Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai M. A., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo tikslu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja M. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b.l. 95), pareiškėja atstovaujama advokato.

Teismo posėdyje pareiškėjos M. A. atstovė advokatė N. Ž. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, pagrindė teisiniais argumentais, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja M. A. yra asmens, kurio palikimą siekia priimti faktiniu valdymu – K. B. sesers D. S. dukra. Pareiškėja M. A. yra vienintelė įstatyminė įpėdinė, kuri pagal įstatymą galėtų priimti palikimą, ji patenka į ketvirtosios eilės paveldėtojų eilę pagal įstatymą. Kitų paveldėtojų nėra, tik dalis turto – butas paliktas testamentu K. B. slaugusiai J. B.. Testamentu buvo priskirtas konkretus turtas – butas, buvęs (duomenys neskelbtini), t.y. testamentu konkretizuotas turtas, o nepaliktas visas mirusiajai priklausantis turtas. J. B. sūnus neteisėtai bandė įgyti nuosavybės teises į kitą K. B. atkurtą žemės sklypą. Teismo sprendimais pripažinta, kad M. A. yra įstatyminė įpėdinė, turi suinteresuotumą į testamentu nepriskirto turto paveldėjimą. Notarė atsisakydama V. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat patvirtina, kad buvo paveldėtas konkretus turtas. Nėra ginčo, kad testamentu nepriskirtas turtas pagal įstatymą yra paveldėtinas įstatyminių įpėdinių. Įstatyminiai įpėdiniai palikimą gali priimti pareiškimu kreipdamiesi į notarą, kas nebuvo padaryta ir priimant faktiškai valdyti turtą. K. B. mirties dieną (duomenys neskelbtini), turtas, kuris nebuvo priskirtas testamentu, buvo kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės, t. y. teisės atkurti nuosavybės teises į turėtą tėvo A. B. žemę. Atkūrimas įvyko jau po K. B. mirties. Tačiau ir pareiškėjai, ir K. B. vieta, kur buvo A. B. valdytas žemės sklypas, buvo žinoma. Pareiškėja po K. B. mirties iš karto pradėjo rūpintis žemės sklypu, tuo metu ji gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkininkavo, žemės sklypas buvo apie 7 kilometrai nuo sodybos, pradėjosi rūpintis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), šienavo pievą, šienas buvo naudojamas gyvulių pašarams. Apie 2005 m. pablogėjus pareiškėjos sveikatai, ji pardavė sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir išsikėlė į Jiezną. Žemės sklypas panaudos sutartimi buvo perleistas A. S., vėliau 2013 metais buvo perleistas D. S., kuris 2014-2015 metais deklaravo pasėlius. Nuo pat K. B. mirties pareiškėja aktyviais veiksmais turtą pradėjo valdyti kaip savininkė. K. B. išsikėlusi į Klaipėdą, su pareiškėja bendravo, K. B. minėjo, kad žemės sklypą testamentu ketina palikti pareiškėjai, tačiau testamento nespėjo parašyti, nuosavybės teisės buvo atkurtos po jos mirties. K. B. laidotuvėse pareiškėja dalyvavo, pareiškėjos judėjimas ribotas, todėl kapo neturi galimybės prižiūrėti. K. B. asmeniniai daiktai – bižuterija, knygos, laikrodis priimti iš kart po jos mirties, pareiškėjos teigimu po K. B. mirties dalį daiktų pareiškėjai perdavė pati J. B.. K. B. palikti asmeniniai daiktai valdomi pareiškėjos, yra jos namuose. Mirties metu egzistavo turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į A. B. žemę. 1998 m. spalio 22 d. tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos pažyma patvirtina, kad K. B. atsikurtos nuosavybės teisės į A. B. žemę. Tačiau dėl užsitęsusių procedūrų, nuosavybės teisės atkurtos jau po K. B. mirties. Į žemės sklypą, kurį faktiškai valdo pareiškėja, nuosavybės teisės atkurtos 2005 metais. Pareiškėja sklypu rūpinosi dar iki 2005 metų, kai dar sklypas nebuvo suformuotas, tačiau natūroje žinant jo ribas, faktiškai juo rūpinosi iškart po K. B. mirties.

Byla išnagrinėta pareiškėjai M. A., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“ atstovams nedalyvaujant, pareiškėja atstovaujama advokatės, suinteresuoti asmenys atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tetos K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja M. A. yra K. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sesers D. S. (B.) dukra (b.l. 8, 18-20, 30,34, 37). K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). (duomenys neskelbtini) testamentu K. B. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), namų apyvokos ir apstatymo reikmenis paliko J. B. (b.l. 36). Klaipėdos pirmasis notarų biuras testamentinei įpėdinei J. B. (duomenys neskelbtini) į testamentu paliktą turtą išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 26). Be to, K. B. 1992 metais su prašymu kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. turėtą žemę (b.l. 102). Kauno apskrities sprendimu K. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,4000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jau po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 100). K. B. vardu po jos mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas – 1.4000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Šis turtas testamentu nebuvo paliktas. Kretingos apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu, nagrinėdamas civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pripažino, kad M. A. yra K. B. įstatyminė įpėdinė, o V. B. galėjo paveldėti tik savo motinos J. B. testamentu paveldėtą turtą, o ne žemės sklypą, kuris jam nepriklauso ir jis negali būti paveldėtas nei testamentinės įpėdinės J. B., nei jos sūnaus V. B. (b.l. 20). Taigi, teismo sprendimais pripažinta, kad pareiškėja M. A. yra K. B. įstatyminė įpėdinė pagal įstatymą ir ji turi teisinį suinteresuotumą sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į testamentu nepaskirtą K. B. turtą.

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėja testamentą paliko tik į konkretų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiam turtui priimti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. K. B. po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės į 1.4000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis turtas nėra paveldėtas, pareiškėja yra vienintelė įstatyminė K. B. įpėdinė į testamentu nepaskirtą K. B. turtą. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau notarine tvarka palikimo taip pat neatsisakė priimti. Be to, minėtas palikimas atsirado jau po palikėjos mirties, praėjus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui, o dėl pareiškėjos priimtų K. B. paliktų kilnojamųjų daiktų, įstatymas nenumatė pareigos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po K. B. mirties pareiškėja M. A. priėmė mirusiosios palikimą, jį prižiūrėjo, rūpinosi žemės sklypu kaip savo, žinodama jo ribas, juo rūpinosi dar iki nuosavybės teisių atkūrimo, sudarė žemės sklypo panaudos sutartis, priėmė K. B. asmeninius daiktus. Bylos duomenims pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėja po K. B. mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, suinteresuoto asmens A. S. parodymais, kad mirusios K. B. valia buvo žemės sklypą palikti pareiškėjai, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.