- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2-270-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- S. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ veiklos pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Gratus“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė S. S.. 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi S. S. atstatydintas iš administratoriaus pareigų ir ši nutarties dalis liko nepakeista. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi pripažino UAB „Gratus“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, o 2014 m. spalio 31 d. teismas priėmė sprendimą pripažinti BUAB „Gratus“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.
Šalies argumentai
Buvęs BUAB „Gratus“ bankroto administratorius S. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą ir klausimą dėl BUAB „Gratus“ veiklos pripažinimo pasibaigusia grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad su juo nebuvo atsiskaityta už įmonės administravimą. Bankroto byloje jis padavė ieškinį, prašydamas priteisti iš kreditoriaus UAB „Minera“ 95 420 Lt be pagrindo išmokėtas pinigines lėšas ir priteisti iš BUAB „Gratus“ jo naudai 95 420 Lt atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo pripažinta BUAB „Gratus“ veikla pasibaigusi, atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. buvo patenkintas S. S. prašymas dėl jo atstatydinimo iš BUAB „Gratus“ administratoriaus pareigų, todėl jis nėra dalyvaujantis BUAB „Gratus“ bankroto byloje asmuo (CPK 37 str.). Pareiškėjas taip pat nebuvo įtrauktas į šios bendrovės kreditorių sąrašą, todėl jis neturi ir teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Teismas pažymėjo, kad administravimo išlaidų atlyginimo pareiškėjui S. S. klausimas BUAB „Gratus“ bankroto byloje buvo svarstytas ne kartą, priimti kreditorių susirinkimo nutarimai yra įsiteisėję ir galiojantys.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas S. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą dėl jo apeliacinio skundo, kuriuo skundžiamas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas, priėmimo grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodė, kad su juo už bankroto administravimo paslaugas nebuvo atsiskaityta. Išregistravus BUAB „Gratus“, neliktų juridinio asmens ir pasibaigtų visos jo prievolės (CK 6.128 str. 3 d.), todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. BUAB „Gratus“ bankroto byloje yra paduotas jo ieškinys, todėl CPK 305 straipsnio prasme jis laikytinas šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu. Teismas, nurodydamas, kad teisinį suinteresuotumą turi tik bankrutuojančios įmonės kreditoriai, pernelyg siaurai aiškino ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir CPK 305 straipsnio normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį ir nepagrįstai atsisakė priimti jo, kaip asmens, turinčio subjektinę reikalavimo teisę bankrutuojančiai įmonei, apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo nuspręsta šios įmonės veiklą (įskaitant jos prievoles) pripažinti pasibaigusia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo pripažinta BUAB „Gratus“ veikla pasibaigusi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas nėra dalyvaujantis BUAB „Gratus“ bankroto byloje asmuo, taip pat nebuvo įtrauktas į šios bendrovės kreditorių sąrašą, todėl jis neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus teisinės padėties ypatumus bankroto bylose.
Tiek pagal anksčiau galiojusį ginčo laikotarpiu aktualų teisinį reglamentavimą (iki 2015 m. sausio 1 d. – ĮBĮ 11 str. 5 d.), tiek pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors teismas skiria administratorių bankrutuojančiai įmonei administruoti (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.), tačiau tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus pasirašyta pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. S. yra buvęs BUAB „Gratus“ bankroto administratorius, šių pareigų nebeinantis nuo 2011 m. gegužės 19 d., kuomet bankroto bylą nagrinėjantis teismas patenkino jo prašymą dėl atsistatydinimo. Kaip minėta, bankroto administratoriaus teisinės padėties ypatumai lemia tai, kad administratorius bankroto procese veikia pavedimo sutarties pagrindu. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos (ĮBĮ 36 str. 6 d.).
Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjo teigimu, su juo nebuvo atsiskaityta už BUAB „Gratus“ administravimą. Apeliantas nurodo, kad BUAB „Gratus“ bankroto byloje yra paduotas jo ieškinys dėl administratoriaus atlyginimo priteisimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apygardos teismui (c. b. Nr. 2-2480-436/2014), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. šią nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (c. b. Nr. 2-1984/2014). Taigi šio atskirojo skundo nagrinėjimo momentu Kauno apygardos teismas pareiškėjo ieškinį dėl administratoriaus atlyginimo priteisimo yra priėmęs (c. b. Nr. 2-1395-436/2015), tačiau byla dar nėra išnagrinėta.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoti, kad apeliantas neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl BUAB „Gratus“ bankroto bylos užbaigimo ir teismo sprendimo dėl šios įmonės pabaigos, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pripažinta BUAB „Gratus“ veikla pasibaigusi, nebeliktų atsakovo civilinėje byloje pagal apelianto pareikštą ieškinį dėl administratoriaus atlyginimo priteisimo, todėl teismas turėtų nutraukti minėtą bylą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Kol galutinai nėra išspręstas ginčas dėl atlyginimo už BUAB „Gratus“ administravimą apeliantui, jis, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus teisinės padėties specifiką, laikytinas dalyvaujančiu BUAB „Gratus“ bankroto byloje asmeniu, turinčiu teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto pateikto apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo pripažinta BUAB „Gratus“ veikla pasibaigusi, priėmimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o klausimą dėl pareiškėjo S. S. apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo pripažinta BUAB „Gratus“ veikla pasibaigusi, priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pareiškėjo S. S. apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo pripažinta BUAB „Gratus“ veikla pasibaigusi, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.