Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-35-424/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
II-35-424/2018
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00386-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramunė Valiulutė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-35-424/2018Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00386-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.10.4.
ROIK: 17068722507(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 6 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulutė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovui adv. N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-133613258-17 (ROIK: 17068722507) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Trakų r. PK) 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-133613258-17 (ROIK: 17068722507) (toliau – Nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. ir jo atstovas adv. N. P. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad R. J. inkriminuojamo nusižengimo jis nepadarė, pėsčiųjų perėjoje automobilio nelenkė, tik apvažiavo sustojusį automobilį. Nurodė, kad Nutarimas yra formalus, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas absoliučiai ignoravo administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teisme tvarką, numatytą LR ANK 616 straipsnyje, pagal kurią bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (35 skyriaus nuostatos). Pareigūnas bylą nagrinėjo visiškai atmestinai: neatlikti veiksmai, numatyti LR ANK 632 straipsnyje, kuriuos privaloma atlikti, kad būtų galima pripažinti, jog byla buvo nagrinėjama pagal nustatytą tvarką. Tokiu būdu nebuvo laikomasi LR ANK 616, 632 straipsniuose įtvirtintu procesiniu taisyklių. Be to, bylą nagrinėjęs pareigūnas nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, aktyviai netyrė įrodymų ir nenustatinėjo bylai svarbių aplinkybių, o įrodymus vertino nesivadovaudamas įstatymu. Tokiu būdu buvo pažeistos LR ANK 567, 569 straipsnių nuostatos. Taip pat apklausiant pareigūnus A. S. ir R. L. liudytojais nebuvo laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos šiems duomenims surinkti, t. y. pažeidžiant LR ANK 632 straipsnio 4 dalies reikalavimus liudytojai nebuvo pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR ANK 581 straipsnio 4 dalį, tuo pačiu užkertant kelią tinkamai apklausti asmenis, įpareigojant juos sakyti byloje tik tiesą. Šio pažeidimo svarbą pagrindžia dar ir tai, jog byloje buvo nustatyta, kad tarp pareigūnų ir R. J. įvyko asmeninis konfliktas, dėl ko pareigūnai galėjo būti suinteresuoti apkalbėti R. J., kas reiškia, kad, viena vertus, šie pareigūnai apskritai negalėjo būti apklausti kaip liudytojai, kadangi liudytojas privalo būti niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi (LR ANK 581 str. 1 d.), kita vertus, tai leidžia pagrįstai abejoti šių pareigūnų parodymų patikimumu, kuris, kaip buvo nurodyta prieš tai - pasirašytinai neįspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nebuvo užtikrintas. Vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo byloje buvo bandoma pagrįsti administracinio nusižengimo padarymą - pareigūno A. S. tarnybinis pranešimas, buvo surašytas jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo - praėjus net dviems mėnesiams ir jau atlikus R. J. apklausą, nors administracinio nusižengimo protokolas yra surašomas tik baigus administracinio nusižengimo tyrimą (LR ANK 608 str. 1 d.), jame nurodant visus bylai išnagrinėti būtinus duomenis (LR ANK 609 str. 1 d.). Taip pat administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, tačiau skundžiamame Nutarime deklaratyviai nesutinkama su šia pastaba ir nurodoma, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas Trakų mieste, Trakų gatvėje, nors Trakų gatvė yra net ~1,4 km ilgio. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui, kadangi jame nurodytos aplinkybės sudaro veikos objektyviąją pusę, todėl pažeidimo protokole būtina aprašyti pažeidimo esmę - tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl įstatymas reikalauja pažeidimo protokole tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Taip pat pareigūnas L. L., surašęs administracinio nusižengimo protokolą, neišaiškino R. J. teisių, kadangi nusižengimo fiksavimo metu nebendravo su R. J., jo nematė ir net nebuvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, tokiu būdu grubiai pažeisdamas vieną esminių asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, procesinių teisių užtikinimo reikalavimų, numatytų LR ANK 609 straipsnio 4 dalyje.Tuo pačiu buvo grubiai pažeista ir protokolo surašymo tvarka, įtvirtinta LR ANK 609 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl šio procesinio pažeidimo R. J. neteko galimybės iškart pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, pateikti įstatyme nurodytus prašymus ir visa tai užfiksuoti protokole, nepagrįstai apribojant LR ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimą. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos LR ANK 577, 609 straipsniu nuostatos. Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad tai, jog R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, neva įrodo administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų A. S., L. L. ir V. M. tarnybiniai pranešimai ir parodymai, iš ko matoma, jog pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai yra vieninteliai įrodymai, kuriais buvo grindžiamas R. J. inkriminuotas administracinio nusižengimo padarymas, tačiau prieš tai nurodyti procesiniai pažeidimai patvirtina, kad šie duomenys neatitinka įstatyme Įtvirtinto teisėtumo reikalavimo (yra neteisėti), todėl LR ANK reikalavimai draudžia jais gristi R. J. kaltę. Taip pat byloje nustatyta, jog pareigūnų tarnybiniame automobilyje yra sumontuotas vaizdo registratorius, tačiau jo duomenys į bylą nebuvo pateikti, tokiu būdu galimai nuslepiant bylos išnagrinėjimui svarbius duomenis, paneigiančius administracinio nusižengimo padarymą ir patvirtinančius R. J. parodymus, kadangi pareigūnai nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių registratoriaus duomenys nebuvo pateikti į bylą. Tokiu būdu buvo pažeistos LR ANK 569, 609 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios duomenų rinkimo ir fiksavimo taisykles.

Atsiliepimas

Trakų r. PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad R. J. padarytas administracinis nusižengimas yra grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. R. J. skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojai policijos pareigūnai A. S. ir L. L. bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad akivaizdžiai abu matė, važiuodami paskui R. J. vairuojamą transporto priemonę, kaip R. J. lenkimą atliko pėsčiųjų perėjoje, jokių kitų automobilių nebuvo, todėl galimybė jiems suklysti atmetama. Policijos pareigūnai R. J. sustabdė už tai, kad jis lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, o konfliktas su pareigūnais įvyko administracinio nusižengimo protokolo rašymo metu, todėl minėtas konfliktas įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturėjo. R. J. skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą R. J. atžvilgiu.

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. vasarą jis važiavo su R. J. jo automobiliu BMV, jis pats sėdėjo priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Jie įvažiavo į Trakus iš Kauno pusės, važiavo Trakų g., ir prie Trakų pilies esančioje pėsčiųjų perėjoje apvažiavo stovintį automobilį, jokio lenkimo manevro nebuvo, kadangi kitas automobilis stovėjo. Privažiavus prie liudytojo V. M. namų Karaimų g., privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Policijos pareigūnas priėjo prie R. J. ir paprašė dokumentų, šis atsakė, kad jie eitų į savo automobilį ir ten pasitikrintų visus duomenis.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2017 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu L. L.. Važiuojant Trakų gatve, Trakuose, pastebėjo, kad BMV automobilio vairuotojas Trakų gatvėje pėsčiųjų perėjoje prie Trakų pilies aplenkė kitą transporto priemonę Audi A4. Paskui BMV automobilį važiavo dar vienas automobilis, o po to policijos pareigūnų transporto priemonė. Nutarė minėtą transporto priemonę sustabdyti, dėl eismo intensyvumo to padaryti pažeidimo padarymo vietoje negalėjo, todėl važiavo paskui minėtą transporto priemonę, ir Karaimų g., Trakuose, minėtą transporto priemonę sustabdė. Šį automobilį vairavo R. J.. Vairuotojas pareigūnui nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nepagarbiai kalbėjo. Kodėl minėtas pažeidimas nebuvo užfiksuotas tarnybinės transporto priemonės vaizdo registratoriumi nurodyti negalėjo.

Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2017 m. vasarą jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju A. S.. Dirbant Trakų mieste, važiuojant Trakų gatve, tarnybinį automobilį vairavo jis ir važiavo paskui automobilį BMW, tuomet pamatė, kaip minėto automobilio vairuotojas pėsčiųjų perėjoje ties gaisrine aplenkė kitą transporto priemonę. Paskui BMV automobilį važiavo dar vienas automobilis, o po to policijos pareigūnų transporto priemonė, tačiau jis šį pažeidimą aiškiai matė. Nutarė minėtą transporto priemonę sustabdyti, dėl eismo intensyvumo to padaryti pažeidimo padarymo vietoje negalėjo, todėl važiavo paskui minėtą transporto priemonę. Trakų mieste, Karaimų g., įsijungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą, minėtą transporto priemonę sustabdė. Parodė, kad iš tarnybinės transporto priemonės išlipęs nebuvo, su BMW vairuotoju bendravo tyrėjas A. S.. Administracinių nusižengimų protokolą surašė jis, jame nurodė, kad pažeidimas padarytas Trakų r. sav., Trakai, Trakų, tai reiškia, kad pažeidimas padarytas Trakų g., negalėjo paaiškinti kodėl nenurodė tikslios pažeidimo padarymo vietos, t.y. kokioje pėsčiųjų perėjoje buvo padarytas pažeidimas, nes Trakų g., yra ne viena pėsčiųjų perėja, tačiau atsimena, kad šis pažeidimas padarytas buvo prie gaisrinės esančioje pėsčiųjų perėjoje. Parodė, kad kartu su R. J. važiavęs jo draugas buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio ir tyrėjo prašė nebausti R. J., nurodydamas, kad jis pasikarščiavo. Kodėl šis pažeidimas nebuvo užfiksuotas tarnybinės transporto priemonės vaizdo registratoriumi nurodyti negalėjo, jis peržiūrėjo vaizdo registratoriumi užfiksuotus pažeidimus, tačiau įrašo dėl šio pažeidimo išlikusio nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Taigi, teisme byla nagrinėjama dėl ginčo esmės. Todėl dėl skundė nurodytų procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, teismas nepasisako, kadangi tokie pažeidimai, jeigu jie buvo, pašalinami teisminio nagrinėjimo metu.

R. J. 2017-05-31 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 87ANPAN-102410184-17 (toliau – Protokolas) už tai, kad jis, 2017-05-31, 17.00 val., Trakų r. sav., Trakai, Trakų , vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje ir nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4., 16 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 418 straipsnio 8 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-133613258-17 (Nutarimas) R. J. pripažintas kaltu padarius Protokole nurodytus administracinius nusižengimus ir vadovaujantis ANK 38 str. paskirta galutinė 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

KET 140.4. punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.

ANK 417 straipsnio 8 dalis nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

KET 16 punkte nustatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus.

R. J. pripažino, kad tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir neginčijo, kad padarė pažeidimą numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, todėl naikinti nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalis numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija; asmuo negali būti nubaustas administracine nuobauda, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiant prielaidomis, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-990/2006, N63-781/2010).

Protokole nėra nurodyta tiksli pažeidimo vieta, nurodyta, kad pažeidimas padarytas „...Trakų r. sav., Trakai, Trakų,...“. Skundžiamame nutarime pažeidimo vieta taip pat nenurodyta, Protokolo trūkumas pataisytas tiek, kad nusižengimo vieta nurodyta „...Trakų mieste, Trakų g...“ Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas, surašęs Protokolą, L. L., nurodė, kad pažeidimas padarytas pėsčiųjų perėjoje, esančioje Trakų mieste, Trakų gatvėje ties gaisrine. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. kad pažeidimas padarytas visai kitoje vietoje - Trakų g., Trakų m., prie pilies esančioje pėsčiųjų perėjoje. Liudytojas V. M. parodė, kad R. J. sustojusį automobilį apvažiavo prie perėjos, esančio ties pilimi.

Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta, kadangi tai yra esminis elementas teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui. Teismas pažymi, kad Protokole nenurodžius pažeidimo padarymo vietos, teismo posėdžio metu taip pat nebuvo nustatyta tiksli pažeidimo vieta, kadangi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai dėl pažeidimo padarymo vietos yra prieštaringi, kitų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, kad R. J. lenkė automobilį pėsčiųjų perėjoje, ir galima būtų nustatyti perėją, kurioje vyko neleistinas lenkimas, nėra.

Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metru liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. L. ir A. S. parodė, kad paskui BMV automobilį, kurį vairavo R. J. važiavo dar vienas automobilis, o po to važiavo policijos pareigūnų automobilis, tuo tarpu Nutarime nurodoma, kad liudytojai policijos pareigūnai A. S. ir L. L., bylos nagrinėjimo metu, pabrėžė, kad akivaizdžiai abu matė, važiuodami paskui R. J. vairuojamą transporto priemonę, kaip R. J. lenkimą atliko pėsčiųjų perėjoje, jokių kitų automobilių nebuvo, todėl galimybė jiems suklysti atmetama.

Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Iš bylos duomenų matyti, jog tarnybiniame policijos automobilyje buvo įmontuotas vaizdo registratorius. Pats R. J. aktyviai siekė nustatyti pažeidimo aplinkybes, reikalaudamas pažeidimo vaizdo įrašo, tai matyti iš Nutarimo, kuriame nurodoma, kad apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad R. J. paprašė jo parodyti vaizdo medžiagą, kurioje matosi padarytas administracinis nusižengimas, tačiau jis paaiškino, kad įvykio vietoje to padaryti negali, vaizdo medžiaga pasibaigus tarnybai perduodama vadovui. Pažymėtina, kad Institucija šio įvykio neužfiksavo vaizdo registratoriumi, kuris galėjo išsklaidyti arba patvirtinti abejones dėl pažeidimo vietos ir pačio lenkimo manevro ir tokiu būdu arba patvirtinti arba paneigti R. J. kaltę padarius KET pažeidimą, numatytą ANK 420 str. 1 d. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai

Institucijos pateiktų įrodymų nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o visas abejones ir neaiškumus teismas aiškina R. J. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. J. skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-133613258-17 dalyje dėl pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti;

kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulutė