Telšių apylinkės teismo įsakymas

2014-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-218-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-29
Bylos Nr.
1-218-169/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
R. K.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1410 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įpareigojimą 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 40 valandų nemokamų darbų, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, dirbant po 10 valandų darbų kas mėnesį, paskirtas auklėjamojo poveikio priemones atlikęs ir 2013 m. lapkričio 7 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: 2014 m. balandžio 4 d. apie 23.14 val. gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių savo tėvui A. K. į veidą, tuo padarydamas jam kairės akies paakyje kraujosruvą bei kirstinę žaizdą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. K. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio 4 d. apie 15 val. jis vienas pats namuose išgėrė 1 litrą alaus. Apie 17 val. iš darbo sugrįžo jo motina R. K., atėjo du kaimynai ir jie visi išgėrė dar 3 litrus alaus. Apie 17.30–18 val. į namus sugrįžo jo tėvas A. K., tuomet jie visi kartu išgėrė 0,5 litro degtinės. Vėliau kaimynai išėjo, o jis kartu su tėvu nusipirkę dar 0,5 litro degtinės gėrė toliau, kartu gėrė ir mama. Gerti baigė apie 21–21.30 val. Gerdamas kalbėjosi su tėvu, kuris būdamas girtas pradėjo jį vadinti visokiais įžeidžiančiais žodžiais, dėl to jis supyko ir jiedu susibarė. Kai tėvas stojosi, jis šį abiem rankomis į pečius pastūmė, dėl to šis sėdomis nukrito ant virtuvinio kampo ir kliudė ant palangės stovėjusį gėlių vazoną, kuris nukrito ant grindų. Tuo metu jis jau ėjo link savo kambario, kai prie jo priartėjo tėvas ir metė į jį gėlių vazoną, tačiau smūgio jis spėjo išvengti ir vazonas nukritęs tarpduryje sudužo. Tada jis du kartus kumščiu trenkė tėvui į kairę veido pusę, o šiam nugriuvus ant grindų, dar vieną kartą įspyrė į koją, daugiau nieko nebedarė ir nuėjo į kambarį. Po to sugrįžęs padėjo tėvui atsistoti ir nuvedė jį į lovą. Kaip jis sudavė smūgius tėvui, nei mama R. K., nei žmona V. K. nematė, nes abi buvo savo kambariuose. Po to atvyko žmonos iškviesti policininkai ir jį išsivežė. Gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo tėvą, kad jam sudavė smūgius kumščiu bei įspyrė į koją, taip pasielgė, nes buvo girtas (59 b. l.).

Kaltinimas R. K. grindžiamas šiais duomenimis:

2014-04-05 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, jog virtuvės koridoriuje prie vonios durų ant grindų vieno kvadratinio metro plote matosi įvairaus dydžio kraujo dėmės (7–8 b. l.);

2014-04-05 foto lentelėmis, kuriose užfiksuotos kraujo dėmės ant koridoriaus grindų bei nukentėjusiojo veido dešinė ir kairė pusė, kurioje matyti padaryti sumušimai (10–12 b. l.);

2014-04-05 tarnybiniu pranešimu ROIK Nr.0114000165523 dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, jog būdami girti tėvas A. K. ir sūnus R. K. tarpusavio konflikto metu susistumdė ir R. K. sudavė keletą smūgių A. K. į veidą, dėl to A. K. kairės pusės paakyje matėsi mėlynė ir kirstinė žaizda, be to, virtuvėje ant grindų mėtėsi žemės, o koridoriuje tarp vonios kambario ir tualeto ant grindų matėsi raudonos spalvos (kraujo) dėmės. Smurtą rodantys požymiai: žaizda, kraujuojanti žaizda (13–14 b. l.);

nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014-04-04, jis namuose kartu su žmona R. K. ir sūnumi R. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems bekalbant su R. K. sūnus pradėjo prisiminti nuoskaudas iš vaikystės, kaip tėvas jį auklėdamas mušdavo, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kiek tada galėjo būti laiko, nepamena dėl girtumo, taip pat neatsimena, kas vyko toliau. Neatsimena, ar sūnus jį pastūmė, ar nuo palangės nukrito gėlė su vazonu ir ar vėliau jis tą vazoną metė į R. K., taip pat neatsimena, kada R. K. galėjo jam suduoti smūgius ir kiek jų sudavė. Atsimena, kad Greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į ligoninę, ten jį apžiūrėjo gydytojai, o taip pat, kad jam buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. Mano, kad sūnus jam galėjo suduoti ne mažiau 1 smūgio, nes skaudėjo kairioji akis, buvo mėlynė ir kirstinė žaizda. Daugiau į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Jokia žala jam padaryta nebuvo, todėl byloje ieškinio nereiškia. Paleistas iš policijos sūnus buvo sugrįžęs pasiimti daiktų, jo atsiprašė už tai, kad sumušė ir jie susitaikė (18, 19 b. l.);

liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014-04-04 apie 20 val. pas juos į namus buvo atėję kaimynai, su kuriais ji, jos vyras A. K. ir sūnus R. K. gėrė degtinę. Kaimynams išėjus jie liko virtuvėje. Po kažkiek tai laiko sūnus numetė nuo palangės gėlę su vazonu, todėl vyras supyko ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji bandė juos nuraminti, atsisukusi pamatė, kad koridoriuje tarp vonios kambario ir tualeto vyras ir sūnus stumdosi, vėliau vyras nukrito ant grindų. Kai sūnus pakėlė vyrą nuo grindų, ji pamatė, kad vyrui kažkur iš veido bėga kraujas, todėl jį paguldė į lovą. Marti V. K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Ar sūnus sudavė smūgius vyrui, ji nematė, nes buvo virtuvėje (21 b. l.);

liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014-04-04 apie 23 val. jos vyras R. K. ir uošvis A. K. virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus, o ji buvo kambaryje. Namuose dar buvo uošvienė R. K.. Ji girdėjo kaip vyrai virtuvėje ginčijosi, laužėsi rankomis, o vėliau pasigirdo didelis triukšmas, dėl to ji išsigandusi užsirakino kambaryje ir iškvietė policiją. Po to išėjusi iš kambario pradėjo aiškintis, kas atsitiko ir sužinojo, kad vyras susiginčijo su savo tėvu ir tėvas į jį metė gėlių vazoną, o tada vyras sudavė smūgius savo tėvui. Ji iš kambario išėjusi nebuvo, todėl jokių muštynių nematė, tik vėliau atėjusi matė, kad ant grindų buvo priberta žemių ir pritaškyta kraujo lašų (22 b. l.);

2014-04-05 00:00:05 alkotesterio „lion alcolmeter 500, serijos Nr. 18780 asmens blaivumo testu Nr. 4870, kuriame užfiksuotas R. K. girtumo tikrinimo rezultatas 2,29 ‰ (55 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. K. kumščiu suduodamas nenustatytą skaičių smūgių savo tėvui A. K. į veidą sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu bei apžiūros protokolu su foto lentelėmis.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2014 m. balandžio 17 d. apie tai buvo surašytas protokolas (72 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. K. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausme sutiko.

Skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau už analogišką nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kurias per teismo nustatytą terminą yra atlikęs, baustas administracine tvarka (24, 42, 43–45 b. l.), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė (54 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino maksimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, R. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 6 d. (60, 61 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) ir laikytina, kad R. K. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Kaltinamajam R. K. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. K. paliktina nepakeista apsaugos užtikrinimo priemonė – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio A. K., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę R. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 6 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) ir laikant, kad R. K. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. K. palikti nepakeistą apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio A. K., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Išaiškinti R. K., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. K..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Violeta Erlickienė