Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, ADB „Baltikums“ Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui M. K. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktų medicininių paslaugų kokybės, sveikatos priežiūros įstaigos ir joje dirbančių gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų nustatymo ir šias aplinkybes liudijančių įrodymų vertinimo

Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau PTŽSAĮ). PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar pacientui suteiktos tinkamos (kokybiškos) medicinos paslaugos, teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių ir surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.). Jei nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTŽSAĮ 3 str. 2 d., 24 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264 str., 6.283 str.). Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų/nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, įvertinęs šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį ir esmę, prie jų pridėtus rašytinius įrodymus, iš gydymo įstaigų išreikalautus medicininius dokumentus, įvertinęs byloje atliktos deontologinės ekspertizės išvadas, apklaustų teismo posėdžio metu ekspertų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė, jog LSMULK Klinika ir joje dirbę sveikatos priežiūros darbuotojai pažeidė teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir priimtinumo reikalavimus, dėl ko buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, jis patyrė didelių fizinių ir dvasinių netekimų. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog ieškovas byloje įrodė pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o atsakovas Kauno klinikos nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog ieškovas po operacijos nedelsiant pranešė operaciją atlikusiam gydytojui, kad jis neteko regėjimo dešine akimi. Tačiau gydymo įstaigoje nebuvo imtasi neatidėliotinų, maksimalių pastangų šiai pooperacinei komplikacijai pašalinti, dėl to nebuvo nedelsiant diagnozuotas akies raumens, akies nervo, akies kraujagyslės pažeidimai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ta aplinkybė, jog tik praėjus 3-4 valandoms po operacijos pacientą apžiūrėjo akių ligų specialistas, tik praėjus 7 valandoms po operacijos, ieškovui buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas Nr. 1922, parodęs, jog ,,dešiniajame retrobulbariniame tarpe yra oro intarpų, retrobulbariai audiniai edemiški, hematomos. [...] dešinioji akiduobės sienelė netolygi, yra kaulinis defektas. Dešinysis žandinis antis užpildytas heterogeniško tankio turiniu, jo yra aktikaulio ląstelėse dešinėje“. Šios tyrimo išvados ieškovui vėlgi teko laukti apie 2 valandas ir, praėjus po operacijos tik daugiau nei 8 valandom, pasibaigus Akių klinikų darbo valandom, ieškovą konsultavo budintis akių traumatologas. Ieškovui primygtinai prašant, tik po 8 dienų (2014-07-23) buvo atliktas akiduobės magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Praėjus dar keletui dienų, 2014-07-25 ieškovo ligos eiga buvo aptarta LSMULKK konsiliume. Gydytojų konsiliumas nurodė, jog išanalizavus visus tyrimus bei gydytojų konsultacijas, nustatyta, kad aklumas yra sąlygotas a. ophtalmicaretinaeemobolija, t. y. atsiradus krešuliui akies kraujagyslėje. Visos šios aplinkybės sąlygojo tai, kad nesiėmus būtinų ir neatidėliotinų medicininės pagalbos priemonių, ieškovo akyje įvyko negrįžtami akies nervo, akies tinklainės pažeidimo procesai, dėl to ieškovas neteko regėjimo dešine akimi, akis tapo nejudri, žymiai nužvairavo į vieną pusę. Iškart po operacijos, 13 valandą dienos, paaiškėjus, kad pacientui dingo regėjimas viena akimi, gydytojas nesiėmė jokių būtinų ir neatidėliotinų veiksmų, kad skubiai diagnozuoti organų sutrikimą ir suteikti efektyvią medicininę pagalbą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015-07-09 sprendime Nr.56-64 (1 t. .b l. 7-11) taip pat pažymėjo, jog „A. S. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos negali būti vertinamos kaip teiktos dedant maksimalias pastangas, kad įvertinti paciento pooperacinę būklę ir skubiai imtis visų galimų priemonių šioms pasekmėms pašalinti, kaip to pagrįstai galėjo tikėtis pacientas. Šia neteisėta veika, komisijos nuomone, galėjo būti padaryta žala A. S. sveikatai“. Nagrinėjamu atveju teismas teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir priimtinumo reikalavimų pažeidimą grindžia tais LSMULK klinikos darbuotojų veiksmais, kai užuot nedelsiant, pacientą skubiai nuvežus suteikti pagalbą akių ligų specialistams tam skirtame akių ligų skyriuje, buvo delsiama, pasyviai laukiama kito mediko specialisto konsultacijos. Kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, suteikti adekvačią ir būtiną medicininę paslaugą ieškovui pranešus apie atsiradusį aklumą tuoj pat po operacijos, operaciją atlikusioje LOR skyriaus palatoje galimybės nėra. Teismas todėl sprendžia, jog dėl laiku nesuteiktos efektyvios medicininės pagalbos, ieškovui nebuvo atkurtas akies kraujotakos sutrikimas, įvyko negrįžtamas akies regos nervo pažeidimas, ko pasekoje ieškovas neteko regėjimo dešine akimi. Teismas aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, jog byloje nustatytas gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumas, o atsakovas Kauno klinikos nepaneigė savo kaltės prezumpcijos CK 6.246 str., 6.248 str. 6.732 str.).

Teismas pažymi, jog, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų tinkamumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Visos nurodytos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos, todėl teismas jas vertina priimdamas sprendimą (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste.

Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo paskirta deontoskopinė ekspertizė, gautas ekspertizės aktas (2 t. b. l. 156-165), kurio išvadose nurodama, jog ‘‘atsižvelgiant į klinikinius bei instrumentinius pateiktų medicininių dokumentų duomenis, A. S. LSMULKK Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje pirminė diagnozė - dešinio žandinio ančiopiocelė (pūliai ertmėje) - buvo nustatyta teisingai, A. S. metu buvo patekta į dešinį žandinį sinusą - tai patvirtina 2014-07-15 atliktos galvos KT tyrimo radiniai: išplatinta natūrali ertmė į dešinį žandinį antį, pateiktose medicinos dokumentuose nerasta duomenų apie netinkamą LSMULKK diagnostiką, gydymo organizavimo veiklą, gydymo būdo parinkimą bei apie neatsargius gydytojo veiksmus operacijos metu. Dešinėje akiduobėje operacinių veiksmų nebuvo atlikta. A. S. aklumą dešiniąją akimi galėjo sukelti kiti, su operaciją ir gydymu nesusiję veiksniai. Dažniausiai centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas vyresnio amžiaus žmonėms (nuo 50 metų) yra sąlygojamas embolizacijos dėl lėtinių sisteminių kraujotakos ligų. Centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumo išsivystymui įtakos galėjo turėti paciento lėtinės ligos: pirminė arterinė hipertenzija, aterosklerozė, persirgtas miokardo infarktas, dislipidemija, išeminė širdies liga‘‘.

Atsakovai šios ekspertizės išvadomis grindė savo poziciją byloje, nurodę, kad ekspertizės išvadose nekonstatuotas nekokybiškų medicininių paslaugų teikimo faktas, nurodoma, jog pacientui skirtas pooperacinis gydymas buvo tinkamas ir savalaikis. Teismas pažymi, jog bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Nr. 3K-3-342/2010).

Teismas sprendžia, jog byloje gautos ekspertizės išvados nepaneigia ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, kad jam LSMULK Klinikose 2014 metų liepos 15 dieną ir vėliau nebuvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos medicininės paslaugos. Byloje surinktų įrodymų visuma yra nustatyta, jog po operacijos praėjus 4 valandoms, Akių ligų klinikos specialistas, atlikęs pirminę A. S. apžiūrą, informavo chirurgą M. K., jog tikslią apakimo priežastį be tyrimo nustatyti negali, tačiau pagal pirminę paciento apžiūrą, teigė, kad akies sužalojimas yra už akies ploto ribų, medicininiuose dokumentuose todėl įrašyta, kad apakimą lėmė mechaninis akies pažeidimas atliekant operaciją arba susidaręs krešulys (embolija) akies kraujagyslėje (1 t. b. l. 61-62; 126-127; 2 t. b. l. 8-9). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog 2015-07-25 LSMULK Klinikų gydytojų konsiliume buvo aiškinamasi, kas lėmė akies nužvairavimą, todėl konsiliumo išvadose buvo pažymėta, jog ,,akies nužvairavimą lėmė tiesiojo raumens pažeidimas" (2 t. b. l. 13). Kad operacijos metu buvo mechaniškai patekta į paciento akiduobę, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. K., kuris paaiškino, jog iš bylos medžiagos matyti, jog operacijos metu A. S. buvo pažeistas akies raumuo, patekus į akiduobę. Apklaustas teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. K. taip pat pripažino, jog medialinė akiduobės siena operacijos metu buvo pažeista. Šių įrodymų visuma pagrindžia ieškovo teiginius, kad operacijos metu A. S. buvo pažeistas akies obuolio raumuo, dėl ko akis žymiai nužvairavo į vieną pusę.

Tačiau teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad dėl gydytojo klaidos ar nerūpestingumo buvo mechaniškai pažeistas akies nervas ar akies kraujagyslė, kad tokiu būdu A. S. ,,buvo išdurta akis. Nei į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose, nei deontologinės ekspertizės išvadose nėra jokių objektyvių įrodymų, kad akies kraujagyslė ir akies nervas būtų pažeisti pačios operacijos atlikimo metu. Byloje nustatyta, kad operacijos metu ar tuoj pat po sinusų valymo operacijos įvyko paciento akies kraujagyslės embolija, dėl ko buvo pažeistas akies nervas ir įvyko negrįžtami akies tinklainės pakitimo procesai.

Teismas taip pat vertina, kad nepasitvirtino ieškovo teiginiai, kad LSMULK Klinikose buvo netinkamai A. S. diagnozuotas sinusų negalavimas, buvo parinktas netinkamas gydymo būdas, o pati operacija galimai net nebuvo atlikta. Byloje gautos ekspertizės akto (2 t. b. l. 156-165) išvadose nurodama, jog atsižvelgiant į klinikinius bei instrumentinius pateiktų medicininių dokumentų duomenis, A. S. LSMULKK Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje pirminė diagnozė - dešinio žandinio ančiopiocelė (pūliai ertmėje) - buvo nustatyta teisingai. Pacientas A. S., sutinkamai su galiojančiais teisės aktais, buvo atsakovo supažindintas su atlikto medicininio tyrimo duomenimis ir būsimu gydymo planu pasirašytinai, jam buvo išaiškintos gydymo procedūrų sąlygos ir pasekmės: aptartos žinomos, retai pasitaikančios ir galimos šiam konkrečiam pacientui, įvertinus jo būklę, komplikacijos, kitos aplinkybės, svarbios jo pasisprendimui, anestezijos būdas. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog atliktos operacijos A. S. metu buvo patekta į dešinį žandinį sinusą - tai patvirtina 2014-07-15 atliktos galvos KT tyrimo radiniai: kur įrašyta, jog išplatinta natūrali ertmė į dešinį žandinį antį, gauta tiršto gleivingo sekreto, pašalinta polipoziškai pakitusi gleivinė (2 t b. l. 1616 pastraipa). Ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog išlikę?dešinio žandinio ančio gleivinės radiologiniai pakitimai (heterogeninio tankio turinys ir hiperdensiniai intarpai) būdingi odontogeninės kilmės sinusitams (21 ekspertizės akto išvada).

Teismas pažymi, jog civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinų sąlygų - priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą. Taigi nustatant netiesioginį priežastinį ryšį būtina svarstyti, ar asmens atlikti veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, ir jeigu taip, ar tokiu laipsniu, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė žalos ar nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, kiek LSMULK klinikų medikų neteisėti veiksmai susiję su pasekmėmis, o jei susiję – tai kokiu laipsniu. Medicininių paslaugų teikimo tikslas yra dedant maksimalias pastangas siekti teigiamo rezultato (nebūtinai jį pasiekti), o to tinkamai neatlikus pacientas patiria žalą. Teismas šiame sprendime yra konstatavęs, kad dėl laiku nesuteiktos efektyvios medicininės pagalbos, ieškovui nebuvo atkurtas akies kraujotakos sutrikimas, įvyko negrįžtamas akies regos nervo pažeidimas, dėl ko ieškovas neteko regėjimo dešine akimi, dėl to teismo vertinimu A. S. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos negali būti vertinamos kaip teiktos dedant maksimalias pastangas, kad įvertinti paciento pooperacinę būklę ir skubiai imtis visų galimų priemonių šioms pasekmėms pašalinti, kaip to pagrįstai galėjo tikėtis pacientas. Tokiu būdu bylos duomenys patvirtina, kad Kauno klinikose buvo ne tik padaryta gydymo klaida, be būtino reikalingumo operacijos metu pažeidžiant akiduobę, pacientui mechaniškai pažeidžiant akies obuolio raumenį, bet dėl jos dar buvo ir prarasta galimybė bent jau vėliau bandyti atkurti nors iš dalies regėjimo funkciją. Nustačius, kad atsakovo darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo standarto, konstatuotinas faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimas (CPK 178 str., CK 6.247 str.).

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Teismas pažymi, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.).

Teismas įvertina tas byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų ieškovui buvo padaryta žala sveikatai, ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo, nes dėl aklumo viena akimi žymiai pablogėjo gyvenimo sąlygos, pasunkėjo orientacija, jis neteko galimybės pilnavertiškai užsiimti mėgstama veikla. Dėl akies nužvairavimo į nepataisomai pasikeitė ir ieškovo veidas. Minėtos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl to teismas sprendžia, kad visi šie netekimai turėtų būti atlyginti priteisiant ieškovui tam tikrą sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat įvertina ir tas nustatytas aplinkybes, jog žalą padariusio asmens kaltė šiuo atveju yra kildinama iš atsakovo Kauno klinikų darbuotojų rūpestingumo ir apdairumo stokos, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, įvertina, kad žala atsirado ne dėl grubių diagnostikos ar gydymo klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovai geranoriškai sumokėjo ieškovui 2000 Eur sumą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovui yra priteistina 10 000 Eur suma patirtai neturtinei žalai atlyginti (LR CPK 178 str., 185 str., CK 6.250 str.).

Nustatyta, kad ieškovas byloje turėjo 760 Eur išlaidų deontologinei teismo ekspertizei apmokėti (2 t. b. l. 142), sumokėjo 200 Eur sumą už ekspertų atvykimą į teismo posėdį apklausai (3 t. b. l. 15), turėjo 1125,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 16-21, 39-42), viso turėjo 2085,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, jo turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (CPK 93 str. 98 str.).

Byloje valstybė turėjo 25,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (CPK 92 str.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos priteistina 300 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (juridinio asmens kodas 135163499, (duomenys neskelbtini)) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 2085,30 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (juridinio asmens kodas 135163499, (duomenys neskelbtini)) 300 Eur žyminio mokesčio ir 25,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 325,10 Eur sumą (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.