Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. U. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl prokurorų nutarimų, kuriais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2017 m. kovo 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus A. U. pareiškimą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki (duomenys neskelbtini) jo motinai O. U. (duomenys neskelbtini) ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos aplaidžiai, pažeidžiant teisės aktus ir įstaigos vidaus dokumentus, dėl ko (duomenys neskelbtini) O. U. mirė. Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2018 m. birželio 28 d. nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimą pripažinusi, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika pagal BK 229 straipsnį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokurorė nutarime pažymėjo, kad byloje esančių duomenų visuma nustatyta, jog tarp (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojų veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių – O. U. mirties, nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Prokurorė nukentėjusiojo A. U. į bylą pateiktą konsultacinę išvadą vertino kritiškai, kadangi jos išvadas paneigė atlikta papildoma deontologinė ekspertizė. Ji nurodė, kad abejoti teismo medicinos ekspertų išvada, grindžiama objektyviais bylos duomenimis, nėra pagrindo. Nesutikdamas su tokiu prokurorės nutarimu, nukentėjusysis A. U. padavė skundą aukštesniajam prokurorui. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2018 m. liepos 17 d. nutarimu šį jo skundą atmetė ir paliko galioti prokurorės 2018 m. birželio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vyriausiasis prokuroras pritarė prokurorės 2018 m. birželio 28 d. nutarimo motyvams ir papildomai pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių surinkti reikšmingus bylai duomenis, tyrimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai. Siekiant išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, buvo analizuojami medicininiai dokumentai, paskirta papildoma deontologinė ekspertizė, gauta specialisto išvada, visi gauti duomenys įvertinti visumoje, todėl ikiteisminis tyrias buvo nutrauktas išanalizavus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes bei laikantis BPK 216 straipsnio reikalavimų. Nesutikdamas ir su šiuo nutarimu, nukentėjusysis A. U. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi jo skundas taip pat buvo atmestas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pritarė prokurorų nutarimuose išdėstytiems motyvams, kadangi juose prokurorai išsamiai išdėstė ir išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, o išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstos tyrimo duomenimis. Apylinkės teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti deontologinę ir papildomą deontologinę ekspertizes atlikusių specialistų objektyvumu ir kompetencija, todėl atmestinas nukentėjusiojo prašymas dar kartą atlikti pakartotinę deontologinę ekspertizę, neįtraukiant į ją tų pačių ekspertų. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusiojo pateikiami faktai prokurorų buvo įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, pagrįstas objektyviais duomenis apie padarytą didelę žalą, pagrindo tęsti šį ikiteisminį tyrimą nėra.Skundu nukentėjusysis A. U. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei prokurorų nutarimus ir tęsti ikiteisminį tyrimą.Jis skunde dėsto ikiteisminio tyrimo eigą, cituoja ekspertizių aktų bei konsultacinės išvados teiginius ir nurodo, kad ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo į bylą pateikta konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje O. U. nebuvo atlikti visi reikiami klinikiniai tyrimai ir dėl to, neturtint tokių tyrimų duomenų, jai nebuvo paskirtas tinkamas gydymas. Nukentėjusiojo nuomone, byloje yra duomenų, patvirtinančių faktą, kad O. U. nenustačius infekcijos sukėlėjo, neatlikus reikiamų tyrimų, laiku nesutvarkius pūliuojančių pragulų, o infekcijai plintant organizme, vargu, ar buvo galima tikėtis išvengti sepsio ar pūlingų židinių vidaus organuose, o šiuo atveju plaučiuose. Tačiau, yra tikimybė, kad turint reikiamus, laiku atliktų klinikinių tyrimų duomenis, skiriant adekvatų gydymą intensyvios slaugos-reanimacijos skyriuje, laiku chirurgiškai sutvarkius pragulas ir pašalinus pūlinius bei skiriant adekvatų gydymą, O. U. mirties buvo galima išvengti.Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu būtina išsiaiškinti, kodėl jo motinai O. U. nekokybiškas medicinines paslaugas teikę ar išvis jų neteikę gydytojai taip elgėsi, t. y. ar tai jie darė tyčia, ar dėl kompetencijos stokos, ar dėl atsainaus požiūrio į garbaus amžiaus sergantį žmogų. Jo įsitikinimu, gydytojai veikė neatsargiai, dėl jų veikos kilo sunkių padarinių, todėl jų veikoje yra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Todėl jis nesutinka su apylinkės teismo bei prokurorų sprendimu toliau nebetęsti ikiteisminio tyrimo, kadangi pagal ekspertizės aktą tarp O. U. mirties ir medicinos darbuotojų veiksmų priežastinio ryšio nėra. Pažymi, kad tyrimo metu nebuvo apklausta jo motiną gydžiusi šeimos gydytoja, jai pagalbą namuose teikusi slaugytoja, jis pats bei jo šeimos nariai, kiti su jo motina 2016 m. pradžioje bendravę asmenys, kurie patvirtintų, jog tuomet jokio pavojaus O. U. gyvybei nebuvo. Nors jo motina buvo garbaus amžiaus, tačiau ji nebuvo sunkiai serganti, jai tereikėjo tik chirurgiškai išgydyti atsiradusias pragulas. Todėl, jeigu laiku (duomenys neskelbtini) ligoninėje O. U. būtų suteiktos kvalifikuotos sveikatos priežiūros paslaugos, ji nebūtų mirusi. Dėl šių priežasčių jis nesutinka su specialisto išvada, kad tarp (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytojų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas O. U. ir pastarosios mirties nėra priežastinio ryšio, bei teigia, kad ši išvada nėra argumentuota. Pažymi, kad byloje yra ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada, kuria nustatyta eilė pažeidimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant O. U. Atsiliepimų į skundą negauta.Skundas atmetamas. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas nebegali būti tęsiamas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus. Šioje byloje nukentėjusysis A. U. prašymą panaikinti apylinkės teismo nutartį bei prokurorų nutarimus ir tęsti ikiteisminį tyrimą iš esmės grindžia tuo, kad skundžiamais procesiniais sprendimais nepagrįstai atsisakoma toliau rinkti duomenis, reikšmingus jo pareiškime nurodytoms aplinkybėms išsamiai ištirti, ir tokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą jų pareigą išsamiai atskleisti kiekvienos veikos aplinkybes. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini ir reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, surinkti reikiami ir pakankami duomenys tam, kad būtų priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių.Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, visiškai pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams ir pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtų (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojų veiksmų ar neveikimo gydant jo motiną O. U. buvo nutrauktas iš esmės teisėtai ir pagrįstai, surinkus pakankamai reikšmingų tyrimui duomenų ir įsitikinus, kad egzistuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, numatytas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pastebėtina, kad pareiškėjas savo skunde apygardos teismui nepateikė jokių naujų argumentų, į kuriuos nebūtų pakankamai išsamiai atsakę prokurorai nutarimuose ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Tuo tarpu nukentėjusysis A. U. skunduose pateikia savo byloje surinktų duomenų vertinimą, pernelyg svarbią reikšmę suteikdamas konsultacinei išvadai bei papildomos deontologinės ekspertizės akto pavieniams teiginiams. Toks bylos duomenų vertinimas negalimas, nes byloje surinkti duomenys vertinami įvertinus jų visetą, o ne žiūrint į atskirus faktus ar aplinkybes. Todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiuose procesiniuose sprendimuose išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, tik atsako į esminius pareiškėjo skundo argumentus.Kaip matyti, šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį buvo pradėtas pagal A. U. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki (duomenys neskelbtini) netinkamai gydė jo motiną O. U. ir dėl to ji (duomenys neskelbtini) mirė. Vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių tokiose bylose yra teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nustatoma mirusiojo mirties priežastis, veiksniai, lėmę nukentėjusiojo mirtį, kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ekspertams buvo pavesta nustatyti, kokia buvo O. U. mirties priežastis, ar jai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo teisingai paskirtas gydymas, jei ne, kas už tai atsakingas ir ar tai susiję priežastiniu ryšiu su O. U. mirtimi, ar gydymo metu buvo pažeisti gydymo instrukcijų, kokybės vadybos sistemos reikalavimai ir ar šie pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su O. U. mirtimi. Ekspertai, atlikę byloje deontologinę ekspertizę, ištyrė O. U. medicininius dokumentus : (duomenys neskelbtini) m. pradėtą jos asmens sveikatos istoriją, kurioje išvardinti O. U. susirgimai nuo (duomenys neskelbtini) m., ją gydžiusių gydytojų įrašai apie ligonės būklę ir jai skirtą gydymą, taip pat gydymo stacionare istoriją, kai O. U. buvo gydoma nuo 2016 m. sausio 26 d. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat Patologinės anatomijos autopsijos protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad O. U. mirė nuo pūlingo skiltinio plaučių uždegimo; jai (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas adekvatus ir jos būklei tinkamas gydymas, jai laiku buvo paskirti visi reikiami tyrimai; tarp medicinos darbuotojų veiksmų ir O. U. mirties priežastinio ryšio nėra. Dar daugiau, iš bylos matyti, kad deontologinė teismo medicinos ekspertizė buvo paskirta atsiradusiems prieštaravimams tarp bylos duomenų pašalinti, t. y. A. U. pateikus konsultacinę išvadą. Šios ekspertizės metu, be kitų jau minėtų O. U. medicininių dokumentų, buvo įvertinta ir ši A. U. į bylą pateikta konsultacinė išvada. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad O. U. mirtį lėmė priverstinis gulimas režimas, sąlygotas abipusės koksartrozės, dėl ko, esant silpnam imunitetui, išsivystė stazinis širdies nepakankamumas, plaučių edema, atsirado giliųjų minkštųjų audinių nekrozės sukeltos pragulos, plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas; komisijos nuomone, negalima teigti, kad ir chirurgiškai sutvarkius pūliuojančias pragulas, nustačius infekcijos sukėlėją bei nuo 2017 m. vasario 10 d. perkėlus pacientę į intensyvios slaugos ir reanimacijos skyrių, visais atvejais buvo galima išvengti pacientės mirties. Taigi, gydytojų komisija dar kartą patvirtino, kad tarp (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos darbuotojų veiksmų ir O. U. mirties priežastinio ryšio nėra. Įvertinęs visa tai, apygardos teismas pripažįsta, kad nei skundžiamus nutarimus priėmusiems prokurorams, nei skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei papildomos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šias išvadas pateikė ilgą darbo patirtį turintys savo srities specialistai ir ekspertai, todėl jų kompetencija bei objektyvumas nekelia abejonių. Tokiu būdu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai nurodė, kad į bylą pateikta konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vertinama kritiškai, nes ją paneigia ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei papildomos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie dėl prieš tai paminėtų priežasčių laikomi objektyvesniais. Atsižvelgiant į tai, atmetami apelianto skundo argumentai, kad skundžiamus procesinius sprendimus priėmę prokurorai bei apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į konsultacinę išvadą, kadangi ji buvo visapusiškai ir išsamiai įvertinta kitų byloje esančių duomenų visumoje ir tyrimo metu nustatyti prieštaravimai pašalinti paskyrus papildomą deontologinę teismo medicinos ekspertizę. Nagrinėjamu atveju O. U. mirties priežastis yra nustatyta, todėl nėra ir pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ar dar kartą papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams. Nukentėjusysis A. U. skunde teigia, kad 2017 m. vasario 9 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti jo motinos O. U. gydymo tvarkos pažeidimai gali būti susiję su jos mirtimi. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad deontologinės ekspertizės ir minėtos ataskaitos tyrimo objektas buvo visiškai skirtingas : deontologinę ekspertizę atlikę ekspertai tyrė, ar O. U. buvo suteiktas teisingas gydymas, o ataskaitą surašę specialistai tyrė dokumentų pildymo, organizacinius ir kitus klausimus, kurie tiesiogiai tikrai nėra susiję su O. U. mirtimi, nes jie nėra specialių žinių turintys teismo medicinos ekspertai. Šiuo atveju deontologine ekspertize konstatuota, kad gydytojai O. U. gydė teisingai ir tarp jų veiksmų bei O. U. mirties priežastinio ryšio nėra. Medicininių dokumentų pildymo tvarkos ir kiti pažeidimai jokios įtakos O. U. mirčiai neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose prokurorai ir apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad O. U. gydę gydytojai tinkamai atliko savo pareigas ir nepadarė jokių veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apygardos teismas atmeta nukentėjusiojo skundo argumentus, jog ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas toliau todėl, kad reikalinga apklausti O. U. gydžiusius gydytojus, jį bei jo šeimos narius apie O. U. sveikatos būklę iki jos paguldymo į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir pan. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, reikšmingų ir pakankamų objektyviam tyrimui – atliktos ekspertizės, išreikalauti reikšmingi tyrimui dokumentai. Tokiu būdu buvo surinkti ir įvertinti visi reikiami duomenys atitinkamo procesinio sprendimo priėmimui, todėl kitų, apelianto pageidaujamų proceso veiksmų atlikimas būtų betikslis ir reikšmingesnės informacijos nebesuteiktų. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, jis negali būti ir begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Taigi, nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šį sprendimą palikęs galioti aukštesniojo prokuroro 2018 m. liepos 17 d. nutarimas yra išsamūs, motyvuoti, juose padarytos išvados atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Dėl šių procesinių sprendimų priimtą skundžiamą apylinkės teismo nutartį pripažinti neteisėta bei nepagrįsta nėra pagrindo.Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių apygardos teismas daro išvadą, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas pakankamai išsamiai bei nėra pagrindo teigti, kad aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo faktą reikalingi tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Skunde nurodytais motyvais pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą apygardos teismas nenustatė, todėl nukentėjusiojo A. U. skundas yra atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.