Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.00 val., netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, dėl asmeninių priežasčių tyčia trenkė tris kartus dešinės rankos kumščiu D. Z. į veido sritį, o šiam bandant pabėgti, pasivijo ir sudavė ranka pastarajam į veidą ne mažiau penkiolikos kartų, po ko apkabino ranka kaklą iš už nugaros ir smaugė, taip D. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Z. sveikatą.

Kaltinamasis E. M. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui kaltinamasis pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėja, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. M. pripažino savo kaltę. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jis parašė D. Z. per „Messenger“, kad reikia žolės, jis paprašė keturių pakelių. Nors jis turėjo pinigų, bet nenorėjo mokėti. Jie nuėjo už „bromos“, nors ten buvo žmonių, bet jie nekreipė dėmesio ir jis trenkė nukentėjusiajam, pradėjo mušti į veidą. Nukentėjusysis norėjo bėgti namo, bet jis užlaužė pastarajam ranką ir sugriebė už kaklo bei pasakė, kad atiduotų žolę arba bus blogai. Nukentėjusysis atidavė žolę ir jis išėjo. Dar pasakė, kad šis yra V. skolingas. V. M. reketavo D. Z. ir siuntė kažkokius girtuoklius, kad paimtų pinigus už žolę, bent taip jam sakė V. M.. Patikslino, kad jis trenkė D. Z. į veidą tris kartus. Kai nukentėjusysis atsistojęs pradėjo bėgti, tada jis pradėjo pastarąjį vytis. Nukentėjusiajam ir nosies bėgo kraujas. Jis nukentėjusiajam daužė per galvą, tai yra į nosį, žandikaulį ir pakaušį. Kaltinime nurodytą smurtavimo mechanizmą jis pripažįsta pilnai. Po įvykio jis bandė taikytis su nukentėjusiuoju prieš posėdį. Nukentėjusysis su tuo sutiko. Pagarsinus N. Z. teismo posėdžio metu išreikštą poziciją dėl susitaikymo, jis paaiškino, kad nurodyti duomenys teisingi, jis bandė taikytis, atlygino žalą. Nors jis ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mušė nukentėjusįjį, jog šis negražiai bendravo, bet dėl to sumelavo. Jis blogai vertina savo elgesį, kad sužalojo nukentėjusįjį ir dėl to gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. M. parodė, kad D. Z. pažįsta apie metus. Jie draugai nėra, o tik pažįstami. Retkarčiais jis pas D. Z. pirkdavo žolę, susirašydavo per „facebook“ („facebook“ D. Z., šiuo metu jis (įtar.) yra užblokuotas pas jį, rašydavo „meet arba help“, tai reikšdavo, kad reikia žolės). Pas D. Z. 0,7 g kainuodavo apie 10 eurų. Kiek žino, jis laiko namie. 2019 m. rugpjūčio 1 d. vakare, bet kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali per „facebook“ parašė D. Z., kad reikia keturių pakelių žolės, šis jam parašė, kad gerai, ateitų prie šio namų. Dar ankščiau jam pažįstamas V. M. (V. M.) sakė, kad D. Z. neatiduoda pinigų už žolę, davė į skolą 20 gr. ir žadėjo grąžinti pinigus, bet taip ir neatiduoda, prašė, kad jis pašnekėtų. Kai jis atėjo prie D. Z. namų, adresu (duomenys neskelbtini), D. Z. pasakė, kad „einam į šoną už namo bromos“. Kai nuėjo, jis D. Z. paklausė, kada atiduos skolą V. M., D. Z. jį „pasiuntė“ kuo toliau. Jis supykęs D. Z. su kumščiu gal tris kartus trenkė į veidą. D. Z. norėjo pabėgti, jis stvėrė šiam už rankos (pabėgti nespėjo net), užlaužė ir D. Z. tada pasakė, kad tuoj atiduos. Pas D. Z. iš nosies bėgo kraujas. Iš kelnių priekio, bet iš kur tiksliai, pasakyti negali, D. Z. ištraukė plastikinį maišelį (didesnį), kuriame buvo keturi mažesni maišeliai su žole. Jis viską pasiėmė sau. Tada šnekėjo su D. Z. ir šis pasakė, kad V. M. pinigus atidavė, o kas ten teisus jis nežino. Pašnekėjęs jis išėjo. V. M. nieko nesakė, žolę pats po truputį surūkė, nes kai nervinasi mikčioja, o kai žolę parūko, jį atpalaiduoja ir jis praktiškai nemikčioja. Vėliau jis su D. Z. nebuvo susitikęs ir nebendravo, o taip pat ir žolės nepirko. Dabar jis visai žolės nerūko (1 t., b. l. 116).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. M. parodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų tik nori papildyti, kad D. Z. jis mušė dėl to, kad šis su juo negražiai bendravo, pradėjo „išsidirbinėti“ dėl to jis pastarajam ir trenkė į veidą, o po to kai šis norėjo išeiti, jau buvo nusisukęs, tai apkabino lyg tai per kaklą ir dar porą kartų trenkė. Jei D. Z. su juo gražiai, normaliai būtų bendravęs, tai jis tikrai šio mušęs nebūtų, o taip ant šio labai supyko (1 t., b. l. 142).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. Z. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. maždaug 20.40 val. jos sūnus D. Z. išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus ėjo į lauką parūkyti, nieko jai daugiau nesakė. Į namus grįžo maždaug po penkių minučių. Jo nosis buvo sumušta. Jis pasakė, kad ką tik namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jam smogė nepažįstamas jaunuolis. Ji iš karto paskambino numeriu 112 ir tuo pačiu metu išbėgo į namo kiemą. Ten buvo jai nepažįstama moteris su vaiku, jos jokių duomenų neturi. Ji pasakė, kad įvyko viskas labai greitai, kad matė, kad jos sūnui trenkė kažkoks jaunuolis ir pabėgo. Moteris negalėjo apibūdinti užpuoliko, net apsirengimo neįsidėmėjo, tik patvirtino, kad jaunuolis sumušęs sūnų buvo tikrai vienas. Prie namo labai greitai atvyko policijos patruliai, bet jiems nepavyko sulaikyti įtariamojo. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui ji kartu su sūnumi išvažiavo į Santaros klinikas, ten sūnui buvo nustatytas nosies kaulo lūžis ir jis buvo išleistas gydytis į namus. Reikės ir vėliau kreiptis į medikus. Sūnus apie patį įvykį pasakoja nenoriai, tarsi kažką slepia. Jai pavyko sužinoti, kad jį galimai sumušė jo pažįstamo V., kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini), draugas. Bet šiuo metu informacijos labai mažai, kalbama apie kažkokias skolas, apie 160 eurų sumą, bet ir apie tą vadinamą narkotinę medžiagą „žolę“ užsiminė sūnus, bet daugiau aplinkybių neatskleidžia. Ji pati apie sūnaus skolas nieko nežino, taip pat nėra niekada pagavusi sūnaus vartojančio narkotines medžiagas. Šiandien taip pat sūnus buvo blaivus, visą dieną buvo namuose. Tikslaus laiko negali nurodyti, bet maždaug prieš savaitę, ji pamatė sūnaus susirašinėjimą telefonu. Jis su kažkokiu draugu per „Messenger“ programėlę susirašinėjo ir rašė, kad turi 160 eurų skolą, kad jam gali būti dėl to blogai. Kai sūnaus paklausė apie problemas, jis viską neigė, sakė, kad jam viskas gerai (1 t., b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. Z. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.00 val. prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė V. (duomenų nežino) „Facebook“ paskyroje pavadintas „V. R.“, draugas E. (tikslių duomenų nežino), „Facebook“ paskyroje pavadintas „E. M. M.“, jam parašė per „Messenger“ išeiti į lauką parduoti jam „žolės“. Jie su E. „biškutį“ paėjo link krepšinio aikštelės, ir šis einant jam už nugaros trenkė tris kartus su dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Jis „biškutį“ pabėgo į priekį, atsisuko nesuprato kas vyksta, ir E. ėmė jam daužyti kumščiais į veido sritį. Smūgių buvo apie 15, tiksliai neprisimena. Jis priešinosi, su savo alkūne du kartus trenkė E. į pakaušį, po to pabėgo į priekį. E. jį suėmė alkūne už kaklo ir ėmė smaugti. Jis suklupo. Smaugė nestipriai sakydamas „nachuj ty kinul V.“. Po to jie grįžo iki jo namo laiptinės. E. nuėjo pas V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), o jam sakė jų laukti prie namų, bet jis nuėjo namo, apie viską pasakė mamai. V. pažįsta nuo vaikystės. Su E. yra pažįstami apie metus. Konfliktas įvyko dėl skolos. Prieš du mėnesius V. jam davė 20 gramų žolės (pardavimui į skolą), o jis sakė, kad atiduos pastarajam už tai 140-160 eurų. V. per „Messenger“ žinutėmis vėliau reikalavo gražinti skolą, bet į žinutes neatakinėjo jis. Dėl minėto įvykio pajuto nedidelį skausmą. Tą dieną su V. nebendravo, su šiuo susitikęs nebuvo, prie jo atėjo tik E.. Jis E. galiausiai davė keturis gramus žolės, kad šis nuo jo atstotų. „Messenger“ susirašinėjimą ištrynė, jų telefono numerių neturi. Po to įvykio su juo nei vienas nebuvo susisiekęs, jokių kontaktų neieškojo. V. ir E.s savo Facebook paskyrose įdėtomis nuotraukomis atitinka savo išvaizdą, tai yra tie asmenys su kuriais jis bendravo (1 t., b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. M. (V. M.) parodė, kad D. Z. jis pažįsta nuo pat vaikystės, užaugo viename kieme. D. Z. mamą jis taip pat labai gerai pažįsta. 2019 m. gegužės mėn. pradžioje per „Facebook“ (kuris šiuo metu pas jį yra neveikiantis) D. Z. jo paprašė 100 eurų paskolinti, o jis kaip tik neseniai buvo grįžęs iš Škotijos, nes ten dirbo ir turėjo pinigų. Kadangi jis gerai D. Z. pažinojo, tai šiam paskolino 100 eurų. Šis jam pasakė, kad per savaitę atiduos. Praėjus daugiau kaip savaitei jam pinigų negrąžino. Jis pastarajam skambino, rašė žinutes, per „Facebook“, bet D. Z. jam neatsakinėjo. Tada jis apie tai papasakojo savo draugams ir paprašė, kai sutiks D. Z., kad jam paskambintų. 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje sužinojo, kad buvęs klasiokas E. sumušė D. Z.. Jam buvo šokas. Jis namuose jokių narkotikų nelaiko, nepardavinėja, ankščiau buvo, kad retkarčiais žolę parūkydavo ir tiek. Kodėl D. Z. pasakė, kad jis šiam davė žolės, kad parduotų, jis nežino, matyt bijojo prisipažinti, kad pasiskolino 100 eurų, kurių iki šiol dar neatidavė. Po to, kai jis D. Z. paskolino pinigų, su šiuo nebendravo, nuo jo slapstėsi, o dabar visai su D. Z. jokių ryšių nepalaiko (1 t., b. l. 62).

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2653/2019(01) matyti, kad D. Z. nustatyta nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujorsruvomis akių vokuose, kuris padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2019 m. rugpjūčio 1 d.). Sužalojimas visumoje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama D. Z. ranka. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatyto sužalojimo vietoje, pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo (1 t., b. l. 48).

Byloje esančiame 2019 m. rugpjūčio 1 d. N. Z. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.45 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnų D. Z. sumušė iš matymo pažįstamas jaunuolis. Sūnui Santaros klinikose po įvykio nustatytas nosies kaulo lūžis (1 t., b. l. 2).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjos nepilnametis 16 metų sūnus buvo sumuštas kieme, sulaužyta nosis. Pranešė motina. Tikrinant šia informaciją nustatyta, kad atvykus minėtu adresu prie namo juos pasitiko D. Z., kuris paaiškino, kad jam išėjus į lauką prie jo pribįgo vaikinas, kuris nieko nesakydamas trenkė jam į nosį (galimai sulaužė) ir pabėgo. Paklausius pas D. Z. ar pažįsta jį, jis atsakė, kad iš matymo pažįsta (vardas V., daugiau duomenų nežino, gyveno galimai (duomenys neskelbtini) name, buto nežino). Dar paaikino, kad buvo skolingas V. pinigų 200 eurų, bet atidavė kitam žmogui vardu R. minėtus pinigus. Atvykus GMP 0883 darbuotojas pasikvietė D. Z. į tarnybinį automobilį apžiūrai, tuo metu iš namo laiptinės išėjo D. Z. motina N. Z., kuri paaiškino, kad viskas labai greit įvyko, sūnus buvo name, išėjo į lauką ir po 5 minučių grįžo ir pasakė, kad kažkoks vaikinas sulaužė jam nosį, dėl ko tai įvyko jis nepasakė. GMP 0883 D. Z. išvežė į Santariškių ligoninę, motina nuvyko kartu. Dėl pareiškimo, savarankiškai kreipsis į policijos komisariatą. 22.37 val. gautas Santariškių ligoninės slaugytojos S. S. pranešimas, kad GMP apie 20.45 val. iš (duomenys neskelbtini) pristatė nepilnametį D. Z., kuris paaiškino, kad prieš pusvalandį prie pat laiptinės ((duomenys neskelbtini)) sumušė iš matymo pažįstamas. Diagnozė: nosies lūžimas. Paleistas namo (b. l. 9-10).

Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), kiemas (1 t., b. l. 11-14).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šioje byloje sprendžiama dėl E. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį klausimas.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausme. Taigi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.).

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Apklausos metu jis parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jis parašė D. Z. per „Messenger“, kad reikia žolės, jis paprašė keturių pakelių, nors jis turėjo pinigų, bet nenorėjo mokėti. Jie nuėjo už „bromos“, nors ten buvo žmonių, bet nekreipė dėmesio ir jis trenkė nukentėjusiajam, pradėjo mušti į veidą, nukentėjusysis norėjo bėgti namo, bet jis užlaužė pastarajam ranką ir sugrėbė už kaklo bei pasakė, kad atiduotų žolę arba bus blogai. Patikslino, kad jis trenkė D. Z. į veidą tris kartus, kai nukentėjusysis atsistojęs pradėjo bėgti, tada jis pradėjo pastarąjį vytis, nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, jis nukentėjusiajam daužė per galvą, tai yra į nosį, žandikaulį ir pakaušį. Kaltinime nurodytą smurtavimo mechanizmą jis pripažįsta pilnai. Kaip matyti, kaltinamasis E. M. pripažino savo kaltę ir patvirtino nusikalstamos veikos mechanizmą teisiamojo posėdžio metu. Nors jo parodymai nebuvo visiškai išsamūs, tačiau jie neprieštaravo kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms, kai jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei kitiems byloje esantiems duomenims. Kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodydamas, kad jis D. Z. paklausė, kada atiduos skolą V. M., D. Z. jį „pasiuntė“ kuo toliau. Jis supykęs D. Z. su kumščiu gal tris kartus trenkė į veidą. D. Z. norėjo pabėgti, jis stvėrė šiam už rankos (pabėgti nespėjo net), užlaužė ir D. Z. tada pasakė, kad tuoj atiduos, pas D. Z. iš nosies bėgo kraujas (b. l. 116). Be to, kaltinamasis E. M. papildomos apklausos metu patikslino, kad D. Z. jis mušė dėl to, kad šis su juo negražiai bendravo, pradėjo „išsidirbinėti“ dėl to jis pastarajam ir trenkė į veidą, o po to kai šis norėjo išeiti, jau buvo nusisukęs, tai apkabino lyg tai per kaklą ir dar porą kartų trenkė (b. l. 142). Kaip matyti, E. M. davė nuoseklius parodymus, jog jis dėl kilusio konflikto jis smūgiavo nukentėjusiajam D. Z. keletą kartų į veido sritį, kai D. Z. bandė pasišalinti, E. M. to padaryti šiam neleido, t. y. atitinkamai sulaikydamas nukentėjusįjį ir dar kelis kartus panaudodamas smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Z. patvirtino faktines aplinkybes, kad prieš jį smurtavo E. M. parodydamas, kad jie su E. (M.) „biškutį“ paėjo link krepšinio aikštelės, ir šis einant jam už nugaros trenkė tris kartus su dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Jis „biškutį“ pabėgo į priekį, atsisuko nesuprato kas vyksta, ir E. (M.) ėmė jam daužyti kumščiais į veido sritį. Smūgių buvo apie 15, tiksliai neprisimena. Jis priešinosi, su savo alkūne du kartus trenkė E. (Minkevičiui) į pakaušį, po to pabėgo į priekį. E. (M.) jį suėmė alkūne už kaklo ir ėmė smaugti (b. l. 37). Teismas pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2653/2019(01) nurodyta, kad D. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujorsruvomis akių vokuose, kuris padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2019 m. rugpjūčio 1 d.). Sužalojimas visumoje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 48). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis sąmoningai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų N. Z., V. M. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2019 m. rugpjūčio 1 d. protokolas-pareiškimo bei kiti byloje esantys duomenys, kurie pripažįstami įrodymais. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad kaltinamasis E. M. 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.00 val. netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, dėl asmeninių priežasčių tyčia trenkė tris kartus dešinės rankos kumščiu D. Z. į veido sritį, o šiam bandant pabėgti, pasivijo ir sudavė ranka pastarajam į veidą ne mažiau penkiolikos kartų, po ko apkabino ranka kaklą iš už nugaros ir smaugė, taip D. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. Z. sveikatą. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).

Kaip matyti iš garso įrašo, teisiamojo posėdžio, vykusio iki pasikeičiant teismo sudėčiai metu, nukentėjusioji N. Z. paaiškino, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo D. Z. bei tarpusavyje paspaudė rankas, žalos atlyginimo nereikalaus, kaltinamasis ir jos sūnus susitaikė, iš šono stebint, mano, kad sūnus atleido, atleido ir ji kaltinamajam, neprieštarautų, jog kaltinamasis būtų leistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius. Kaltinamasis E. M. taip pat atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (1 t., b. l. 172). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis E. M. atsiprašė bei susitaikė su nukentėjusiaisiais, savo noru atlygino padarytą žalą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – kaltinamasis E. M. padarė nesunkų nusikaltimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino padarytą turtinę žalą. Teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog E. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 130), administracine tvarka baustas, tačiau daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudas linkęs mokėti (1 t., b. l. 125-129). Teismo vertinimu, kaltinamasis gailisi dėl savo veiksmų, padarė išvadas. Teismas sprendžia, jog įvertinus visus paminėtus duomenis, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, jog nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti bausmę, kadangi tiksliai nebuvo nustatyta nukentėjusiųjų pozicija dėl galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, tačiau įvertinus minėtus nukentėjusiosios N. Z. paaiškinimus, teismo vertinimu, nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju, išreiškė poziciją, kad neprieštarautų, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius. Taigi, teismo vertinimu, N. Z. ir jos sūnus D. Z. atleido kaltinamajam E. M. bei jie susitaikė.

Esant visiems BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams ir nesant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis E. M. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas BK 38 straipsnio pagrindu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas, įvertinęs kaltinamo E. M. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, šios veikos įvykdymo aplinkybes, duomenis, charakterizuojančius E. M., sprendžia, jog nagrinėjamu atveju E. M. būtų tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.). Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį, teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, t. y. 250 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šią įmoką kaltinamasis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 str. 3 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Pagal BPK 107 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą; kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 55,37 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-51). Kaip matyti iš bylos duomenų, E. M. savanoriškai atlygino šią padarytą žalą (1 t., b. l. 172). Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala buvo savanoriškai atlyginta, bylos dalis dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 str.).

Dėl kitų klausimų

E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 119) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL, t. y. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos dalį dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.