Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjams L. Č. ir G. B., neatvykus suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Č. ir G. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: VMI ir NŽT.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjai M. A. G. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, tai yra žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (10-11 b.l.). Šis nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas palikėjos M. A. G. vardu. Turto palikėja M. A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Pagal bylos duomenis ir pareiškėjų paaiškinimą vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionės M. A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (12 b.l.). Pareiškėjai L. Č. ir G. B. yra velionės M. A. G. vaikai (6-7, 9 b.l.), o kiti įpėdiniai (buvęs sutuoktinis V. G. į atsiradusi žmonos palikimą nepretenduoja (4 b.l.). Pastebėtina, kad palikėja dar (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (4, 102 b.l.).

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

M. A. G. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą viešajame registre įregistruotos nuo 2003-12-05 (10-11 b.l.). Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), tai yra būdama teisėta jai priklausančios turto dalies savininke, kadangi kita santuokoje įgyto turto dalis priklauso buvusiam velionės sutuoktiniui V. G. (102 b.l.). Tačiau nė vienas iš potencialių įpėdinių, įskaitant ir pareiškėjus, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notaro biurą ir neišreiškė savo valios priimti M. A. G. palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėjai ilgą laiką kartu su palikėja negyveno. Todėl apie jų kaip įpėdinių teises į atsiradusį velionės motinos vardu palikimą jie nieko nežinojo, o tik 2016 m. birželio mėnesį rado duomenis apie motinos vardu įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po velionės motinos mirties. Šios aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai apie savo paveldėjimo teisę į motinos vardu atsiradusį palikimą sužinojo tik po jos mirties ir dėl nepakankamo kiekio informacijos, ji nebuvo tuoj pat realizuota per įstatymo nustatytą terminą, kreipiantis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Dėl to visos šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėjai būdami mirusios motinos vaikais (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjos M. A. G. vardu atsiradusį palikimą. Prie tokių įpėdinių po velionės M. A. G. mirtis priskirtinas ir ją pergyvenęs buvęs sutuoktinis V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (102 b.l.) (CK 5. 13 str.). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju teismas nepasisako dėl V. G. įpėdinių teisių į atsiradusį palikimą, kadangi jie dar gali ginti kreiptis į teismą gindami savo teises.

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai įgijo paveldėjimo teisę į velionei motinai priklausantį turtą (nekilnojamojo daikto dalį), apie kurį jie sužinojo pavėluotai po motinos mirties. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjai kaip įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę priimti velionės motinos palikimą. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiškėjams praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jų mirusios motinos palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjams L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jų motinos M. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.