Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N., būdamas atsakingas už savo sūnaus D. N., gimusio 2009 metais, auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sūnui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad sūnus būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo sūnų D. N., t. y. laikotarpiu ne anksčiau, nei 2009-12-06 iki 2018 m. spalio mėnesio, tiksliau nenustatyto laiko, namuose, esančiuose Kauno r., (duomenys neskelbtini) ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą kartų skaičių naudojo sūnaus D. N. atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, sistemingai, neva, auklėjimo tikslais jį mušdamas delnu per veidą, užsukdamas ausį ir pešdamas plaukus, be to baugino jį rėkdamas, vadindamas jį necenzūriniais žodžiais.

Be to jis, 2018-12-09, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, esančioje greito maisto užkandinėje „City Kebab“, konflikto su buvusia sutuoktine V. N. metu, mušė, t. y. delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiai V. N. į krūtinę, taip ją pastumdamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino ir paaiškino, kad jis gyveno su žmona V. N. ir vaiku D. N. gim. 2009 m., iki 2018-08-28, Kauno r(duomenys neskelbtini) kol buvusi žmona su vaiku išsikraustė iš namų ir nusprendė skirtis su juo. Ji pasakė, kad nori su juo skirtis, jis nežino kodėl ji norėjo skirtis sakė, kad nieko nebejaučia. Pykčiai kildavo tarp jų dažniausiai dėl buitinių dalykų, nes ji nesitvarkydavo namuose. Jokio smurto prieš ją anksčiau nenaudojo. Su Vaida išsiskyrė 2018-11-23. Sūnus pasiliko gyventi su mama. Jis savo sūnų D. labai myli, dažnai leisdavo su juo laiką, auklėjimu užsiimdavo tiek jis, tiek V.. Tik V. D. leisdavo daugiau, o jis buvo griežtesnis, jis pripažįsta, kad kartais su sūnumi elgdavosi neteisingai ir per griežtai, pripažįsta, kad kai sūnus neklausydavo, kartais panaudodavo smurtą, tai prasidėjo maždaug prieš metus laiko, tikslaus laiko neatsimena, bet sūnus ėjo į antrą klasę, kai prasidėjo pamokų ruošimas, ir kai sūnus būdavo pažadėjęs paruošti pamokas, bet to nepadarydavo būdavo, kad jis pakeldavo balso toną, vadindavo jį necenzūriniais žodžiais, tai būdavo vieną kartą per savaitę, kiek pamena yra jam papešęs plaukus, taip darydavo, nes tiesiog baigdavosi kantrybė gražiai aiškinti ir prašyti, nenorėjo vaiko sužaloti, tai darė ne su jėga, nestipriai, tik norėdamas, kad vaikas susikoncentruotų į sakomus žodžius. Kada tai tiksliai buvo jis tikrai neatsimena, bet būdavo, kad jam ir užsukdavo ausį, tai darydavo, taip pat, ne su jėga, o tikslu, kad vaikas klausytų, tai būdavo dažniausiai tada, kai jis vaikui prieš tai kelis kartus gražiai paprašydavo kažką padaryti, pvz., sutvarkyti žaislus, o jis visiškai neklausydavo, todėl panaudodavo smurtą. Iš viso smurtą prieš vaiką, t. y. plaukų papešimą, ausies užsukimą, buvo panaudojęs apie 10 kartų, bet kada tai tiksliai vyko, neatsimena, tačiau taip smurtaudamas jis vaikui niekada nesukėlė jokių sužalojimų, nes, kaip minėjo, tai darydavo nestipriai, nenorėdamas jo sužaloti. D. po tokių veiksmų kartais verkdavo kartais ne, sakydavo „au“ suprato, kad jam skaudėdavo. Maždaug prieš metus laiko, tiksliai neatsimena, galėjo būti pavasarį, būnant namuose su D. susipyko dėl mokslų kiek pamena, atsimena, kad D. jam kažką atsakė atgal dėl pamokų, ką tiksliai sakė neatsimena, gal pasakė, kad ir toliau pamokų nedarys, jis dėl to labai supyko ir vieną kartą nestipriai jam sudavė per veidą delnu, smūgis tikrai buvo nestiprus, nes jis suvokė, kad smurtauja prieš vaiką, ir nenorėjo, kad būtų mėlynės, po smūgio jam jokių žymių ant veido nebuvo, neatsimena ar jis po to verkė, kadangi tai seniai buvo. Po to iškart nuėjo į sūnaus kambarį jo atsiprašė ir susitaikė, tuo metu namuose buvo ir tėvas Jonas, tačiau to nematė buvo antrajame aukšte. Dėl to, kad sukėlė sūnui skausmą ir auklėjo jį netinkamais būdais, jis labai gailisi, tikrai nenorėjo jo sužaloti ar sukelti skausmo, todėl tai darė minimaliai ir ne su jėga, tiesiog norėjo, kad sūnus klausytų ir mokytųsi, tai buvo netinkamas auklėjimo metodas. Po skyrybų būna, kad jis vaiką pasiima pabūti pas save, pabendrauja, praleidžia kartu laiką, sutaria šiuo metu gerai, jis gyvena su mama, jokio smurto daugiau prieš sūnų nenaudojo, nes suprato, kad tai nėra gerai (b. l. 141-143, 151-152). Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį parodė, kad V. N. yra jo žmona. Su ja kartu negyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, jų byla dėl skyrybų yra nagrinėjama teisme. V. N. dirba kebabinėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino, bet kur yra žino. Nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos su V. N. bendrauja tik apie jų nepilnametį vaiką. 2018-12-09 jis buvo darbe, po darbo, tikslios valandos nepamena, bet galėjo būti apie 17 val. jis nuvažiavo pas ją į darbą, prieš tai jai pasiskambino telefonu, nes norėjo paklausti kur yra vaikas, ji pasakė, kad pas ją darbe. Tai sužinojęs jis nuvyko pas V. N. į darbą, nes norėjo paduoti pinigus vaiko išlaikymui ir nors kažkiek pasimatyti su vaiku. Jam atvykus, jie pradėjo bendrauti dėl vaiko pinigų ir dėl jų buvusio šeimyninio gyvenimo, kai jis pradėjo kalbėti teisybę, jai nepatiko ir tarp jų gavosi žodinis konfliktas. Ji jam liepė išeiti, buvo prie jo pridėjusi ranką ir sakė „išeik“, tokiu būdu jį po truputį stumdama pro duris, tačiau jam jokių sužalojimų nepadarė, fizinio skausmo nejautė, tik jai sakė „baik, nes kai aš pastumsiu bus blogai“ ir vieną kartą stumtelėjo pridėjęs ranką jai prie krūtinės, tačiau jokio smūgio jai nesudavė, o tik pastūmė. Nuo pastūmimo matė, kad ji svirdama užsikabino už šaldytuvo, jis truputį nuo to atsitraukė, tačiau ji pati nenukrito. Patalpoje taip pat buvo jų nepilnametis sūnus ir visa tai matė, daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Iš karto po to jis iš kebabinės išėjo ir grįžo namo (b. l. 132-134).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

2018-10-16 gautas Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas apie tai, kad 2018-10-09 gavo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos raštą, kuriuo informavo, kad 3 klasės mokinys D. N., gim. 2009-12-06, mokyklos psichologei M. B. papasakojo apie galimai patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą iš tėvo A. N. (b. l. 8), nukentėjusio D. N. parodymai (b. l. 20-23), nukentėjusios V. N. parodymai (b. l. 41-42, 72, 82-83), liudytojo J. N. parodymai (b. l.45-46), liudytojo V. K. parodymai (b. l. 31-33), liudytojos M. B. parodymai (b. l. 36-38), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 73), tarnybinis pranešimas (b. l. 75-78), liudytoja V. N. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė CD su filmuota medžiaga, kuri apžiūrėta apžiūros protokolu (b. l. 88-89), apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas CD su vaizdo medžiaga (b. l. 90-93), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro, apžiūros metu nustatyta, kad kreipėsi V. N., kuri skambučio metu nurodė, kad jos buvęs vyras atvyko pas pranešėja į darbą ir ją stumdė matant jų mažamečiui vaikui (b. l. 98-99).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo A. N. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 163 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. N. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė bausmę skirti trumpesniam laikui (b. l. 157).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su elgesį drausminančiais įpareigojimais.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 163 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 163 straipsnį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą bausmės laiką tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą bausmės laiką tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą bausmės laiką tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą bausmės laiką tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.