Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-15 · Byla Nr. ATP-533-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
ATP-533-348/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-533-348/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00511-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.7.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-01-12 apie 21.05 val. Kauno r. sav., Domeikavoje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str.

Žemesnės instancijos teismas

2014-03-17 Kauno apylinkės teismo nutarimu V. B. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. ir jam skirta administracinė nuobauda – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimą pakeisti ir V. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 str. padarymą, paskirti 4500 Lt dydžio baudą su transporto priemonės – automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Skunde nurodoma, kad skiriant nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, būtina vadovautis ATPK 30 str. nuostatomis. ATPK 129 str. sankcijoje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių asmenų užtraukia jiems administracinę atsakomybę nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Institucijos nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis ir skirdamas bausmę individualizuojant ją neįvertino kitų aplinkybių. V. B. linkęs savo veikimu pažeisti įstatymų nustatą tvarką, moralės bei elgesio normas. Jis periodiškai traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, o būtent už kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus baustas 10 kartų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog pažeidėjas ankščiau jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio – du kartus, t.y. 2007-03-07 ir 2008-09-05, o tai skiriant nuobaudą nebuvo įvertinta, nes teismas nutarime nurodė, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta“. Be to, V. B. transporto priemonę – automobilį – vairavo neturėdamas tokios teisės, kas tik patvirtina jo sąmoningą priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos nesilaikymą. Aplinkybė, kad jis pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, neleidžia teigti, jog ateityje jis nenusižengs, atsižvelgiant į tai, jog praeityje administracinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog V. B. anksčiau taikytos poveikio priemonės (nuobaudos) nebuvo efektyvios, iš jų jis nepasimokė ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio, moralės normas savo priešingu teisei elgesiu. Esant tokioms aplinkybėms, V. B. interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesus, susijusius su teise į saugią aplinką, t.y. transporto eismo saugumą. Dėl šių aplinkybių, Institucijos nuomone, administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str. bus pasiekti skiriant V. B. griežtesnę nuobaudą. V. B. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. V. B. neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmės, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pabrėžęs administracinės nuobaudos proporcingumo reikalavimą. V. B. padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, fizinė asmens būsena kai alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra 2,41 promilių, leidžia daryti išvadą, kad tokioje būsenoje asmuo, turėdamas ir valdydamas padidinto pavojingumo priemonę – automobilį, kelia didelę grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, yra pavojingas visuomenei ir kenkia viešajai tvarkai. V. B. neatsakingumą, atsižvelgiant į jo brandų amžių, liudija ir savavališkas ne jam priklausančios transporto priemonės – automobilio paėmimas savo žinion.

Tačiau šioje situacijoje vertintini ir J. K. (automobilio savininkės) veiksmai. Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra išaiškinęs, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 str. 1 d. nuostatas, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju transporto priemonės teisėta valdytoja elgėsi neatsakingai, iš anksto nesiėmė priemonių, kad jos transporto priemone nesinaudotų kiti asmenys, pasitikėdama ir patikėdama transporto priemonę artimajam giminaičiui – broliui, neįvertinusi visų galimų pasekmių. Šiuo atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų savininko, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimas. Transporto priemonės konfiskavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas, todėl transporto priemonės konfiskavimas yra proporcingas padarytam teises pažeidimui individualizuojant nuobaudą ir turi būti taikomas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ši transporto priemonė priklauso.

Teismas V. B. pagal ATPK 129 str. paskyrė per švelnią nuobaudą. Nors šio straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas kaip alternatyvios papildomos nuobaudos skyrimas ir įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nepripažinęs aplinkybės, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, kaip išskirtinės. (administracinė byla Nr. N3-020/2006). Taigi, ne pažeidėjo deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, bet pats pažeidimo pobūdis ir aplinkybės, lemia parenkamos nuobaudos rūšį. Darytina išvada, kad nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimas – neskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti ATPK numautų administracinės nuobaudos tikslų. Transporto priemones konfiskavimas turi ne tik nubausti V. B. ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies pažeidimus, bet ir padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos paskirta tokia nuobauda, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, kenkia viešajai tvarkai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

V. B. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 129 straipsnio numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašoma keisti apylinkės teismo nutarimą ir sugriežtinti paskirtą administracinę nuobaudą, paskiriant 4500 Lt dydžio baudą ir transporto priemonės – automobilio Audi 80 vals. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą.

ATPK 129 straipsnio numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šioje sankcijoje numatyta, kad skiriant baudą, transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi priemonė, kurią skirti teismas nėra imperatyviai įpareigotas. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Visgi pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad V. B. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30 straipsnio reikalavimų. Teismas įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą ir atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, akcentuodamas, kad jis, nors ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Teismas net ir įvertinęs, kad nėra V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe pripažindamas nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas paskyrė 4500 Lt baudą, kuri atitinka ATPK 129 str. sankcijoje numatytos baudos vidurkį, nors, esant lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, galėjo baudos dydį mažinti nuo vidurkio iki minimumo (ATPK 30² str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad toks baudos dydis ir be transporto priemonės konfiskavimo, pasieks administracinės nuobaudos tikslus. Be to, atsižvelgtina, kad V. B. vairavo ne jam, o jo seseriai – J. K. priklausantį automobilį, kuriuo pažeidėjas pasinaudojo savavališkai.

Institucija teisi, nurodydama, kad vadovaujantis teismų praktika ir Konstitucinio teismo išaiškinimu, savininkas turi pareigą turtą naudoti taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to nebūtų padaryta žalos, ir ši pareiga išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Visgi pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime yra pabrėžęs, kad kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudojo daiktą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, yra būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t.y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudodamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 2 d. tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises. Nuosavybės teisė tik savininkui suteikia savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, taigi ji turi didesnę galią prieš kitas daiktines teise, tame tarpe ir valdymo teisę.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje transporto priemonės savininkė J. K. paaiškino, kad automobilį Audi 80 ir jo raktelius paliko savo brolio namuose, tačiau niekam nesuteikė teisės automobiliu naudotis. Automobilį ji paliko priversta aplinkybių, kadangi po šventės brolio namuose negalėjo vairuoti, tačiau tai negali būti traktuojama kaip savininkės neatsakingas elgesys, dėl kurio ji turėtų prarasti savo automobilį. Priešingai, būdama sąmoningu asmeniu ir žinodama, jog dėl savo būklės negali vairuoti, ji laikinai paliko automobilį pas savo artimą giminaitį, tuo vengdama pati padaryti teisės pažeidimą. Tačiau ji negali būti baudžiama už savo brolio V. B. neatsakingą ir teisę pažeidžiantį elgesį, nes negalėjo numatyti į ateitį, jog brolis, būdamas neblaivus, gali pasinaudoti jos automobiliu ir be jos sutikimo. Taigi, darytina išvada, kad V. B. paimdamas J. K. automobilį, elgėsi savavališkai, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, o pati automobilio savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai neskyrė transporto priemonės konfiskavimą.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog griežtinti paskirtą V. B. nuobaudą, paskiriant ir transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, nėra pagrindo. Skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30 straipsnio reikalavimų, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimas paliekamas galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė