Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-369-531/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-27
Bylos Nr.
1S-369-531/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Byla Nr. 1S–369–531/2015;
Procesinio sprendimo kategorija :2.12.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl 2015 m. birželio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu Pareiškėjos skundas dėl 2014-09-10 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir 2015-02-02 Panevėžio apygardos prokuratūros pirmo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimų, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtas A. B. 2015-06-11 skundas, pateiktas ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančiam teisėjui, dėl 2015-02-02 Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D.Skrebiškio nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir nepanaikino 2014-09-10 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R.Juozainio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama 2015-06-25 nutartimi apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, konstatuodama, kad Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio 2015-02-02 nutarime nebuvo nurodytas tikslus šio nutarimo apskundimo terminas, tačiau pareiškėja turėjo teisę skųsti jį per protingą terminą. Motyvuodama, aplinkybėmis, kad pareiškėja A. B. yra neįgali ir jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, būdama 63 m. amžiaus, nėra teisininkė, protingas prokuroro apskundimo terminas yra 1 mėnuo nuo nutarimo gavimo dienos. Pareiškėja skundą pateikė po 4 mėnesių nuo skundžiamo nutarimo gavimo ir prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą grindė tuo, kad dėl savo sunkios turtinės padėties neturėjo galimybės apmokėti advokato teikiamų paslaugų. Teisėjos manymu, ši aplinkybė nelaikytina pateisinama priežastimi dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėja, be pateisinamos priežasties 3 mėnesiais viršijo protingą skundžiamo nutarimo apskundimo terminą.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėja prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį. Nurodo, kad dėl skundžiamoje nutartyje teisėjos aptartų priežasčių ji savarankiškai niekaip negalėjo susigaudyti ir suprasti prasidėjusio procesinio prokuroro nutarimo apskundimo termino eigos, nes nutarimo apskundimo termino pradžia nebuvo aiškiai nurodyta.

Pareiškėja pažymi, kad sunkios jos materialinės padėties, kuri ribojo galimybę apmokėti advokato paslaugas, teismas nelaikė pateisinama priežastimi dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą apskundimo terminą, nes teismo nuomone, nepasiturintiems asmenims yra garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, kuri operatyviai suteikiama visiems nepasiturintiems asmenims. Mano, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į bylos medžiagoje esantį Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-14 sprendimą Nr.(1.2)-SPl-02177, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, nes Pareiškėjos paveldėto nekilnojamojo turto vertė viršija nustatytą turto normatyvą, o gaunamų metinių pajamų dydis nežymiai viršija nustatytą normatyvą. Todėl, po Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-14 sprendimo Nr.(1.2)-SPl-02177 priėmimo susidarė situacija, kad antrinė teisinė pagalba jai negalėjo būti teikiama, o materialinių lėšų apmokėti už teisines paslaugas ji neturėjo. Pačiu paveldėtu nekilnojamu turtu - gyvenamuoju būstu, kuriame gyvena kartu su didelių spec. poreikių turinčia savo seserimi R. M. Č., susimokėti už teisinių paslaugų teikimą neturėjo galimybės

Nurodo, kad 2015-06-08 ji kreipėsi į advokatų kontorą konsultacijos, nebesuprasdama savo teisių ginčuose su prokuratūra. Advokatų kontoroje sužinojo, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 214 str. 5 dalis numato, jog skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Tačiau šios informacijos Panevėžio apygardos Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis savo 2015-02-02 nutarime to nenurodė ir tuo ją suklaidino. Nebūdama teisininke, prasidėjusio prokuroro nutarimo apskundimo termino ji savarankiškai suprasti negalėjo.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji nebuvo kviečiama į teismo posėdį skundo nagrinėjimui ir negalėjo teikti savo paaiškinimų.

Kadangi apie Panevėžio apygardos Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio 2015-02-02 nutarime apskundimo terminas nebuvo nurodytas, o šį terminą dėl sunkios savo materialinės padėties Pareiškėja sužinojo tik 2015-06-08 advokatų kontoroje, todėl mano, kad terminą skundui paduoti ji praleido dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti ir išnagrinėti pateiktą skundą „Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio 2015-02-02 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.50-9-00453-13“.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 65 str. reglamentuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 440 str. 2 d. nuostatomis skundas dėl apylinkės teismo nutarties, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. BPK numatyti procesiniai terminai, remiantis BPK 102 str., gali būti atnaujinami, jeigu yra nustatoma, kad jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus.

BPK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus BPK numatytus atvejus.

Sutinkamai su BPK 63 straipsnio nuostatomis, prokuroro nutarimas skundžiamas aukštesniam prokurorui, o pastarojo nutarimas – gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pagal BPK 64 straipsnio 6 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai BPK numato jo apskundimo galimybę. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai ikiteisminio tyrimo klausimais apygardos teismui skundžiami tik išimtinais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais atvejais – dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir pan.

A. B. 2015-06-11 skundas, pateiktas ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančiam teisėjui, dėl 2015-02-02 Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D.Skrebiškio nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir nepanaikino 2014-09-10 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R.Juozainio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo paliktas nenagrinėtu dėl praleisto apskundimo termino, kuris nebuvo atnaujintas dėl nepateisinamai ilgo Pareiškėjos delsimo pateikti skundą. Pareiškėja savo delsimą motyvuoja tuo, kad dėl sunkios turtinės padėties neturėjo galimybės apmokėti už advokato teikiamas paslaugas, tačiau šių aplinkybių ji nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, duodama suprasti, kad artimas pensijiniam ar pensijinis amžius, pensininko statusas ir pensijos gavimo faktas, savaime leidžia konstatuoti sunkią turtinę fizinio asmens padėtį.

Kaip jau ir minėta, baudžiamieji procesiniai įstatymai imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. O sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Aplinkybė, jog pareiškėja, 2013-12-03 teikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tyrimo metu būdama apklausta liudytoja ir pripažinta nukentėjusiąja, pateikdama savo turimų dokumentų kopijas bei teikdama prašymus jas grąžinti, būdama Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos nare ir turėdama jos įstatų pagrindu išduotą įgaliojimą gauti informaciją (b.l. 57 - 58), teikdama prašymus susipažinti su bylos medžiaga, daryti dokumentų kopijas, ir 2014-09-09 savo pateiktame prašyme nurodydama, kad jos nurodytas nusikalstamas veikas reikia tirti tam, kad pati pareiškėja būtų pripažinta nukentėjusiąja nuo okupacinių režimų bei atgautų prarastą giminės turtą, gautų kompensacijas, valstybinę pensiją, ir galiausiai - paveldimą teisę į titulą pagal savo giminę, rodo, kad pareiškėja turi pakankamai žinių savo interesų užtikrinimui, ir žinodama apie jos interesus galimai pažeidžiantį nutarimą, net ir įvertinant tą aplinkybę, jog prokuroro nutarime nebuvo nurodytas konkretus jo apskundimo terminas, skundą ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančiam teisėjui ji pateikia praėjus daugiau, kaip 4 mėnesiams nuo nutarimo išsiuntimo jai dienos (2015-06-11), rodo nepakankamą pačios pareiškėjos suinteresuotumą proceso sparta ir atsainų požiūrį į ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimamus procesinius sprendimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja šiame procese jau naudojosi termino skundui paduoti atnaujinimo institutu ir turėjo suprasti savo delsimo pasekmes. Be to, kaip minėta, ji yra Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos nare, kas leidžia naudotis šios organizacijos pagalba sprendžiant tokio pobūdžio klausimus. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog terminas skundui dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015-02-02 nutarimo paduoti, šiuo atveju, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pareiškėjos veiksmai ar delsimas tuos veiksmus atlikti išeina už „protingo termino“ ribų, nes ikiteisminis tyrimas negali tęstis neribotą laiką.

Todėl teisėjas, spręsdamas A. B. skundo pagrįstumo klausimą, iš esmės sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančios teisėjos nutartimi skundą palikti nenagrinėtu, ir jame išdėstytais motyvais, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančio teisėjo priimtą 2015 m. birželio 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas