Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-232-870/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
AN2-232-870/2019
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00240-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Advokatai
Sigitas Mikliušas
Kategorijos
Administracinio nusižengimobyla Nr. AN2-232-870/2019
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00240-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybė patraukto asmens – A. L. V. atstovo advokato Sigito Mikliušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkintas A. L. V. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK 2018 m. birželio 20 d. nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. birželio 9 d. A. L. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2018 m. birželio 9 d., apie 18 val. kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė 46 km, vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, v/n (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, kirsdama siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais A. L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Asmeniui buvo surašytas administracinis nurodymas ir pasiūlyta sumokėti 85 Eur baudą.

2. 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu A. L. V. nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su šiuo nutarimu A. L. V. skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba paskirti baudą be administracinio poveikio priemonės. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartimi A. L. V. skundas buvo atmestas.

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui Apeliantės atstovas advokatas S. Mikliušas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

5. Skunde nurodo, kad teismas pažeidėjos kaltę grindžia pareigūnų M. D. ir A. D. parodymais, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, įvykio schema bei tarnybiniais pranešimais, tačiau nutartyje nurodo, kad šie įrodymai nepagrindžia A. L. V. kaltės. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas, įvykio schema bei tarnybiniai pranešimai surašyti pareigūnų, kurie apklausti teisme nurodė, jog lenkimo manevro pradžios nematė. Tuo tarpu, teismas konstatavo, kad pagal byloje ištirtus įrodymus nėra galimybės nustatyti lenkimo pradžios vietos, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl padaryto pažeidimo fakto. Advokato vertinimu, tokie teismo motyvai nepagrįsti ir nesuprantami. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad pagrindinis įrodymų šaltinis yra pareigūnų parodymai, kurie pripažino lenkimo manevro pradžios nematę, todėl ši aplinkybė yra itin svarbi ir teismas tai turėjo vertini jo atstovaujamosios naudai. Advokatas akcentuoja, kad būtina nustatyti lenkimo pradžios momentą ir vietą, nes KET 3 priedo 1.10 punktas numato, kad: „Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti ar apvažiuoti“. Tokiu būdu, pažeidimo nėra, jei lenkimo manevras pradėtas, kertant brūkšninę liniją ir baigiama lenkti, kertant ištisinę liniją. Teisme apklausti policijos pareigūnai parodė, kad jie nematė, kada ir kur (kokiam ženklinimui esant) A. L. V. pradėjo lenkimo manevrą ir kokią liniją tuo metu kirto.

6. Advokatas taip pat pažymi, kad byloje esanti įvykio vietos schema yra nepasirašyta pareigūnų, todėl ji negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai lenkimo manevro pradžios nematė. Taip pat, Advokato vertinimu, svarbu tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas netiksliai, kadangi nurodyto kelio 46 kilometre nėra protokole nurodyto kelio ženklinimo, t.y. siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos ir kelias nepažymėtas kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl fiziškai vairuotoja negalėjo padaryti protokole nurodomo pažeidimo, tačiau į vairuotojos paaiškinimus nebuvo atsižvelgta ir 2018 m. birželio 20 d. nutarime šios aplinkybės nebuvo pakeistos.

7. Taigi įvertinus pareigūnų parodymus, nepasirašytą įvykio schemą, neteisingai surašytą protokolą bei tai, kad įvykio metu neveikė policijos automobilio filmavimo įranga, laikytina, kad A. L. V. parodymai nebuvo paneigti ir jos kaltė dėl pažeidimo nėra įrodyta. Vairuotoja nurodė teisingas įvykio aplinkybes, kad 2018 m. birželio 9 d. ji važiavo keliu Vilnius – Marijampolė į Prienuose vykstančias žirgų lenktynes. Važiuodama šio kelio 44 kilometro pabaigoje, pradėjo priekyje esančio autovežio ir prieš autovežį važiuojančio vilkiko su priekaba lenkimo manevrą, nepažeisdama šio kelio atkarpoje esančio kelio ženklinimo – dvigubos linijos. Atkreipė dėmesį, kad tuo metu orai buvo saulėti, kelio danga sausa, šiame kelio ruože kelias yra lygus ir matomumas buvo geras, priešpriešinėje eismo juostoje kliūčių nebuvo. Priekyje važiuojantis autovežis taip pat pradėjo prieš jį važiuojančio vilkiko lenkimo manevrą, todėl vairuotoja užbaigti lenkimą užtruko ilgiau.

Šalies argumentai

8. Skunde nurodomos administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės, t.y. kad pareigūnas nurodė, jog su pažeidimu reikia sutikti, gailėtis, jo neverta ginčyti, ir tada gal bus skirta mažesnė bauda, vertinant, kad šios aplinkybės bei pareigūnų parodymai teisme rodo, kad A. L. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas nepagrįstai, kadangi pareigūnai pažeidimą konstatavo ne vadovaudamiesi leistinais ir pagrįstais įrodymais, o prielaidomis.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas A. T. prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad A. L. V. padarytas nusižengimas yra grubus KET pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. A. L. V. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. A. L. V. vairavo automobilį ir lenkdama kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. lenkdama kitą transporto priemonę magistraliniame kelyje, kur itin intensyvus transporto eismas ir kur įvykstančių eismo įvykių pagrindinė priežastis yra įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą, vietose, kur pagal Kelių eismo taisykles tai daryti yra draudžiama. Skunde išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad A. L. V. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinis skundas netenkinamas

10. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET redakcijos 140.1 punktas numatė, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų – pačios vairuotojos paaiškinimų, policijos pareigūnų parodymų, įvykio vietos schemos (dėl šio įrodymo teisėtumo teismas pasisakys vėliau), nuotraukomis, užfiksuotomis naudojantis programa „Google street view“, matyti, kad A. L. V. važiuodama keliu Vilnius – Prienai – Marijampolė, jo 45 kilometre (jis pažymėtas prieš kelio ženklą Nr. 109), pradėjo lenkti prieš ją važiuojančias dvi sunkiasvores transporto priemones. Dėl to, kad viena jų taip pat pradėjo lenkti prieš ją važiuojantį automobilį, Advokato teigimu, užtruko pažeidėjos lenkimo manevras ir jis buvo baigtas kertant ištisinę liniją. Visgi šioje situacijoje, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti vadovaujamasi apeliaciniame skunde nurodoma taisykle, numatyta KET 3 priedo 1.10 punkte dėl ištisinės linijos kirtimo baigus lenkimo manevrą. Nors skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pažeidėjos akcentuojama aplinkybe, kad lenkimo manevrą ji pradėjo, kai KET tą leido (iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ties 45 aptariamo kelio kilometru horizontalusis kelio ženklinimas leidžia kirsti kelio juostą ir atlikti lenkimo manevrą), tiek iš minimų nuotraukų, tiek iš programos „Google street view“ matyti, kad šioje kelio atkarpoje yra kelio ženklas Nr. 109, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, t.y. kad už 150 – 300 m. prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias. Šioje kelio atkarpoje, kaip tai numato aukščiau pacituotas KET 140.1 punktas, lenkimas yra draudžiamas. Taigi pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad lenkimas turėjo būti baigtas iki šio pavojingo kelio ruožo pradžios. Tuo tarpu, A. L. V., nepaisydama šio KET punkto reikalavimo, nors ir pradėjusi lenkimą leistinoje vietoje, šį manevrą tęsė ir sankryžoje, kur tą daryti yra draudžiama. Tai, kad lenkti transporto priemones ji baigė kirsdama ištisinę juostą, vadovaudamasi KET 3 priedo 1.10 punkte numatytą taisykle, jos atsakomybės nešalina, kadangi lenkimo manevras buvo atliekamas draudžiamoje lenkti vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nustačius šias aplinkybes, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad išties neturi esminės reikšmės pažeidėjos veiksmų kvalifikavimui aplinkybės, kada lenkimas buvo pradėtas. Tuo tarpu, kad A. L. V. lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje, byloje apklausti policijos pareigūnai patvirtino.

13. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su Advokato argumentu, kad eismo įvykio vietos schemos (b.l. 32) negalima vertinti kaip tinkamo įrodymo, kadangi ji nėra pasirašyta. Iš pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto policijos pareigūno A. D. parodymų matyti, kad eismo įvykio vietos schemą padarė jis, braižė ją kaip laisvos formos dokumentą. Matyti, kad šioje schemoje pateiktas kelio ženklų bei kitų objektų išdėstytas atitinka ir vaizdą, užfiksuotą byloje esančiose nuotraukose. Taigi pagrindo abejoti šiuo dokumentu užfiksuotų aplinkybių teisingumu nėra, juo pagrįstai buvo vadovautasi grindžiant A. L. V. kaltę. Tai, kad įvykis nebuvo užfiksuotas policijos pareigūnų filmavimo įranga, nes pastaroji tuo metu neveikė, taip pat nesuponuoja išvados, kad pažeidėja nubausta nepagrįstai. Atsižvelgiant į pareigūnų automobilio stovėjimo vietą (liudytojas A. D. paaiškino, kad jis su kolega buvo grįžę į tarnybinį automobilį, kuris stovėjo statmenai keliui, kuriuo važiavo A. L. V.), net ir veikiant transporto priemonėje sumontuotai vaizdo filmavimo įrangai, lenkimo manevro pradžia nebūtų fiksuota. Tačiau tai, kaip minėta esminės reikšmės neturi. Tuo tarpu, kad A. L. V. lenkė draudžiamoje vietoje, t.y. sankryžoje, pareigūnai matė ir tą patvirtino teisme. Taigi tiek pareigūnų parodymai, tiek ir pačios pažeidėjos paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina aptariamo pažeidimo padarymo faktą ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį A. L. V. buvo nubausta pagrįstai.

14. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės, policijos pareigūnų nuomonė dėl galimos nuobaudos skyrimo bei jos dydžio nesudaro pagrindo vertinti, kad protokolas buvo surašytas, o nutarimas priimtas nepagrįstai. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad A. L. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis padarė KET 140.1 punkto pažeidimą.

15. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti ir tai, kad teismas atsakė į Advokato iškeltą klausimą dėl aplinkybių nesutapimo administracinio nusižengimo protokole. Pastarajame nurodyta, kad pažeidimas padarytas 46 kilometre, kur draudžiančių lenkti kelio ženklų nėra, tačiau iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidimas padarytas 45 kilometre, ko neginčijo ir pati pažeidėja, nurodydama, kad lenkimo manevrą pradėjo 44 kilometro pabaigoje, tuo tarpu, lenkimą baigė jau už 45 kilometro, kur yra sankryžos su šalutiniu keliu ribos. Taigi pagrįstai šis netikslumas administracinio nusižengimo protokole nevertintas kaip esminis, galintis turėti įtakos pažeidėjos veiksmų kvalifikacijai bei jos atsakomybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. V. atstovo advokato Sigito Mikliušo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė