prie jos kibti žodžiais, pradėjo pavyduliauti sakydamas, kad ji su Š. Š. yra meilužiai, pradėjo ją įžeidinėti. Ji dėl M. išsakytų žodžių labai supyko, kadangi žinojo, kad tai yra netiesa, todėl pradėjo abu konfliktuoti. Dėl jo išsakytų žodžių ji labai supyko ir suagresyvėjo. M. nuėjo į virtuvę, ji nuėjo paskui jį. Virtuvėje tarp jos ir M. prasidėjo grumtynės, jie apsistumdė, ką vienas kitam sakė, tikrai neprisimena, pradėjo muštis. Grumtynių metu ji paėmė nuo džiovyklos, prie kriauklės buvusį virtuvinį peiliuką, ėmė negalvodama ką ima, kas buvo prie kriauklės, tą ir ėmė, ir dešine ranka dūrė M. į kairę šlaunį. Dūris nebuvo stiprus, labiau bakstelėjimas, tik pačiu peilio galiuku, kad M. atsitrauktų nuo jos ir baigtųsi grumtynės. Peilį, kuriuo įdūrė, numetė atgal į kriauklę. Ji M. įdūrė dėl savo neblaivumo, tuo metu negalvojo apie pasekmes, tiesiog norėjo, kad jis nuo jos atsitrauktų. Po dūrio ji pamatė, kad M. kraujuoja koja, tuomet labai išsigando dėl savo poelgio, atsiklaupė ant žemės, pradėjo verkti bei jo atsiprašinėti, prašė, kad jis neapkaltintų jos, kai atvyks policijos pareigūnai, nes suprato, kad pasielgė netinkamai, bijojo bausmės. Suprato, kad dėl jo sužalotos kojos yra kalta ji, ar jam tuo metu skaudėjo, ji nežino, kadangi tiek jai, tiek jam buvo šokas. Tada prisimena, kad ji pasišalino iš buto ir po kurio laiko vėl grįžo į butą, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie ją sulaikė ir išvežė į laikino sulaikymo kamerą. Dėl nusikalstamos veikos ji nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nepasikartos. Dėl visko kaltas alkoholis, jeigu būtų buvusi blaivi, būtų taip nepasielgusi, kadangi būtų mąsčiusi adekvačiai ir pagalvojusi apie pasekmes. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, nori pakeisti gyvenimo būdą, žino, kad tai sugebės, bando taisytis. Dėl nusikalstamos veikos ji M. atsiprašė, jie susitaikė. Sutinka dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pageidautų viešųjų darbų, laisvės apribojimo arba arešto su atidėjimu bausmių, kadangi šiuo metu yra įsidarbinusi į naują darbovietę ir nenori prarasti darbo, nes išsinuomojo butą, todėl reikia finansų, bando kabintis į gyvenimą. Taip pat jai yra diagnozuota depresija, dėl kurios lankosi gydymo įstaigoje, vartoja medikamentus, todėl negalėtų atlikti arešto bausmės, nes jai nuolat reikia tęsti gydymą (1 t., b. l. 178-181).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
M. Š. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. apie 23.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, sugyventinė R. R. jam vieną kartą dūrė peiliu į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldama fizinį skausmą. Dėl šių aplinkybių prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš policijos registruojamų įvykių registro parsisiųstas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuris pavadintas „ID 92314692265, skambu io prad ia_ 2024-10-19 23_50_25“. Garso įrašas 1.32 min. trukmės. Skambutis yra 2024 m. spalio 19 d., jo pradžia 23.50 val. Garso įraše girdėti vyro, prisistačiusio M. Š. vardu, bei Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis. M. Š. pasako: „Pirma norėčiau ne policijos, o greitosios, nes iš peilio į koją gavau“. Paaiškina, kad peiliu į koją įdūrė jo sugyventinė. Jam draugas dabar užspaudė džemperiu.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. spalio 20 d. 1.38 val. R. R. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK0094, patikros sertifikato Nr. 2195894, buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašas, kuris pavadintas „PSS-20241020-000019UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 27.22 min. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute matomas ant lovos gulintis asmuo, iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai M. Š., bei kitas vyriškis, iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai Š. Š.. M. Š. paaiškina, kad čia viską išdaužė ir pasišalino. Pareigūnas nukentėjusiojo pasiteiravo, ar jam įdūrė, tuomet jis parodė sužalotą vietą kojoje ir paaiškino, kad jis iš pradžių išbėgo į laiptinę ir visa laiptinė buvo kruvina, viskas išbėgo per kelnes. Paskui draugas džemperiu stabdė kraujavimą. Tuomet M. Š. nuvedė pareigūnus į virtuvę, nurodydamas, kad viskas vyko virtuvėje. Asmuo paaiškino, kurioje vietoje jis stovėjo, kai išsitraukė peilį ir dūrė taip, kad jis net nepajautė. Pareigūnams paklausus, ar susibarė, M. Š. tai patvirtino pritardamas bei paaiškino, kad kai pasakė, kad kviečia pareigūnus, tuomet viską išdaužė ir parodė pirštu į ant žemės išmėtytus užkandžius. Atvykę medikai asmenį apžiūrėjo, jis atsisakė vykti į gydymo įstaigą nurodydamas, kad jeigu pablogės į gydymo įstaigą kreipsis pats, jį pristatys brolis, nes su juo bendravo. Kai bakstelėjo, pajautė, kad raumenį pradėjo skaudėti, raumuo ėmė tirpti, atsisukęs pamatė, kad kraujas per visur. Pareiškimo nerašys, tik pakeis gyvenimą, kad jos čia daugiau nebus. Vaizdo įrašo 13.18 sek. į butą grįžo moteris, iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai R. R., kuri paaiškino, kad buvo „Pušy“. M. Š. pakeltu tonu R. R. pasakė, kad „Tu manęs daugiau nebadysi“. R. R. paaiškino, kad M. Š., ją patraukęs, netyčia įsidūrė. Tuo metu į pokalbį įsiterpė Š. Š., kuris nurodė, kad sėdėjo kambaryje, viskas vyko virtuvėje, nieko nematė, M. šaukė, kad jam įdūrė, konflikto kaip ir nebuvo, „biškį“ pykosi. Tuomet R. R. paaiškino, kad tikrai nedūrė, jam niekas nieko nepadarė.???
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra bute, virtuvėje. Virtuvėje esančioje kriauklėje matomas juodos spalvos virtuvinis peilis, ant kurio geležtės galimai dėmės, panašios į kraują. Peilis paimtas, supakuotas ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Iš daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuris paimtas iš įvykio vietos, apžiūrint įvykio vietą. Peilis susideda iš geležtės su kotu ir rankenos. Bendras peilio ilgis – 180 mm. Peilio geležtė – tiesi, vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio metalo. Geležtės ilgis – 89 mm, plotis ties viduriu – 12 mm, plotis ties susiaurėjimu – 14 mm. Geležtės ašmenys – pagaląsti iš abiejų šonų, geležtė smaili. Peilio rankena – plastikinė, juodos spalvos, prie geležtės koto pritvirtinta užliejimo būdu. Rankenos ilgis – 91 mm, plotis jos vidurinėje dalyje – 20 mm, storis – 6 mm. Peilis yra pramoniniu būdu pagamintas buitinės paskirties (virtuvinis) peilis. Ant peilio geležtės abiejuose šonuose matomos nusidėvėjimo žymės ir raudonos spalvos nudžiūvusios dėmės, panašios į kraują. Dešiniame šone ant geležtės raudonos spalvos dėmės siekia 68 mm, kairiame šone ant geležtės raudonos spalvos dėmės siekia 71 mm.
Iš daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėtos juodos spalvos sportinės kelnės „Ature“, kurias reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė M. Š.. Kelnės yra medžiaginės, sportinio stiliaus. Ties liemeniu, kairėje pusėje matomas plyšimas, o apačioje ant kairės kelnių klešnės, ties kairės pusės kišene iš išorinės pusės, ties siūle matoma skylė (pažeidimas), be jokių išdraskymų, atplaišų, siūlų. Skylė yra 1 cm ilgio ir 0,2 cm pločio. Kelnės yra nusidėvėjusios, tačiau ant jų jokių skysčių, jokių likučių ir kitų pašalinių darinių nematyti.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėtas „Messenger“ pokalbių programoje esantis susirašinėjimas, kurį pateikė D. Š. prie liudytojo apklausos protokolo. Susirašinėjimas yra kitu „Messenger“ naudotoju pavadinimu „M.“ bei vyriškio nuotrauka. Matoma, kad susirašinėjimas prasideda 2024 m. spalio 19 d. 11.48 PM (23.48 val.) M. žinutės, kuriose nurodo, kad vėl padurtas. Padūrė R.. Draugelis užspaudė koją džemperiu. M. atsiuntė vaizdo įrašą.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Messenger_creation_07F9C205-(duomenys neskelbtini)-A85B-993D3B3612C5“, kurį pateikė D. Š. prie liudytojo apklausos protokolo. Vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu, filmuotas esant dirbtiniam apšvietimui, jo trukmė 0.09 sek. Vaizdo įraše matyti kambarys, kuriame ant žemės tupi moteris, kuri garsiai verkia, iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai R. R.. Prie jos yra vyriškis, kuris renka nuo žemės drabužius, o prieš ją stovi vaizdo įrašą filmuojantis vyriškis, iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai M. Š., kuris filmuoja savo kairę koją, ant kurios šlaunies matoma kraujuojanti žaizda, bei verkiančią R.. M. Š.: „Taip, taip niekas nedaro iš peilių dažy badytis b...., taip niekas nedaro“. R. R.: nerišlūs žodžiai, verksmas „nepanaudojau“ .... (nerišlūs žodžiai).???
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2024 m. spalio 28 d. specialisto išvados Nr. G 410/2024(06) matyti, kad M. Š. padaryta durtinė kairės šlaunies žaizda, kuri galėjo būti padaryta aštraus duriančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Daugiau tikimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl jo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
Nukentėjusysis M. Š., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 19 d. apie 22.28 val. į namus (duomenys neskelbtini) atvyko sugyventinės R. R. kolega Š. Š.. Visi trys namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinė R. R. pradėjo konfliktuoti žodžiais, pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, sakydama, kad jis yra p..., gaidys, liepė eiti n.... Jis nieko jai nesakė, tiesiog nuėjo į virtuvės patalpą, kad ji nusiramintų. Tačiau sugyventinė irgi atėjo į virtuvės kambarį ir pasiėmė virtuvinį peilį į dešinę ranką, nusiėmė nuo jo ašmens apsaugą ir galvojo, kad tiesiog nori jį pagąsdinti. Tuomet po kelių sekundžių ji jam įdūrė į dešinės kojos blauzdą, po ko jis jautė ir jaučia didelį fizinį skausmą, peilį ji laikė savo dešinėje rankoje. Tada jis greitai nubėgo į miegamąjį kambarį, kuriame buvo Š. Š., ir jam pasakė, kad jį padūrė, ir pamatęs, kad jam bėga kraujas, greit išbėgo į laiptinės koridorių. Tuomet į laiptinę atėjo Š. Š. ir išbėgo R. R., pradėjo jo atsiprašinėti, prašė nekviesti policijos, tačiau jis jai paaiškino, kad iškvies policiją. Tuomet su Š. Š. grįžo į butą, šis greit nusirengė megztinį ir sustabdė kraujavimą, kol Š. Š. stabdė kraujavimą, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos ir medikų pagalbą. Sugyventinė R. R. į butą negrįžo, kur ji buvo išėjusi, nežinojo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo, paaiškino jam, kad žaizdą reikia siūti, tačiau jis jų pagalbos atsisakė ir vykti į gydymo įstaigą atsisakė, paaiškino, kad jeigu jausis blogai, savarankiškai kreipsis į ligoninę. Sugyventinė prieš jį smurtauja nebe pirmą kartą, buvo kviesta policijos pagalba, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, taip pat jam buvo įdūrusi į krūtinę, dėl to jai buvo paskirta probacija, kuri baigėsi maždaug prieš metus. Sugyventinės jis nebijo, nenori, kad jai būtų paskirta kardomoji priemonė nesiartinti ar nebendrauti su juo.
Apklaustas kaip nukentėjusysis M. Š. parodė, kad jis labai myli savo sugyventinę, todėl nenorėjo, kad jai grėstų baudžiamoji atsakomybė, norėjo palengvinti jos padėtį, nenorėjo, kad ji turėtų problemų, taip pasielgė negalvodamas nieko blogo, todėl papildomų apklausų metu davė netikslius parodymus. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl iš pradžių tiksliai nesuprato, kas yra kaltas, supranta, kad konfliktas įvyko, nes jį išprovokavo jis, dėl to jaučiasi, kaltas, kad išprovokavo R., dėl to tarp jų prasidėjo grumtynės, kurių metu ji jį sužalojo. Kaip tiksliai viskas įvyko, jis nelabai prisimena, tačiau gali pasakyti, kad tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas, kuris persikėlė į virtuvę. Konflikto metu jie su R. apsistumdė ir ji pasiėmusi virtuvinį peilį jam dešine ranka peiliu įdūrė į kairę šlaunį ir numetė peilį į kriauklę. Įdūrimas buvo negilus, tarsi bakstelėjimas, nebuvo stiprus, jis jo net nepajuto, tik pamatė, kad koja kraujuoja, po įdūrimo peiliu jam net neskaudėjo, nes įvykio metu buvo neblaivus ir skausmo nejautė. R. taip pasielgė dėl neblaivumo, nes išgėrusi per daug alkoholinių gėrimų ji tampa neprognozuojama, neadekvati ir nevaldoma, tuomet visiškai negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, gal ji tuo metu jį norėjo tik pagąsdinti dėl įvykusių grumtynių, jis nežino. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų R. R. neturi, sužalojimai jam užgijo, sugyventinė apmokėjo visas išlaidas, susijusias su sužalojimu, jam visa žala atlyginta, mato, kad ji pergyvena dėl netinkamo elgesio, jis tikrai tiki, kad ji pasitaisys, todėl jai atleido. R. jo atsiprašė, jie susitaikė. Žino, kad viskas įvyko dėl neblaivumo, šiuo metu su R. nevartoja alkoholinių gėrimų, stengiasi gyventi tvarkingą gyvenimą bei kabintis į gyvenimą. Kelnių, kuriomis įvykio metu buvo apsirengęs bei pateikė policijos pareigūnams reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, jam nereikia, kadangi jos yra nusidėvėję bei jis jų nežada nešioti, nes jos yra su įplyšimu. Peilis yra jo, kadangi jis jį pirko už savo pinigus, kurių jam R. nedavė.
Liudytojas Š. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. R. pažįsta maždaug apie mėnesį, nuo tada kai įsidarbino į tą patį darbą, o jos sugyventinio M. Š. nepažinojo bei nebuvo matęs. Su R. sutarė gerai, jokių pykčių darbo metu nebuvo, apie jos asmeninius santykius nieko nežinojo. 2024 m. spalio 19 d. apie 22.21 val. jam paskambino R. R., kuri pasiūlė ateiti pas ją išgerti alkoholinių gėrimų bei pasikalbėti darbiniais klausimais. Atvykęs nurodytu adresu jis susipažino su jos sugyventiniu M. Š., jį matė pirmą kartą. Atvykus abu asmenys buvo neblaivūs, tačiau adekvatūs, orientavosi aplinkoje. Buvo trise, kitų pašalinių asmenų nebuvo. Sėdėjo prie stalo, vakarojo, gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,7 litro talpos degtinės butelį. R. R. buvo ypač neblaivi, kadangi šlaistėsi į šalis, krito ant žemės, pradėjo agresyvėti. Sėdėdama prie stalo ji žodžiais pradėjo kabinėtis prie M., įžeidinėjo, bandė išprovokuoti konfliktą, kokie tiksliai buvo išsakyti žodžiai, neprisimena. R. bandant išprovokuoti konfliktą, M. su ja elgėsi labai pagarbiai, jos neįžeidinėjo, atrodė, kad bando išvengti konflikto ir į ją visai nekreipė dėmesio. Jis pasakė, kad jeigu ir toliau vyks konfliktas, tuomet jis juos paliks ir eis namo. R. atrodė pikta, suirzusi, emocionali, o M. buvo ramus, savo vietoje, neemocionalus, kadangi buvo blaivesnis nei R.. M. nieko nesakęs nuėjo į virtuvę, kokiu tikslu jis ten ėjo, nežino. Paskui jį nuėjo R., eidama ji M. nieko nesakė, nebuvo agresyvi. Jokių pašalinių asmenų nei virtuvėje, nei bute nebuvo. Virtuvės patalpoje jis negirdėjo jokių riksmų, šauksmų, pagalbos prašymų, nebuvo jokių grumtynių garsų, net negirdėjo jokio vykstančio konflikto. Jeigu būtų buvęs konfliktas, tuomet jis būtų išgirdęs, kadangi nei kambario, nei virtuvės durys nebuvo uždarytos. Kas tuo metu vyko virtuvėje, nežinojo ir nesuprato, jam nebuvo svarbu, kadangi jis telefonu kalbėjo su draugu. Labai greitai, maždaug po poros minučių, į kambarį atbėgo M.. Atbėgęs jis jam tik pasakė, kad jam įdūrė, daugiau nieko nepasakė, neminėjo, kas jam įdūrė, dėl kokios priežasties, tyčia ar ne. M. atrodė išsigandęs. M. išbėgo į laiptinę, todėl jis nubėgo paskui jį. Laiptinėje M. skambino medikams, kvietė pagalbą bei jam pasakė, kad jam įdūrė, parodė įdurtą vietą, t. y. dešinės kojos šlaunį. Nors jis ir neįvardijo, kas jam įdūrė, tačiau jis suprato, kad R., kadangi bute jie buvo tik trise, kad jis pats tyčia įsidūrė sau, jis nepagalvojo, nes kam taip reikėtų elgtis. Jo koja kraujavo, jis šlubavo, ant žemės buvo kraujo. Į laiptinę atbėgo kartu ir R. R., kuri buvo išsigandusi, verkė, pradėjo atsiprašinėti M., prašė nekviesti pagalbos, todėl suprato, kad ji yra įvykio kaltininkė, nes labai gailėjosi to, kas atsitiko, tačiau ar ji taip pasielgė tyčia, ar netyčia, jis nežino, ji pati nieko apie tai, kas atsitiko virtuvėje nepasakojo, peilio ji neturėjo, kraujo ant jos nematė. M. liepė R. nuo jo atsitraukti, tačiau ant jos nerėkė, jos niekuo nekaltino. Matydamas, kad M. labai kraujuoja koja, jį nusivedė atgal į butą, norėdamas sustabdyti kraujavimą. Tuo metu R. R. pasišalino, kur pasišalino, tikrai nežino, tačiau jos bute nebuvo. Jis jos tikrai nestebėjo, jam buvo svarbu tik M. koja. R. pasišalinus, M. konkrečiai nepasakė, kas ir kaip įvyko, tik dar kartą pakartojo, kad įdūrė, pasakojo apie peilį, kad nuo jo nusiima antgalis, kad norėjo jį pagąsdinti ir įdūrė, tačiau kas taip padarė, konkrečiai nepasakė, bet ir taip aišku, kad R., nes virtuvėje pašalinių asmenų nebuvo. M. skundėsi kojos skausmu, aimanavo. Tuo metu atvyko medikai, kurie M. apžiūrėjo. Matė, kad buvo daug kraujo ant žemės, o minėto peilio jis nematė, nes net nebuvo virtuvėje.
Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Š. yra jaunesnis jo brolis. Žino, kad jis turi sugyventinę R. R., su kuria kartu gyvena. Su broliu maždaug prieš 1 metus atsisakė bendrauti, nes jis veda netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nedirba, nuolat turi reikalų su policijos pareigūnais. Jis su juo bendrauja tuomet, kai susitinka pas mamą, šiuo metu yra jį užblokavęs socialiniuose tinkluose, todėl jie nesusisiekia. Jis jam siūlė pagalbą, siūlė jam vartoti vaistus dėl alkoholio vartojimo, tačiau jis sutinka, o kai susitaiko su sugyventine R. R., ir vėl pradeda vesti netinkamą gyvenimo būdą. Kol M. nebendrauja su R. R., tuomet būna viskas gerai, tuomet jis nevartoja alkoholinių gėrimų, pradeda dirbti, o kai susitaiko su R. R., pradeda piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, mušasi tarpusavyje, vyksta tiek žodiniai, tiek smurtiniai konfliktai. 2024 m. spalio 20 d. naktį brolis M. Š. jo sutuoktinei L. Š. į susirašinėjimo programėlę „Messenger“ iš savo paskyros pavadinimu „M. ir Tiek“ atsiuntė žinutę: „Kad vėl padurtas“ ir atsiuntė 9 sek. vaizdo įrašą, kuriame matyti koja, kurioje – durtinė žaizda, kraujas, o šone prie kojos tupi ir verkia M. sugyventinė R. R., kuri jo atsiprašinėja. Iš vaizdo įrašo galima suprasti, kad taip pasielgė R.. Vaizdo įrašas filmuotas M. nuomotame bute. Tuomet sutuoktinė iškart parodė jam minėtą vaizdo medžiagą. Jis per savo sutuoktinės „Messenger“ programėlę bandė jam paskambinti, kad paklausti, ar reikalinga pagalba, tačiau į skambutį jis neatsakė, nieko daugiau nerašė. Maždaug po valandos M. pats paskambino jo sutuoktinei ir paaiškino, kad jam peiliu įdūrė R.. Dėl kokios priežasties taip pasielgė, kas tiksliai atsitiko, jis nesakė. Kitos dienos vakare M. nuvežė į ligoninę, jam buvo suteikta pagalba, jis viską apmokėjo.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog kaltinamoji R. R. ir nukentėjusysis M. Š. yra sugyventiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis kilus konfliktui kaltinamoji tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. Š. į kairę šlaunį, taip smurtaudama nukentėjusiajam dėl durtinės kairės šlaunies žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamosios pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jos pačios paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų Š. Š. ir D. Š. parodymai, tiek ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti duomenys. Taigi tarp kaltinamosios R. R. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji R. R. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamoji jau yra penkis kartus teista, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, daugybę kartų bausta administracinėmis nuobaudomis už įvairius, taip pat ir šiukščius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nei vienos nesumokėjusi, niekur nedirba, neįrašyta priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše, tačiau įrašyta psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadą Nr. 93TPK-1426/2024 R. R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. R. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikaltimą padarė būdama recidyvistė. Kaltinamoji sutiko, kad būtų nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ji sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu. Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmė bei jos prašomi įpareigojimai.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, taigi, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką kaltinamajai įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 20 d. 0.15 val. iki 2024 m. spalio 20 d. 9.49 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas išspręstinas taip:
1. peilis, saugomas prie baudžiamosios bylos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, grąžintinas nukentėjusiajam M. Š.;
2. M. Š. priklausančias juodos spalvos sportinės kelnės „Ature“, kurios saugomos prie baudžiamosios bylos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, sunaikintinos kaip menkavertis daiktas;
3. Bendrojo pagalbos centro įrašas ir policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašas paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – R. R. kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant ją būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi, ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei gydytis nuo alkoholizmo visą bausmės atlikimo laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – R. R. kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant ją būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi, ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei gydytis nuo alkoholizmo visą bausmės atlikimo laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką R. R. įskaityti sulaikyme jos išbūtą laiką nuo laiką nuo 2024 m. spalio 20 d. 0.15 val. iki 2024 m. spalio 20 d. 9.49 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. peilį, saugomą prie baudžiamosios bylos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, – grąžinti nukentėjusiajam M. Š.;
2. M. Š. priklausančias juodos spalvos sportines kelnes „Ature“, kurios saugomos prie baudžiamosios bylos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje, –sunaikinti kaip menkavertį daiktą;
3. Bendrojo pagalbos centro įrašą ir policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašą – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti R. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.