Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui S. L., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. ieškovė R. N. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo S. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, po santuokos sudarymo pirmuosius mėnesius gyveno normaliai, vedė bendrą ūkį, nors ir buvo kai kurių nesutarimų, tačiau rasdavo bendrą išeitį. Pastaruoju metu jų, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai visiškai atšalo, prasidėjo barniai ir nesutarimai. Šeimoje nebeliko lojalumo ir tolerancijos vienas kitam, atsirado susvetimėjimas ir nepakantumas, nebeliko meilės ir pagarbos. Tapo svetimais žmonėmis, kurių nebesieja nei dvasiniai, nei fiziniai saitai. Minėtus teiginius patvirtina tai, kad jau beveik pusę metų gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda, nebekuria bendrų planų, viską daro, o tuo pačiu ir finansinius reikalus tvarko, atskirai, ryšių faktiškai nebepalaiko. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atkurti normalius santykius su atsakovu nemato jokių galimybių, nes bendrauti su juo beveik neįmanoma, prašė neskirti termino susitaikymui. Bendrų vaikų neturi. Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai nėra įgiję jokio nekilnojamojo turto, santuokos metu atsakovo vardu įgytą transporto priemonę BMW 525 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prašė palikti atsakovui, jai priteisiant kompensaciją, lygią pusės transporto priemonės vertės – 750 Eur, kitų dalintinų kilnojamųjų daiktų, kreditorių neturi.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu ir jame keliamais reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė sutinkantis, kad santuoka, sudaryta su Ieškove (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; sutinka, kad santuokos metu neįsigijo nekilnojamojo, kad bendrų vaikų ir bendrų kreditorių su Ieškove neturi; sutinka, kad po santuokos nutraukimo Ieškovei būtų palikta jos mergautinė pavardė „N.“. Nurodė nesutinkantis dėl transporto priemonės padalijimo ir kompensacijos už. transporto priemonę priteisimo bei dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Nurodė, jog su ieškove faktiškai kartu nebegyvena jau nuo 2022 m. spalio 10 d., transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis yra sudaryta 2023 m. balandžio 8 d. Byloje esanti V[ „Regitra“ Šiaulių filialo pažyma apie transporto priemones patvirtina, kad ginčo automobilis Atsakovo vardu yra įregistruotas 2023 m. balandžio 11 d. Tad tiek pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta, tiek transporto priemonė yra įregistruota jau po faktinio Ieškovės ir Atsakovo santuokos iširimo, todėl šis turtas nebelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, jog yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir prašė nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. sausio mėnesio.

3. Teismo posėdyje ieškovė savo ieškinį palaikė. Paaiškino, kad į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl skyrybų proceso ir dėl kompensacijos už mašiną. Mano, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pasirinko kitą moterį ir šiuo metu turi kūdikį. Patvirtino, kad atsakovas iš jos namų išsikraustė 2022 metų spalio 8 d. ir nuo to laiko jie kartu nebegyvena bei nebeveda bendro ūkio. Santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto ar kitokio turto. Nurodė, kad ji už viską mokėdavo, taip pat už mašinos remontus. Anksčiau atsakovas turėjo mašiną Opel ir sakydavo jai sumokėti, ir kad atiduos pinigus. Ji sumokėjo 300 Eur, paskui jos tėtis nupirko žiemines padangas už 150 Eur bei mokėjo už atsakovo kreditus po 158 Eur. Pinigai buvo mokami šešis mėnesius iš jos sąskaitos. Nurodo, kad atsakovas gyveno iš jos. Ji turi du mažamečius vaikus iš pirmos santuokos, o su atsakovu bendrų vaikų neturi. Prieš perkant BMW mašiną, atsakovas buvo atėjęs pas ją, kad ji pasirašytų dokumentą, kad ji nepretenduoja į jo turtą, bet ji nepasirašė. Nurodė, kad atsakovas įsigijo transporto priemonę BMW šių metų balandžio mėnesį ir kad ji neprisidėjo prie šios transporto priemonės įsigijimo. Prašo priteisti kompensacijos, todėl kad santuokos metu atsakovas taupė pinigus ir jis jai oficialiai yra sutuoktinis, taip pat ji mokėjo už atsakovą, o jis gyveno iš jos. Iki santuokos sudarymo ji turėjo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone ir butą (duomenys neskelbtini) ir santuokos metu šitas turtas nebuvo jokiu būdu pagerintas. Prašo, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Nurodė, kad neturi kreditų įgytų santuokos metu. Iki santuokos nutraukimo proceso ji pasikeitė savo pavardę į mergautinę pavardę – N. Iki spalio mėnesio, atsakovas prie šeimos bendro gyvenimo nieko neprisidėjo. Nurodė, jog jai padengus atsakovo paskolą ir jai jį dalinai išlaikius, jam susidarė sąlygos susitaupyti pinigų ir įsigyti mašiną, dėl kurios vyksta ginčas. Atsakovas santuokos metu uždirbdavo, mažiausiai po 1000 Eur per mėnesį, tačiau nieko į bendrą ūkį neparnešdavo. Nurodė, nedirbanti, nes vienas vaikas serga epilepsija ir ji augina vaikus. Jai pinigų duodavo tėtis, ji taip pat gaudavo išmokas. Šių metų pavasarį kreipėsi bendru sutuoktinių sutarimu nutraukti santuoką, tačiau nepatikslino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes abu vaikai susirgo vėjaraupiais ir ji visą mėnesį turėjo būti namuose, todėl negalėjo išeiti bei pristatyti pažymų. Nurodė, kad tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką.

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Algimantas Ruginis nurodė, jog šioje byloje yra sprendžiamas pagrindinis klausimas dėl transporto priemonės priskyrimo vienam iš šalių. Šiuo atveju iš atsakovo ieškovei reikalaujama dalinė kompensacija pagal nustatytą atitinkamą automobilio kainą internetinėje svetainėje 700 Eur. Iš ieškovės paaiškinimo, atsakovas įsiliejo į jos šeimą ir per tą laikotarpį, kada buvo santuokoje, jis niekur oficialiai nedirbo. Ieškovė teigė, kad dėl visų šeimos poreikių, komunalinių paslaugų ir maisto, atsakovas faktiškai neprisidėjo. Faktinių įrodymų, kad atsakovas dirbo, gavo pinigus ar gavo didesnius pinigus ir turėjo galimybę taupyti, nepateikė. Taip pat neteikė jokių įrodymų, kad duodavo šeimai pinigų. Gyvenant su ieškove, atsakovui buvo sudarytos sąlygos, kad atsakovas galėjo sukaupti pinigų ir nusipirkti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dengdavo paskolą bendro gyvenimo eigoje, išlaikė jį, mano, kad ji turi teisę į kompensaciją ir jai priklauso pusė transporto priemonės vertės. Nurodė, kad ieškinys pagrįstas, ieškovė prašo grąžinti mergautinę – N., kitokios kompensacijos dėl išlaikymo ieškovė nereikalauja. Ieškovė prašo priteisti santuokoje įgytą transporto priemonę atsakovui, jai išmokant 750 Eur kompensaciją ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismo posėdyje atsakovas S. L. parodė, kad sutinka su reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka su reikalavimu mokėti kompensaciją už mašiną. Mano, kad yra daugiau ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, nes buvo pastovūs priekaištai, išsigalvojimai. Nurodė, kad su ieškove negyvena nuo 2022 metų spalio 8 d. Santuokos metu dirbo pavienius darbus. Kol iš Užimtumo tarnybos laukė pasiūlymo dėl darbo, tuo momentu laikėsi C, E kategoriją vairuoti transporto priemones, nes norėjo pakeisti profesiją. Iš Užimtumo tarnybos gaudavo stipendiją ir bedarbio pašalpą, apie 700 Eur. Nurodo, kad prisidėdavo bendro šeimos ūkio, nes dirbo pavienius darbus, pas pusbrolį ir parveždavo pinigų, taip pat ir pusbrolis yra ieškovei pervedęs į sąskaitą 750 Eur. Santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto. Ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas santuokos metu nebuvo pagerintas jo ar bendromis lėšomis. Nurodė, kad buvo pasiėmęs paskolą iki santuokos teisėms išsilaikyti ir susimokėti už vestuves. Paskolą išmokėjo praeitais metais lapkričio mėnesį ir dabar jokių kreditorių neturi. Kai jis išėjo iš ieškovės, gruodžio mėnesį susipažino su drauge, pradėjo bendrauti bei kartu gyventi ir draugė paskolino pinigų mašinai įsigyti, nes reikėjo važiuoti į darbą. Automobilį įsigijo už 1300 Eur ir buvo sumokėta bankiniu pavedimu. 1000 Eur buvo pravesta iš jo sąskaitos, o kitus pinigus padavė grynais Į jo sąskaitą pinigus pervedė draugė. Nurodė, jog ieškovė dengė jo paskolą, nes jis ieškovei duodavo grynuosius pinigus, o ieškovė sumokėdavo, nes jis neturėjo sąskaitos. Nesutarimai prasidėjo nuo birželio mėnesio, buvo prikaišiojimų. Gal iki rugsėjo mėnesio abudu tvarkė finansinius reikalus, tiksliai nežino, prisidėjo prie šeimos ūkio. Mano, kad gali būti ieškovei skolingas gal kokius 500 Eur ir gražins dalimis. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, todėl yra sunku. Kai buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo vienas kitam. Nurodė, kad yra darbingas ir nėra reikalingas išlaikymas. Teigė ieškovei palikęs televizorių, kurį įgijo prieš santuoką, kurio vertė 500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. L. (iki santuokos – J.), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų sutuoktiniai neturi. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai neįgijo jokio nekilnojamojo turto, kuris turėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos patvirtina, kad R. N. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, S. L. 2023 m. balandžio 11 d. įregistravo transporto priemonę BMW525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nurodytos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2023 m. balandžio 8 d., sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 1300 Eur. Iš Telšių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties matyti, kad 2023 m. kovo 24 d. S. L. ir R. L. teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, pareiškėjams nepašalinus pareiškimo trūkumų pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

7. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

8. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo, jog jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad nuo 2022 m. spalio mėnesio nebegyvena kartu, negyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, jokių ryšių nebepalaiko. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium momento ir santuokoje įgyto turto padalinimo

9. CK 3.67 straipsnio 2 dalis nustato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios.

10. Atsakovas prašė taikyti šalims santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo ieškovės ieškinyje nurodyto jų gyvenimo skyrium momento, t. y. 2023 m. sausio mėnesio. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas patvirtino, kad jų bendras gyvenimas baigėsi 2022 m. spalio 8 d., kuomet atsakovas išsikraustė iš ieškovės namų. Ieškovė su šia bendro gyvenimo pabaigos data sutiko. Byloje nustatytos aplinkybės, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. spalio 8 d., 2023 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl šios santuokos nutrūkimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės R. N. ir S. L. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. spalio 8 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

11. Ieškovė, nors ir pripažino, kad bendras sutuoktinių gyvenimas baigėsi 2022 m. spalio 8 d., vis tiek teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą priteisti jai 750 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį, santuokos metu, įgytą automobilį.

12. Byloje nustatyta, kad automobilį atsakovas įsigijo 2023 m. balandžio 8 d., įregistravo 2023 m. balandžio 11 d. Ieškovė teismo posėdžio pripažino neprisidėjusi prie ginčo automobilio įsigijimo, todėl teismui nustačius, kad santuokos nutraukimas ieškovės R. N. ir S. L. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. spalio 8 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium, laikytina, kad ginčo transporto priemonę BMW525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise, ir ieškovės reikalavimas priteisti jai 750 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Nors ieškovė reikalavimą priteisti jai kompensaciją grindė ir tuo, jog santuokos metu atsakovas mažai prisidėjo prie bendro šeimos ūkio, ji išlaikė atsakovą, dengė jo paskolą; o atsakovas nors ir pripažino esantis skolingas ieškovei bei teigė palikęs savo įgytą televizorių, jokių kitokių reikalavimų dėl kompensacijų priteisimo ar kito turto padalinimo nei vienas iš sutuoktinių nereiškė.

14. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes nėra pagrindo pirmiau aptartais tikslais teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą - jo kiekį, vertę bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą yra šalių pareiga (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš sutuoktinių jokių kitokių reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalinimo ar kompensacijų priteisimo, dėl santuokos metu dengtų kito sutuoktinio įsiskolinimų, neteikė, teismas neturi pagrindo spręsti dėl turto padalinimo ar kitokių kompensacijų priteisimo nesant reikalavimų.

16. Šalys, gyvendamos santuokoje, bendrų kreditorių neįgijo, tai patvirtino teismo posėdžio metu, todėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Dėl tarpusavio išlaikymo

17. Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

18. CPK 382 straipsnis numato, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuoką, tokį prašymą privalo išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „N.“, dėl atsakovui paliktinos pavardės nepasisakė. Atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytą pareigą šį klausimą išspręsti nutraukiant santuoką, į tai, kad jog tarp šalių nekilo ginčo dėl po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinų pavardžių, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina jos pavardė „N.“, atsakovui jo pavardė – „L.“.

19. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta teisinė pagalba. Už reikalavimą nutraukti santuoką ir kompensacijos priteisimą ieškovė yra sumokėjusi 64 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, t. y. nutraukti santuoką ieškovei iš atsakovo priteistina 53,00 Eur žyminio mokesčio.

Iš 2023 m. spalio 3 d. pažymos Nr. APD-2023-14331 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 290,00 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 50 procentų, bei atsižvelgus į tai, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų tik 50 procentų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės R. N. 36,25 Eur, iš atsakovo 72,50 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „N.“, atsakovui jo pavardę „L.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimo ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. spalio 8 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Pripažinti, kad transporto priemonę BMW525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) S. L. įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,25 Eur (trisdešimt šešis eurus 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo S. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,50 Eur (septyniasdešimt du eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti šalims, jog santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.