Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-284-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
1S-284-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Pareiškėjas
G. M., A. J., V. K. K.
1 S – 284 – 491 / 2015
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų G. M., A. J. ir V. K. K. įgaliotos atstovės N. A. (toliau – Pareiškėjai) skundą dėl 2015 m. gegužės 8 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jų skundas dėl prokurorų nutarimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. pagal A. J. pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., esančiame miške, kuris priklauso A. J., V. K. K., G. M. ir E. D., buvo iškirsti medžiai. Miškų kontrolės skyriaus leidimas kirsti medžius buvo išduotas E. D., o prašyme buvo nurodyta, kad bendrasavininkai neprieštarauja medžių kirtimui. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai pagal BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. buvo pareikšti E. D. ir S. D..

2015-02-23 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras V. J. nutraukė ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesutikdami su tokiu nutarimu Pareiškėjai pateikė skundą aukštesniajam prokurorui.

2015-03-30 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras tenkino dalį pateikto skundo, panaikino 2015-02-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalį ir nutarė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl S. D. įtarimo pagal BK 294 str. 1 d. tęsti toliau.

Nesutikdami su šiuo nutarimu Pareiškėjai pateikė skundą pirmosios instancijos teismui. Skundžiama nutartimi Pareiškėjų skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog visos skunde nurodytos aplinkybės buvo tirtos atliekant ikiteisminį tyrimą, o jokių naujų reikšmingų duomenų pateikta nebuvo.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjai prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti prokurorų 2015-02-23 ir 2015-03-30 nutarimus. Nurodo iškirstų medžių kiekius bei vietą, įvykio aplinkybes, aptaria ikiteisminio tyrimo eigą. Mano, jog palikus galioti tokius ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir prokurorų nutarimus bus sukurtas precedentas, leidžiantis nesąžiningiems asmenims likti nenubaustiems, t.y. panaudojant suklastotus dokumentus bus galima išskirsti dalį bendraturčių miško. Skunde pabrėžiama, kad leidimas kirsti medžius S. D. buvo išduotas neteisėtai, o šiame ikiteisminiame tyrime iš viso nėra pateikti jokie leidimai ir pranešimai, reikalingi miško kirtimui. Teigiama, jog įtarimai buvo pareikšti ne dėl leidimų kirsti mišką suklastojimo, o dėl suklastoto pranešimo, kuriuose nepagrįstai buvo nurodoma, jog yra gautas visų bendraturčių sutikimas. Pareiškėjų vertinimu, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. nutrauktas visiškai nepagrįstai, nebuvo spręstas klausimas dėl kardomųjų priemonių ir laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nors nukentėjusieji yra pareiškę net 109085,17 Eur civilinį ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Visų pirma pažymėtina, jog skunde aukštesniajam teismui Pareiškėjai nesutinka tik su ikiteisminio tyrimo E. D. ir S. D. pagal BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. nutraukimu. Kitoje dalyje – dėl tęsiamo ikiteisminio tyrimo S. D. pagal BK 294 str. 1 d., skundų pateikta nebuvo, todėl šio klausimo aukštesnysis teismas nenagrinėja ir apie tai plačiau nepasisako.

Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Tačiau, greta to prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis byloje esančia duomenų visuma, yra kitoks.

Be to, tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei ikiteisminio tyrimo bylą sprendžia, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas, priešingai nei tvirtina Pareiškėjai, pagal BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. nutrauktas teisėtai.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusiesiems ir S. D. bei E. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto miškas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-07-02 įtariamasis S. D., o 2013-10-18 E. D. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritoriniam poskyriui (toliau – Tarnybai) pateikė pranešimus apie ketinimą šiame miške iškirsti (duomenys neskelbtini) ktm. medienos, kuriuose nurodė, jog šie pranešimai pateikiami visų bendraturčių sutarimu (1 t., 37 – 38, 80, 86 b. l.). Tokie pranešimai buvo pateikti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, dėl ko pati procedūra, kurios metu buvo priimtas sprendimas dėl miško kirtimų vykdymo patvirtinimo, pažeista nebuvo. Kartu matyti, jog miškas, kurio dalis buvo iškirsta, išties priklauso keletui asmenų, t.y. tiek nukentėjusiesiems, tiek E. D. bei S. D. – taigi, visi šie asmenys yra miško bendrasavininkai ir, kas šiuo atveju svarbiausia, jų konkrečios miško valdos dalys nėra nustatytos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. parodė, jog 2013 m. drauge su žmona G. M. bei jos seserimi A. J. buvo susitikę S. D. ir pokalbio su juo metu neprieštaravo, kad S. D. miške atliktų vėjovartų valymą (1 t., 52 – 53 b. l.). Apie tai, kad S. D. ketino kirsti mišką parodė žinojusi ir G. M.. Ji taip pat parodė mačiusi, jog yra sužymėti medžiai, tačiau nuvykusi į Tarnybą jokių dokumentų, užkertančių kelią vienam iš bendrasavininkų kirsti medžius, nerašė (1 t., 49 b. l.). Liudytoja apklausta Tarnybos vyriausioji specialistė L. B. parodė, kad ji gavo S. D. ir E. D. pranešimus apie ketinimus kirsti mišką. S. D. jai patvirtino, kad apie šiuos ketinimus žino ir su jais sutinka visi bendraturčiai. Atskirų rašytinių sutikimų, tokiems kirtimų darbams nereikėjo (Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 35 punktas, 1 t., 65 b. l.), todėl S. D. gavo leidimus atlikti prašomus darbus. Vėliau, atlikdama patikrinimą, liudytoja nustatė, kad S. D. atliko teisėtus kirtimus pagal gautus leidimus ir iškirto (duomenys neskelbtini) ktm. medienos bei neteisėtus kirtimus sklypuose Nr. 5, 7, 10, 12, 17, 22, 23, 27, 31 ir 32, kur iškirto (duomenys neskelbtini) ktm. medienos, padarydamas nukentėjusiesiems 19850 Eur turtinę žalą (1 t., 37 – 38 b. l.). Tokiu būdu yra nustatytos visiškai aiškios ir tikslios aplinkybės, kuriomis nukentėjusiems buvo padaryta turtinė žala. Kita vertus aišku ir tai, kad bent dalis nukentėjusiųjų žinojo apie D. ketinimus kirsti dalį miško ir tam iš esmės neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus baudžiamosios teisės prigimtį (baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė susiklosčiusiems tarpusavio santykiams spręsti), nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti būtinai sprendžiami baudžiamosios teisės instrumentais. Tam visiškai pakanka civilinio proceso priemonių, kuriomis šiuo atveju tikrai galima apginti nukentėjusiųjų teises ir teisėtus interesus.

Aukštesnysis teismas Pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių taikymu įtariamajam S. D., nenagrinėja, nes šiuos klausimus tyrimo metu ir sprendimus dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių išimtinai sprendžia prokuroras, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

Tokiu būdu skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, jog ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjų skunde nurodomų aplinkybių pagal BK 178 str. 3 d., 300 str. 1 d., šiuo atveju nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, atlikus visus būtinus ir reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Išvados nutarimuose ir skundžiamoje nutartyje pakankamai motyvuotos, pagrįstos bylos duomenimis, todėl naikinti tiek nutarimus, tiek skundžiamą teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjų G. M., A. J. ir V. K. K. įgaliotos atstovės N. A. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. gegužės 8 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus