Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-349-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-16
Bylos Nr.: eI-349-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01421-2016-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: D. P., S. P.
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Ilona Vaitkevičienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-349-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01421-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2; 29.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjų D. P. ir S. P. atstovei advokatei Ilonai Vaitkevičienei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei R. P., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei šios institucijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Rositai Pletienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. P. ir S. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atilikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjos D. P. ir S. P. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su 2016 m. balandžio 8 d. skundu, kurį patikslino 2017 m. vasario 28 d., prašydamos:

1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 3IM-357(8.1));

1.2. panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Agentūra) 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-1) dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-2) dalį dėl 23 945,14 Eur išlaidų nekompensavimo;

1.3. įpareigoti Agentūrą pripažinti D. P. 59 018,67 Eur ir 23 945,14 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;

1.4. panaikinti Agentūros 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2-1) dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P. ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2-2) dalį dėl 20 100,14 Eur išlaidų nekompensavimo;

1.5. įpareigoti Agentūrą pripažinti S. P. 58 838,49 Eur ir 20 100,14 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

2. Pareiškėjos skunde nurodo, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti iš esmės pažeidžiant protingumo ir proporcingumo principus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus pagrindinius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jie yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis, priimti remiantis vien Agentūros subjektyviais skaičiavimais ir paaiškinimais, neanalizuojant pareiškėjų pateiktų duomenų, šiurkščiai apribojant pareiškėjų teisę į gynybą, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. D. P. pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir paraiška Nr. 1), prašydama paramos projektui „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir projektas Nr. 1) įgyvendinti. Agentūra su D. P. 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė paramos sutartį Nr.2IM-KS-12-1-011489-MP001 Projektui Nr. l įgyvendinti (toliau – ir paramos sutartis Nr. 1). D. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė Agentūrai pirmą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP001 (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. 1-1), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (1 645 m²). Sprendime Nr. 1-1 nusprsta nekompensuoti (neskirti) 59 018,67 Eur išlaidų. D. P. 2015 m. birželio 26 d. pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP002 (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. 1-2), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (615 m²), stalo, informacinio stendo, suolų įsigijimui. Sprendime Nr. 1-2 nuspręsta nekompensuoti (neskirti) 21 550,63 Eur išlaidų. Minėti sprendimai grindžiami tuo, kad prašoma paramos suma – nepagrįstai didelė, kas neva nustatyta, Agentūrai atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė pareiškėjai D. P. nebuvo pateikta.

2.2. S. P. pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir paraiška Nr. 2), prašydama paramos projektui „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir projektas Nr. 2) įgyvendinti. Agentūra su S. P. 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė paramos sutartį Nr.2IM-KS-12-1-011490-PR001 Projektui Nr. 2 įgyvendinti (toliau – ir paramos sutartis Nr. 2). S. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė Agentūrai pirmą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011490-MP001 (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. 2-1), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (1 640 m²). Sprendime Nr. 2-1 nuspręsta nekompensuoti 58 838,49 Eur išlaidų. S. P. 2015 m. birželio 29 d. pateikė antrą mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011490-MP002 (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. 2-2), kuriame prašė kompensuoti išlaidas rekreacinių takų įrengimui (430 m²), laiptelių, medinių atrakcionų, stalo, informacinio stendo, suolų, šiukšlių dėžės įsigijimui, laužavietės įrengimui. Sprendime Nr. 2-2 nuspręsta nekompensuoti 17 959,81 Eur išlaidų. Šiuos sprendimus Agentūra grindė tuo, kad Agentūrai atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę nustatyta, kad prašoma paramos suma yra nepagrįstai didelė. Užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė pareiškėjai S. P. nebuvo pateikta.

2.3. Agentūros sprendimų dėl D. P. ir dėl S. P. motyvai iš esmės analogiški, sprendimas Nr. 1-1 su sprendimu Nr. 1-2 ir sprendimas Nr. 2-1 su sprendimu Nr. 2-2 tarpusavyje betarpiškai susiję, iš esmės priimti vienoje administracinėje procedūroje, todėl pareiškėjos visų jų teisėtumą ikiteismine tvarka apskundė Ministerijai. Ministerija 2016 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 3IM-357(8.1) pareiškėjų skundo dalies dėl sprendimo Nr. 1-1 ir sprendimo Nr. 2-1 nurodė nenagrinėsianti, o likusią skundo dalį atsisakė tenkinti.

2.4. Agentūra skundžiamus sprendimus grindė savo vienašališkai užsakytomis skaičiuojamųjų kainų ekspertizių išvadomis (toliau – ir Ekspertizių išvados), tačiau nei su skundžiamais sprendimais, nei iki šiol Agentūra jų pareiškėjoms nepateikė. Pareiškėjos, neturėdamos Ekspertizių išvadų su konkrečiais skaičiavimais, negali tinkamai suformuluoti savo reikalavimų, pateikti atsikirtimų (galimai papildomų įrodymų), tuo aiškiai apribojamos pareiškėjų teisės į gynybą. Teisės į teisminę gynybą apribojimas prieštarauja teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principui. Pareiškėjos prašė, tačiau Ministerija ne tik neišsireikalavo Ekspertizių išvadų, bet ir neįpareigojo Agentūros iki skundo išnagrinėjimo pateikti jas pareiškėjoms ir sudaryti sąlygas pareiškėjoms pateikti atsikirtimus (galimai skundo patikslinimą, papildomus įrodymus). Ministerija sprendime Nr. 3IM-357(8.1) tik nurodė, kad prašo Agentūrą įvertinti galimybę pateikti prašomus dokumentus pareiškėjoms susipažinti. Pareiškėjos 2016 m. kovo 23 d. kreipėsi į Agentūrą ir prašė sprendimo Nr. 3IM-357(8.1) pagrindu kuo skubiau pateikti Ekspertizių išvadas, tačiau iki šiol Agentūra jų nepateikė.

2.5. Ministerija sprendimo Nr. 3IM-357(8.1) įvadinėje dalyje nurodė, kad kreipėsi į Agentūrą dėl informacijos pateikimo, ji pati neturėjo Agentūros sprendimuose minimų Ekspertizių išvadų. Akivaizdu, kad sprendimas Nr. 3IM-357(8.1) surašytas, apsiribojus tik subjektyviais aiškiai suinteresuotos Agentūros paaiškinimais, paviršutiniškai, neišnagrinėjus pareiškėjų Agentūrai pateiktų duomenų, šabloniškai percituojant Agentūros skundžiamuose sprendimuose nurodytus argumentus. Sprendimas Nr. 3IM-357(8.1) neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl vien dėl to naikintinas.

2.6. Ministerija sprendime Nr. 3IM-357(8.1) nepagrįstai nurodė nenagrinėsianti pareiškėjų 2016 m. vasario 24 d. skundo dalies dėl sprendimų Nr. 1-1 ir Nr. 2-1, tokį sprendimą motyvavo VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei tuo, kad Ministerija neva dalyvavo priimant paminėtus sprendimus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. 3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 76 punktas įtvirtina teisę per 15 darbo dienų nuo gavimo skųsti Agentūros sprendimus Ministerijai; jokios šios taisyklės išimtys šioje nuostatoje neįtvirtintos. VAĮ 8 straipsnio 2 dalis reikalauja sprendime aiškiai nurodyti apskundimo tvarką. Kaip pripažino Ministerija, sprendimuose Nr. 1-1 ir Nr. 2-1 aiškiai nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Ministerijai. Pareiškėjos 2016 m. vasario 24 d. su skundu kreipėsi tiesiogiai į Ministeriją, jų skundo persiųsti kam nors kitam nebuvo poreikio, todėl Ministerija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjų skundą. Be to, Ministerija išnagrinėjo 2016 m. vasario 24 d. skundo dalį dėl sprendimų Nr. 1-2 ir Nr. 2-2, kurie savo esme neatsiejamai susiję su sprendimais Nr. 1-1 ir Nr. 2-1 bei laikytini viena administracine procedūra. Tuo atveju, jeigu Ministerija manė turinti teisę VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyti nagrinėti pareiškėjų 2016 m. vasario 24 d. skundo dalį, ji privalėjo laikytis šiame punkte nustatyto reikalavimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai pranešti pareiškėjoms. Ministerija sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) priėmė 2016 m. kovo 18 d., t. y. aiškiai praleidusi VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą terminą. Ministerija dalį pareiškėjų 2016 m. vasario 24 d. skundo atsisakė nagrinėti biurokratiniais pagrindais. Ministerija pareiškėjų 2016 m. vasario 24 d. skundo tinkamai neišnagrinėjo, todėl pareiškėjos toliau palaiko 2016 m. vasario 24 d. skunde nurodytus Agentūros sprendimų neteisėtumo motyvus.

2.7. Skundžiami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai (sprendimai), kuriems turi būti taikomos VAĮ nuostatos. Skundžiamuose Agentūros sprendimuose faktinės aplinkybės išdėstytos neaiškiai, neišsamiai, teiginiai nepagrįsti objektyviais duomenimis, nemotyvuoti, nors nurodyti pažeidimai, tačiau jie nurodyti deklaratyviai, nėra aiškiai išdėstoma ir pagrindžiama, dėl kokių priežasčių pareiškėjų pateikti duomenys pripažinti netinkamais. Agentūra ginčijamuose sprendimuose šabloniškai pacitavo teisės aktus, tačiau konkretūs pažeidimai, kurių padarymu kaltinamos pareiškėjos, nėra įvertinti pacituotų teisės aktų kontekste. Sprendimuose be jokio konkretaus pagrindimo nurodoma, kad dalis parašomos parmos sumos nefinansuojama, nes prašomos sumos neatitinka atliktų statybos darbų ir įsigytų daiktų rinkos vertės, tačiau jokių objektyvių duomenų, skaičiavimų, nepateikta. Minėta, kad Agentūra skundžiamus sprendimus grindė Ekspertizės išvadų duomenimis, tačiau jų nepateikė pareiškėjoms susipažinti, nenurodė, kokios konkrečiai prašomos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti (nurodyta tik bendra suma), nenurodė Agentūros vienašališkai nustatytų atliktų konkrečių statybos darbų rinkos vertės. Taigi, priimant skundžiamus sprendimus, buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, neatliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimas, sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą teismui panaikinti sprendimus, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio l dalies 3 punkte.

2.8. Agentūra, vertindama pareiškėjų D. P. paramos paraiškos tinkamumą skirti paramą projektui Nr. l ir S. P. paramos paraiškos tinkamumą skirti paramą projektui Nr. 2, nenustatė, kad projektams Nr. l ir Nr. 2 įgyvendinti reikalingos paramos sumos būtų nepagrįstai didelės: priešingai, nustatė, kad projektai Nr. 1 ir Nr. 2 yra tinkami gauti paramą, nustatė galimą paramos sumą kiekvienam projektui. Šių sprendimų pagrindu buvo sudarytos paramos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2. D. P. prašoma kompensuoti 90 455,54 Eur išlaidų suma neviršijo paramos sutartyje Nr. l numatytos kompensuoti sumos. S. P. prašoma kompensuoti 90 387,77 Eur išlaidų suma faktiškai atitinka paramos sutartyje Nr. 2 numatytą kompensuoti sumą. Agentūra, sudarydama paramos sutartis, patvirtino kompensuojamas išlaidas. Tuo atveju, jeigu Ekspertizių išvados būtų patikimos, pagrįstos ir teisėtos, Agentūra nevengtų jas pateikti.

2.9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. 3D-330 patvirtintos Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 5 priede įtvirtinti maksimalūs tinkamų finansuoti išlaidų dydžiai. Pareiškėjų mokėjimo prašymuose deklaruojamos investicijos neviršijo Metodikos 5 priede nurodytų įkainių. Tuo atveju, jeigu Metodikoje nurodyti įkainiai neva neatitinka rinkos kainų, kyla klausimas, kodėl jie tokie buvo nustatyti. Šiais įkainiais remiasi visos statybos bendrovės, teikiančios statybos rangos darbų paslaugas. Pareiškėjos negali nukentėti dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų ir situacijos rinkoje. Kitoks susidariusios situacijos aiškinimas iš esmės prieštarautų Konstitucijoje įtvirtinam teisinės valstybės principui.

2.10. Agentūra pažeidė teisėtus pareiškėjų lūkesčius ir teisinio saugumo principą. Projektuose Nr. l ir Nr. 2 nustatyti darbai ir tikslai yra įvykdyti, Agentūra atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatė, visų darbų kainos neviršija paramos sutartyse Nr. l ir Nr. 2 nurodytų skirtų kompensuoti išlaidų sumų, nepažeidžia Metodikos 5 priedo nuostatų. Žinodamos, kad pramos sutartyse patvirtintos sumos nėra Agentūros įsipareigojimas dėl paramos išmokėjimo, pareiškėjos net nebūtų pradėjusios vykdyti projektų Nr. l ir Nr. 2.

2.11. Agentūra skundžiamų sprendimų nepagrindė objektyviais įrodymais, išvadas, kad pareiškėjų prašomos paramos sumos yra nepagrįstai didelės, sprendimuose grindė tik teiginiais apie užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes, kurių išvadų nepateikė pareiškėjoms. Tai kelia pagrįstas abejones dėl tokių įrodymų realaus buvimo ir jų objektyvumo. Tuo atveju, jeigu Agentūrai dėl kokių nors priežasčių kilo abejonių dėl pareiškėjų pateiktų prašomų kompensuoti išlaidų dydžio, siekdama objektyvumo, ji turėjo eksperto kandidatūrą pirmiausiai suderinti su pareiškėjomis ir tik tada skirti ekspertizę; bet kokiu atveju, šios ekspertizės išvados turėjo būti pateikiamos su skundžiamais sprendimais.

2.12. Agentūra nepagrįstai nusprendė nekompensuoti pareiškėjų patirtų išlaidų, sprendimuose Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 nurodė, kad pareiškėjos neva nepateikė dokumentų dėl įvykdyto miškotvarkos projektinių darbų pirkimo, o D. P. – ir rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastinto projekto parengimo išlaidų pagrindžiančių dokumentų, tačiau priešingai negu nurodo Agentūra, pareiškėjos vykdė pirkimus, vadovaujamosios pirkimų taisyklėmis, ir pateikė visus reikalingus dokumentus išlaidoms pagrįsti. Agentūra nepagrindė, kodėl pareiškėjų pateiktų dokumentų nevertino kaip patvirtinančių įvykdytą miškotvarkos projektinių darbų pirkimą.

3. Pareiškėjos D. P. ir S. P. pateikė teismui 2017 m. kovo 1 d. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl sprendimo Nr. 1-1 ir sprendimo Nr. 2-1 paduoti, prašymas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

3.1. Pareiškėjos 2016 m. balandžio 8 d skunde nurodė, kad Agentūros priimtus sprendimus vertina kaip vieną administracinę procedūrą (dėl kiekvienos iš pareiškėjų), kurių teisėtumas turėtų būti įvertintas bendrai.

3.2. D. P. 2012 m. liepos 30 d. pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (Nr. 2IM-KS-12-l-01 1489-PR001), o 2014 m. gruodžio 10 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 1, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini)“. D. P., įgyvendindama šį projektą, pateikė 2 mokėjimo prašymus – 2014 m. gruodžio 30 d. pirmąjį mokėjimo prašymą, reg. Nr. 2IM-KS-12-l-011489-MP001, kuriame deklaravo rekreacinių takų (1 645 m²) įrengimo išlaidas, ir 2015 m. birželio 26 d. – antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 2IM-K.S-12-1- 01 1489-MP002, kuriame deklaravo rekreacinių takų (615 m²), informacinio stendo, stalo, suolų, supaprastinto projekto rengimo išlaidas, dėl kurių Agentūra priėmė sprendimą Nr. 1-1 ir sprendimą Nr. 1-2. Taigi, abu D. P. mokėjimo prašymai Agentūrai pateikti pagal tą pačią vieną 2012 m. liepos 30 d. paraišką, pagal tą pačią paramos sutartį Nr. 1, pagal tą patį vieną projektą „(duomenys neskelbtini)“, todėl ginčas tarp D. P. ir Agentūros galutinai susiformavo tik sprendimo Nr. 1-2 ir terminas sprendimui Nr. 1-1 skųsti skaičiuotinas nuo sprendimo Nr. 1-2 gavimo dienos, kai buvo galutinai pabaigta paramos skyrimo procedūra. Agentūros sprendimai Nr. 1-1 ir Nr. 1-2 tarpusavyje neatsiejamai susiję ir dėl to jų negalima išnagrinėti skyrium.

3.3. S. P. 2012 m. liepos 30 d. pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr.21M-KS-12-l-01 1490-PR001, o 2014 m. gruodžio 10 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 2, pagal kurią S. P. įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini)“. S. P.. įgyvendindama šį projektą, pateikė 2 mokėjimo prašymus – 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo prašymą Nr.2IN4-KS-12-1-01 1490-MP001, kuriame deklaravo rekreacinių takų (1 640 m²) įrengimo išlaidas, ir 2015 m. birželio 29 d. antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-l-01 1490- MP002, kuriame deklaravo rekreacinių takų (430 m²), laiptelių, informacinio stendo, stalo, suolų, šiukšlių dėžių, laužavietės, medinių atrakcionų, miškotvarkos ir supaprastinto projekto rengimo išlaidas, dėl kurių Agentūra priėmė sprendimus Nr. 2-1 ir Nr. 2-2. Taigi, abu S. P. mokėjimo prašymai Agentūrai pateikti pagal tą pačią vieną 2012 m. liepos 30 d. paraišką, pagal tą pačią paramos sutartį Nr. 2, pagal tą patį vieną projektą „(duomenys neskelbtini)“, todėl ginčas tarp S. P. ir Agentūros galutinai susiformavo tik po sprendimo Nr. 2-2 ir terminas sprendimui Nr. 2-1 skųsti skaičiuotinas nuo sprendimo Nr. 2-2 gavimo dienos, kai buvo galutinai pabaigta paramos skyrimo procedūra. Agentūros sprendimai Nr. 2-1 ir Nr. 2-2 tarpusavyje neatsiejamai susiję ir dėl to jų negalima išnagrinėti skyrium.

3.4. Kitoks situacijos vertinimas prieštarautų ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, jų nagrinėjimas atskirai vienas nuo kito, t. y. jų skaidymas atskiromis administracinėmis, būtų ydingas, užtęstų klausimų išsprendimą, nes dėl paramos pagal tą pačią paraišką, tą pačią paramos sutartį ir tą patį projektą skyrimo iš esmės galėtų būti inicijuoti net keli administraciniai ginčai, kas sudarytų prielaidas atsirasti keliems vienas kitam prieštaraujantiems teismų sprendimams savo esme dėl tų pačių aplinkybių.

II

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 1-1. Mokėjimo prašymo Nr. 1-1 tikrinimo metu Agentūra 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. BRK-1977(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją D. P., kad inicijuota įtariamo pažeidimo tyrimo procedūra. Agentūra, nustačiusi pažeidimus, susijusius su projektu Nr. 1, 2015 m. balandžio 23 d. rašte Nr. BRK-(14.5)-4030 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją apie tai Ministerijai. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2015 m. birželio 12 d. pranešime Nr. 2D-2867(3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ pritarė Agentūros sprendimui nekompensuoti mokėjimo prašyme Nr. 1-1 prašomos 53 116,80 Eur paramos sumos. Agentūra įvertino mokėjimo prašymą Nr. 1-1, tikrindama mokėjimo prašyme Nr. 1-1 pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. liepos 30 d. Agentūrai pateikto projekto Nr. 1 pirkimo dokumentai (2012 m. liepos mėn. suderintas miškotvarkos projektas; 2014 m. vasario 19 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. MD141219, sąskaitos faktūros ir kt.). 2012 m. liepos 30 d. Agentūrai pateiktos paraiškos deklaracijoje pareiškėja patvirtino, kad prašoma parama yra mažiausia projektui Nr. 1 įgyvendinti reikalinga suma. Gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui Nr. 1 įgyvendinti reikalinga paramos suma. Ekspertizės metu ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą projekto Nr. 1 įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad netinkamomis finansuoti pripažintos 59 018,67 Eur išlaidos, pareiškėjai nekompensuota (neskirta) 53 116,80 Eur paramos suma (59 018,67 Eur x 90 proc.). Apie priimtą sprendimą Nr. 1-1 pareiškėja informuota, sprendimas Nr. 1-1 yra nenuginčytas ir galiojantis.

2. Pareiškėja D. P. 2015 m. birželio 26 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 1-2, pagal jį pareiškėjai nesuteikta 21 550,63 Eur paramos suma dėl šių nustatytų pažeidimų:

2.1. Pareiškėja nei prieš mokėjimo prašymo Nr. 1-2 teikimą, nei su juo nepateikė dokumentų dėl įvykdyto miškotvarkos projektinių darbų pirkimo (2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra, FIT Nr. 0000026), todėl laikoma, kad pirkimai vykdyti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakyme Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (2009 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-115 redakcija) (toliau – ir Pirkimų taisyklės). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 153.2 punktu, Įgyvendinimo taisyklių (2012 m. gegužės 2 d. redakcija) 21.2, 23.2, 76, 77, 110, 111.4 punktais, pareiškėjai nekompensuota 387,76 Eur (430,84 Eur x 90,00 proc.) miškotvarkos projektinių darbų įsigijimo išlaidų.

2.2. Vertinant mokėjimo prašymą Nr. 1-2 nustatyta, kad Agentūrai nepateikti rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastinto projekto parengimo išlaidų (2012 m. liepos 30 d. sąskaita faktūra CES Nr. 000139) apmokėjimą įrodantys dokumentai. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 83, 110, 21.3, 111.4 punktais, Administravimo taisyklių 197.1.1 punktu, Paramos sutarties 4.6 punktu, nesuteikta 870,60 Eur paramos suma.

2.3. Mokėjimo prašyme Nr. 1-2 prašoma paramos suma (26 138,17 Eur ) daugiau kaip 3 proc. viršijo (4,81 proc.) apskaičiuotą (24 879,81 Eur) paramos sumą, todėl, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punktu, Administravimo taisyklių 197.1.4 punktu, taikoma prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankcija – 1 258,36 Eur (26 138,17 Eur – 24 879,81 Eur).

2.4. Agentūra, tikrindama mokėjimo prašyme Nr. 1-2 pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Atliekant ekspertizę išnagrinėti projekto Nr. 1 pirkimo dokumentai (2014 m. vasario 3 d. sutartis su R. B. Nr. 140203/2, 2014 m. balandžio 15 d. sutartis su G. A. Nr. 140415/2, 2014 m. gegužės 29 d. sutartis su A. K. Nr. 140529/2, 2014 m. gegužės 31 d. sutartis su A. S. Nr. 140531/2, 2014 m. birželio 23 d. sutartis su M. B. Nr. 140623/2, sąskaitos faktūros, darbų priėmimo–perdavimo aktai). Agentūrai 2012 m. liepos 30 d. pateiktos paraiškos deklaracijoje pareiškėja D. P. patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės duomenimis, nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų (rekreaciniai (pažintiniai) takai (615 m²), stalas (1 vnt.), informacinis stendas (1 vnt.), suolai (2 vnt.)) rinkos vertė – 6 495,45 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma – 27 644,24 Eur). Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės duomenimis, išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir nustatė, kad investicijų vertė viršija vidutinę rinkos kainą. Vadovaujantis ekspertizės duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 21 148,79 Eur išlaidos, paramos suma sumažinta 19 033,91 Eur. P D. P. apie sprendimą Nr. 1-2 informuota.

3. Agentūra sprendimą Nr. 1-1 pareiškėjai siuntė registruotąja pašto korespondencija, pareiškėja siuntos neatsiėmė, todėl Agentūra su 2015 m. rugpjūčio 7 d. lydraščiu Nr. BRK-7231 (12.4.) „Dėl Jums adresuoto laiško persiuntimo“ registruota siunta persiuntė sprendimą Nr. 1-1 D. P. paraiškoje Nr. 1 nurodytu adresu; pakartotinai siųsta siunta pareiškėjai įteikta 2015 m. rugpjūčio 11 d. D. P. sprendimas Nr. 1-1 įteiktas tinkamai, pareiškėja jo neskundė, sprendimas Nr.1-1 yra nenuginčytas ir galiojantis. Pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl sprendimo Nr. 1-1 paduoti, vadinasi, ši administracinės bylos dalis negali būti nagrinėjama dėl praleisto termino. D. P. neprašo atnaujinti praleistą terminą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja S. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2-1, kuriame deklaravo rekreacinių takų (1 640 m²) įrengimo išlaidas. Mokėjimo prašymo Nr. 2-1 tikrinimo metu Agentūra 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. BRK-1978(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimo procedūras. Agentūra, nustačiusi pažeidimus, susijusius su projektu Nr. 2, 2015 m. balandžio 23 d. rašte Nr. BRK-(14.5)-4032 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Ministerijai. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2015 m. gegužės 25 d. pranešime Nr. 2D-2473 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ pritarė Agentūros sprendimui nekompensuoti mokėjimo prašyme Nr. 2-1 prašomos 52 954,64 Eur paramos sumos. Agentūra įvertino mokėjimo prašymą Nr. 2-1 Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, tikrindama mokėjimo prašyme Nr. 2-1 pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu išnagrinėti pareiškėjos Agentūrai 2012 m. liepos 30 d. pateikto projekto Nr. 2 pirkimo dokumentai (2012 m. liepos mėn. suderintas miškotvarkos projektas; 2014 m. spalio 29 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. MS141029; 2014 m. lapkričio 25 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. MS141125; sąskaitos faktūros ir kt.). Pareiškėja 2012 m. liepos 30 d. pateiktos paraiškos Nr. 2 deklaracijoje patvirtino, kad prašoma parama yra mažiausia projektui Nr. 2 įgyvendinti reikalinga suma. Ekspertizės metu ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą projekto Nr. 2 įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad rekreacinių takų (1640 m²) vertė rinkoje – 12 408,03 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma – 71 246,52 Eur). Vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 58 838,49 Eur išlaidos, parama sumažinta 52 954,64 Eur suma (58 838,49 Eur x 90 proc.). Pareiškėjai apie priimtą sprendimą Nr. 2-1 pranešta, sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

5. Pareiškėja S. P. 2015 m. birželio 29 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2-2, pagal kurį pareiškėjai nesuteikta 17 959,81 Eur paramos suma dėl šių pažeidimų:

5.1. Agentūra, tikrindama mokėjimo prašyme Nr. 2-2 pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Atliekant ekspertizę buvo išnagrinėti pareiškėjos projekto Nr. 2 pirkimo dokumentai (2014 m. vasario 3 d. sutartis su R. B. Nr. 140203/1, 2014 m. balandžio 15 d. sutartis su G. A. Nr. 140415/1, 2014 m. gegužės 29 d. sutartis su A. K. Nr. 140529/1, 2014 m. gegužės 31 d. sutartis su A. S. Nr. 140531/1, 2014 m. birželio 23 d. sutartis su M. B. Nr. 140623/1, sąskaitos faktūros, darbų priėmimo–perdavimo aktai). Pareiškėja S. P. 2012 m. liepos 30 d. Agentūrai pateiktos paraiškos Nr. 2 deklaracijoje patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia projektui Nr. 2 įgyvendinti reikalinga suma. Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės duomenimis, nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų rinkos vertė – 7 902,52 Eur (pareiškėjos deklaruojama suma – 27 427,02 Eur). Ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą projekto Nr. 2 įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad žemiau nurodytų investicijų vertė viršija vidutinę rinkos kainą. Vadovaujantis ekspertizės duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 19 524,50 Eur išlaidos, paramos suma sumažinta 17 572,05 Eur (19 524,50 Eur x 90 proc.).

5.2. Pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 77 punktą, kuriame nustatyta, kad prieš teikdamas mokėjimo prašymą, paramos gavėjas pagal Ministerijos nustatytą tvarką įvykdyto konkurso arba apklausos prekėms ar darbams pirkti dokumentaciją turi pateikti Agentūrai įvertinti. Agentūrai nepateikti vertinti miškotvarkos projektinių darbų (2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra FIT Nr. 0000027) pirkimo dokumentai. Pareiškėja S. P. pažeidė paramos sutarties Nr. 2 5.4, 17.4 punktus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai S. P. pagal mokėjimo prašymą Nr. 2 nekompensuota 387,76 Eur (430,84 Eur x 90,00 proc.) miškotvarkos projektinių darbų įsigijimo išlaidų, kurios buvo patirtos nesilaikant pirkimų procedūrų. Sprendime Nr. 2-2 pripažinta tinkama išmokėti 8 110,59 Eur paramos suma vietoje prašytos 26 070,40 Eur paramos sumos (26 070,40 Eur – 17 572,05 Eur – 387,76 Eur = 8 110,59 Eur). S. P. informuota apie priimtą sprendimą Nr. 2-2.

6. Agentūra sprendimą Nr. 2-1 S. P. siuntė registruotąja pašto korespondencija, siunta S. P. įteikta 2015 m. birželio 15 d., vadinasi, sprendimas Nr. 2-1 įteiktas tinkamai, pareiškėja jo neskundė, sprendimas Nr. 2-1 yra nenuginčytas ir galiojantis. Taigi, pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl sprendimo Nr. 2-1 paduoti, todėl ši skundo dalis neturėtų būti nagrinėjama.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjos klaidina teismą teigdamos, jog visi sprendimai priimti vienoje administracinėje procedūroje: skundžiami Agentūros sprendimai yra ne administracinės procedūros sprendimai, o individualaus pobūdžio administraciniai aktai, kurie pareiškėjoms sukelia tam tikras teisines pasekmes, kiekvieną iš sprendimų pareiškėjos galėjo skųsti pagal juose nurodytą tvarką. Pareiškėjoms naudinga būtent taip aiškinti sprendimų turinį, nes jos praleido sprendimų Nr. 1-1 ir Nr. 2-1 apskundimo terminus, todėl Agentūra pasisako tik dėl sprendimų Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 teisėtumo.

8. Agentūra nesutinka, kad pažeistas teisinės gynybos principas. Agentūroje 2016 m. kovo 24 d. gautas pareiškėjų atstovės prašymas dėl Ekspertizių išvadų pateikimo. Atsakant į minėtą prašymą, kartu su 2016 m. balandžio 21 d. raštu Nr. BRK-2075 (12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo pateiktos prašytos ataskaitos.

9. Sprendimai Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimus pasirašė tam įgaliotas asmuo, jie patvirtinti antspaudu, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Pareiškėjos aiškiai suprato sprendimų turinį ir jais sukeliamas teisines pasekmes, todėl aiškinti, jog sprendimai Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 neaiškūs ar nepagrįsti, nėra pagrindo.

10. Agentūra nesutinka su skundo argumentu, kad priėmus sprendimą paramą pareiškėjoms suteikti, Agentūra iš esmės negali keisti paramos sutartyse nurodytos sumos ir kompensuoti mažiau. Tinkamumo skirti paramą etape (Įgyvendinimo taisyklių 18 punktas) Agentūra įvertina, ar pareiškėjai (Įgyvendinimo taisyklių 17 punktas) ir jų teikiami dokumentai atitinka tinkamumo gauti paramą sąlygas ir kriterijus, apibrėžtus Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklėse. Tinkamumo vertinimo metu nevertinama pareiškėjų realiai įsigytų investicijų vertė, nes investicijos dar nebūna įsigytos. Kai pareiškėjai pateikia mokėjimo prašymus ir juose deklaruoja patirtų išlaidų pagrįstumą, Agentūra tuomet tik ir įvertina, ar investicijų kainos atitinka rinkoje esančias. Pareiškėjoms ir Agentūrai pasirašius paramos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėjos įsipareigojo įgyvendinti projektus Nr. 1 ir Nr. 2, nepažeisdamos paramos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projektų įgyvendinimu, reikalavimų (paramos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 1.1 punktas). Agentūra įsipareigojo vykdyti projektų įgyvendinimo priežiūrą (paramos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 1.2 punktas). Paramos sutartyse nurodytos kompensuotinos paramos sumos besąlygiškai neužtikrina šios paramos gavimo, t. y. pareiškėjos dar turi įvykdyti projektus pagal paramos sutartis ir galiojančius teisės aktus, tik tada teikti išlaidas patvirtinančius dokumentus Agentūrai. Tik tinkamos, būtinos projektams vykdyti išlaidos, yra kompensuojamos. Agentūra turėjo teisę atlikti pareiškėjų pateiktų dokumentų ekspertinį patikrinimą, siekdama įsitikinti, ar pareiškėjų nurodytos kainos ir padarytos investicijos atitinka rinkos vertę. Deklaruojamos išlaidos turi atitikti skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principus, todėl pareiškėjos turėjo dėti visas pastangas, kad atliktų pirkimų kaina būtų maksimaliai mažiausia rinkoje. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai dideles kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir sąnaudų-naudos principais. Pareiškėjų išlaidų, patirtų įsigyjant investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektams įgyvendinti, tokios išlaidos taip pat negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų, todėl gali būti finansuojama tik būtina ir mažiausia projektams įgyvendinti reikalinga paramos suma.

11. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad nors Agentūra, nustačiusi galimai užaukštintas investicijų kainas, prašė pareiškėjų pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau nei D. P., nei S. P. šia teise nepasinaudojo. 2015 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kreiptasi į pareiškėjas su siūlymu pateikti papildomus dokumentus, informaciją dėl nustatytų neatitikimų. Agentūra taip pat nurodė, kad, negavus papildomos informacijos, mokėjimo prašymai bus vertinami pagal turimus dokumentus. Jokie papildomi dokumentai dėl patirtų kainų pagrįstumo pateikti nebuvo.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėjų patirtos išlaidos visiškai atitinka Metodikoje nustatytus įkainius, jų neviršija. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką aplinkybė, kad pareiškėjų prašoma paramos suma neviršija Metodikoje nustatyto didžiausiojo įkainio, savaime nereiškia, kad ji atitinka rinkos kainą (administracinė byla Nr. eA-46-502/2016). Be to, vertinant pareiškėjų įsigytų investicijų kainą būtina atsižvelgti į investicijų medžiagiškumą, t. y. kaip, iš kokių medžiagų įsigytos investicijos, o Metodikoje šie aspektai nedetalizuojami. Vadinasi, tik nuvykus į vietą ir nustačius bei išmatavus investicijas, galima įvertinti jų kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertai su ekspertinėmis konsultavimo ataskaitomis pateikė ir detalias lokalines sąmatas, kuriose detalizuota, kaip apskaičiuota pareiškėjų įsigytų investicijų vertė, todėl atsakovė nesutinka su argumentu, kad, kompensuojat patirtas išlaidas, turi būti atsižvelgiama tik į Metodikoje nurodytus didžiausius įkainius. Didžiausi įkainiai jokiu būdu netaikomi, jeigu Agentūra turi pagrįstų įtarimų, kad investicijų vertė yra padidinta, siekiant nesąžiningai įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nešališki, nustatinėdami investicijų vertę, nėra suinteresuoti, todėl abejoti jų skaičiavimais nėra pagrindo.

13. Agentūra nesutinka, kad pareiškėjų teisėti lūkesčiai neva buvo pažeisti. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali kilti tam tikrų teisinių pasekmių; šis klausimas visada turi būti nagrinėjamas, atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėtų būti prieinama apdairiam ir informuotam verslininkui. Šiuo atveju jokios garantijos pareiškėjoms nebuvo suteiktos. Pasirašytos paramos sutartys ar pateikti mokėjimo prašymai pareiškėjoms dar neužtikrina teisės tikėtis, kad prašoma paramos suma bus visiškai kompensuota. Pareiškėjos turėjo žinoti apie galiojančius teisės aktų reikalavimus tinkamoms išlaidoms kompensuoti, kurių neįvykdžius parama bus sumažinta ar nebus skiriama.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo bylos dalį dėl Agentūros sprendimų, įformintų 2015 m. birželio 29 d. rašte Nr. BRK-6205(12.4) ir 2015 m. birželio 12 d. rašte Nr. BRK-5832(12.4), panaikinimo nutraukti, pareiškėjoms praleidus jų apskundimo terminus, skundo dalį dėl Agentūros sprendimų, įformintų 2016 m. sausio 28 d. raštuose Nr. BRK-507(12.4) ir Nr. BRK-506(12.4), panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia Agentūros atsiliepime nurodytais argumentais, papildomai pateikia tokius motyvus.

1. Administravimo taisyklių nuostatose įtvirtinta Agentūros teisė, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus. Be to, Agentūra turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos. Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti, atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjų sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuvykta į projektų Nr. 1 ir Nr. 2 įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos. Taigi, pagrindo abejoti ekspertinio konsultavimo ataskaitų išvadomis nėra.

2. Ministerijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-78 NMA pateikė su kita informacija 2015 m. balandžio 23 d. rašte Nr. BRK-4030(14.5), 2015 m. vasario 3 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-66 pateikė 2015 m. balandžio 23 d. rašte Nr. BRK-4032(14.5), kitas dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinio vertinimo ataskaitas (2015 m. rugsėjo 21 d. ataskaitą Nr. 68 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. ataskaitą Nr. 69) ir kitą informaciją, vadovaudamasi Ministerijos ir Agentūros sudaryta 2014 m. lapkričio 13 d. duomenų teikimo sutartimi Nr. 8P-14-325, Agentūros darbuotoja 2016 m. kovo 4 d. 10.09 val. pateikė elektroniniu paštu. Ministerija 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. 3IN-357 (8.1) paprašė Agentūros, kaip ekspertizių užsakovės, įvertinti galimybę pateikti prašomus dokumentus pareiškėjoms susipažinti, kadangi visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodyti ataskaitų naudojimo ir viešinimo apribojimai. Agentūra 2016 m. balandžio 21 d. išsiuntė pareiškėjų atstovei advokatei E. B. raštą Nr. BRK-2075 „Dėl informacijos pateikimo“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuasmenintas ekspertinio konsultavimo ataskaitas su lokalinėmis sąmatomis. Ministerijos 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. 31N-357 (8.1) detaliai aprašytos faktinės aplinkybės ir pažeidimai, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo nustatyti pažeidimai ir apskaičiuotos sankcijos, šis raštas pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, nurodyta apskundimo tvarka, jį pasirašė įgaliotas asmuo, raštas patvirtintas antspaudu, taigi, jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjų padaryti pažeidimai detaliai aprašyti Agentūros sprendimuose, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo nustatyti pažeidimai ir apskaičiuotos sankcijos. Agentūros sprendimai pagrįsti objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas juose yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimus pasirašė įgaliotas asmuo, sprendimai patvirtinti antspaudu, taigi, jie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjų D. P. ir S. P. atstovė advokatė Ilona Vaitkevičienė (2016 m. vasario 4 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. EBTP1602/041, 2017 m. vasario 27 d. pavedimas (perįgaliojimas)) iš esmės rėmėsi pareiškėjų skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė R. P. (2014 m. gruodžio 10 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. BR8-62) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjų skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė šios institucijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Pletienė (2016 m. gruodžio 15 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 9P-(3.4)-84) ) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjų skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Teismo posėdyje liudytojas V. P., be kita ko, paaiškino, kad reikia atsižvelgti į gamtines aplinkybes tiesiant takus, kad tai itin turėjo įtakos darbų kainoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėja D. P. 2012 m. liepos 30 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 2IM-KS-12-1-011489-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

2. D. P. 2014 m. gruodžio 10 d. su Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KS-12-1-011489-PR001, kurios 1.1 punkte įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini)“, nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

3. D. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP001, kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 71 463,74 Eur – už rekreacinių takų iki 2 m pločio (1 645 m²) įrengimą pagal 2014 m. vasario 19 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. MD141219.

4. Remdamasi Agentūros 2015 m. sausio 22 d. darbų užsakymo aktu Nr. C-78, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 12 d. pateikė Agentūrai ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-78, kurioje nurodė, kad išnagrinėjusi Agentūros pateiktus dokumentus, remdamasi 2014 m. spalio mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėmis, atlikusi patikrą vietoje, padarė išvadą, kad: rekreacinių takų įrengimo (1 645 m²) investicijų išlaidų vertė, numatyta pagal sutartį Nr. MD141219, kuri sudaro 71 463,74 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), rinkos kainą, kuri sudaro 12 445,07 Eur be PVM, viršija 59 018,67 Eur. Remiantis ataskaita Nr. C-78, rekreacinių takų statybų skaičiuojamoji kaina nustatyta remiantis Supaprastinta projekto rekreacinio tako įrengimo detale, kurioje nurodyta, kad rekreacinį taką sudaro ne mažiau kaip 25 cm šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis ir tankinto smėlio dangos sluoksnis; atlikus patikrą projekto vykdymo vietoje ir iškasus kelias duobutes nustatyta, kad, įrengiant rekreacinius takus, panaudotas šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis ir tankinto smėlio dangos sluoksnis skiriasi kiekvienu atveju ir yra itin nevienodas: 18 cm, 26 cm, 11 cm, 22 cm, 41 cm; nesant galimybės nustatyti tikslaus panaudoto šalčiui nejautrių medžiagų ir tankinto smėlio dangos kiekio, pasiremta Supaprastinto projekto rekreacinio tako įrengimo detale.

5. Agentūra 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. BRK-1977(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo D. P., kad, vadovaujantis Paramos sutarties Nr. 1 5.4, 17.4 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, inicijuota įtariamo pažeidimo tyrimo procedūra.

6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-643 sudaryta Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 10 d. protokoliniame nutarime Nr. 8D-284(5.50) pritarė Agentūros siūlymui D. P. taikyti sankciją, t. y. nekompensuoti 53 116,80 Eur sumos pagal mokėjimo prašymą Nr. 1-1.

7. Gavusi Ministerijos pritarimą, Agentūra 2015 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriame, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, nusprendė pripažinti D. P. mokėjimo prašyme Nr. 1-1 nekompensuojamomis išlaidomis 59 018,67 Eur sumą ir neskirti 53 116,80 Eur paramos sumos (59 018,67 Eur x 90 proc.). Sprendime Nr. 1-1 nurodyta, kad: ekspertizės metu ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad rekreacinių takų (1 645 m²) vertė rinkoje yra 12 445,07 Eur be PVM; vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažinta 59 018,67 Eur išlaidų (71 463,74 Eur deklaruojama suma, 12 445,07 Eur tinkamos išlaidos); šį sprendimą galima apskųsti Ministerijai per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos arba ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo gavimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

8. Agentūra sprendimą Nr. 1-1 D. P. siuntė 2015 m. birželio 29 d. registruotąja pašto korespondencija Nr. RN102441241LT. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 7 d. lydraštyje Nr. BRK-7231-(12.4.) „Dėl Jums adresuoto laiško persiuntimo“, adresuotame D. P., nurodė, kad 2015 m. birželio 29 d. siųstas laiškas neatsiimtas, todėl persiuntė sprendimą Nr. 1-1 registruotąja pašto siunta Nr. RN102586590LT tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). Remiantis AB „Lietuvos paštas“ interneto puslapio http://www.post.lt/pagalba/siuntu-paieška duomenimis, registruotoji siunta Nr. RN102586590LT 2015 m. rugpjūčio 11 d. įteikta gavėjui.

9. Agentūroje 2015 m. birželio 30 d. gautas D. P. 2015 m. birželio 26 mokėjimo prašymas Nr. 2IM-KS-12-1-011489-MP002 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuriame prašoma išmokėti 26 138,17 Eur paramos suma. D. P. mokėjimo prašyme Nr. 1-2 deklaravo 27 644,56 Eur be PVM tinkamą finansuoti išlaidų sumą pagal išlaidų kategoriją „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimas ir gerinimas“: rekreacinių takų iki 2 m pločio (215 m²) įrengimo pagal 2014 balandžio 15 d. sutartį Nr. 140415/2–9340,25 Eur, rekreacinių takų iki 2 m pločio (134 m²) įrengimo pagal 2014 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 140203/2–5821,36 Eur, rekreacinių takų iki 2 m pločio (65 m²) įrengimo pagal 2014 m. gegužės 29 d. sutartį Nr. 140529/2 – 2 823,80 Eur, rekreacinių takų iki 2 m pločio (65 m²) įrengimo pagal 2014 m. gegužės 31 d. sutartį Nr. 140531/2 – 2 823,80 Eur; rekreacinių takų iki 2 m pločio (136 m²) įrengimo pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/2 – 5 908,25 Eur; informacinio stendo (1 vnt.) įrengimo pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/2 – 289,62 Eur; stalo (1 vnt.) įrengimo pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/2 – 289,62 Eur; suolų (2 vnt.) įrengimo pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/2 – 347,54 Eur. D. P. mokėjimo prašyme Nr. 1-2 deklaravo 1 398,17 Eur be PVM tinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal išlaidų kategoriją „Miškotvarkos projekto ir kitų šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingų planavimo ir projektavimo dokumentų parengimui“: rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastinto projekto pagal 2012 m. liepos 30 d. sąskaitą faktūrą, serija CES Nr. 000139 parengimo – 967,33 Eur; miškotvarkos projekto pagal 2012 m. liepos 27 d. sąskaitą faktūrą, serija FIT Nr. 0000026 parengimo – 430,84 Eur.

10. Remdamasi Agentūros 2015 m. rugsėjo 7 d. pateiktu darbų užsakymo aktu Nr. 68, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė Agentūrai ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 68, kurioje, išnagrinėjusi Agentūrospateiktus dokumentus, remdamasi 2014 m. spalio mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, Administravimo ir Pirkimo taisyklėmis, Metodika, atlikusi patikrą vietoje, padarė išvadą, kad mokėjimo prašyme Nr. 1-2 nurodytos investicijos viršijo rinkos vertę: rekreacinių takų (615 m²) įsigijimo išlaidos viršijo 20 928,49 Eur, stalo (1 vnt.) – 49,86 Eur, informacinio stendo (1 vnt.) – 109,04 Eur, suolų (2 vnt.) – 61,40 Eur. Rinkos kainos vertinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rėmėsi prielaida, kad išvardytos investicijos turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kainą nustatė palyginamuoju metodu, atsižvelgdama į vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų, su kuriomis lyginamos vertinamos investicijos, skirtumus ir daroma (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu; nurodytu metodu įvertintos investicijos: stalo (1 vnt.), suolų (2 vnt.). Statybos rangos būdu sukuriami investicijų objektai vertinami, remiantis paramos gavėjo statybos rangos sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios atnaujinamos kas pusmetį kovo ir spalio mėn. ir sudaromos, remiantis rinkoje egzistuojančių medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Nesant supaprastinto techninio projekto atskiriems statiniams ir siekiant nustatyti faktiškai įvykdytas investicijas, bvo nuvykta į projekto vykdymo vietą ir nustatyti medžiagų, darbų ir įrengimų kiekiai, reikalingi investicijoms rangos būdu sukurti, kuo remiantis buvo nustatytos atskirų investicijų objektų rangos rinkos kainos. Nurodytu metodu įvertintos investicijos: rekreacinių takų (615 m²), informacinio stendo (1 vnt.) įrengimo.

11. Agentūros Mokėjimo prašymų skyriaus vyriausioji specialistė 2015 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė D. P. pranešimą, kad Agentūra, tikrindama mokėjimo prašyme Nr. 1-2 pateiktos informacijos teisingumą, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad rinkos kaina yra mažesnė už pareiškėjos įsigytų prekių kainą: rekreacinių takų (615 m²) nustatyta kaina 5 788,97 Eur, stalo (1 vnt.) – 239,76 Eur, informacinio stendo (1 vnt.) – 180,58 Eur, suolų (2 vnt.) – 286,14 Eur.

12. Agentūra 2016 m. sausio 28 sprendime Nr. BRK-507(12.4), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.4, 197.1.8 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 21.2, 23.1, 110, 111.3, 111.4 punktais, skyrė dalį mokėjimo prašyme Nr. 1-2 prašomos paramos sumos, t. y. pripažino tinkama išmokėti 4 587,54 Eur paramos sumą vietoje prašytos 26 138,17 Eur paramos sumos (26 138,17 – 19 033,91 – 870,60 – 387,76 – 1 258,36 = 4 587,54), tokį sprendimą Agentūra priėmė nustačiusi šiuos pažeidimus:

12.1. D. P. nei prieš mokėjimo prašymo Nrt. 1-2 teikimą, nei su juo, nepateikė Agentūrai dokumentų dėl įvykdyto miškotvarkos projektinių darbų (2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra, FIT Nr. 0000026) pirkimo, todėl Agentūra laikė, kad pirkimai įvykdyti nesilaikant Pirkimo taisyklių ir, vadovaudamasi Paramos sutarties 5.4, 17.4 punktais, Administravimo taisyklių 153.2 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 21.2, 23.2, 76, 77, 110, 111.4 punktais, D. P. nekompensavo 387,76 Eur (430,84 x 90 proc.) miškotvarkos projektinių darbų įsigijimo išlaidų.

12.2. D. P. nepateikė Agentūrai rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastinto projekto parengimo išlaidų (2012 m. liepos 30 d. sąskaita faktūra, CES Nr. 000139) apmokėjimą įrodančių dokumentų, dėl šio pažeidimo, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 83, 110, 21.3, 111.4 punktais, Administravimo taisyklių 197.1 punktu, Paramos sutarties 4.6 punktu, Agentūra netinkamomis išlaidomis pripažino 967,33 Eur rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastinto projekto parengimo išlaidas, nusprendė nesuteikti 870,60 Eur paramos (967,33 x 90 proc.)

12.3. Mokėjimo prašyme Nr. 1-2 prašoma paramos suma (26 138,17 Eur) daugiau kaip 3 proc. viršijo apskaičiuotą (24 879,81 Eur) paramos sumą, dėl šio pažeidimo Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punktu, Administravimo taisyklių 197.1.4 punktu, pritaikė prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų skirtumo dydžio sankciją – 1 258,36 Eur (26 138,17 Eur – 24 879,81 Eur = 1 258,36 Eur).

12.4. Vadovaudamasi ekspertizės duomenimis Agentūra nustatė, kad D. P. pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų (rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m pločio (615 m²), stalo (1 vnt.), informacinio stendo (1 vnt.), suolų (2 vnt.)) rinkos vertė yra 6495,45 Eur, be PVM, o D. P. deklaruojama suma – 27 644,24 Eur be PVM. Agentūra nustatė, kad investicijų vertė viršijo vidutinę rinkos kainą: rekreacinių pažintinių takų (615 m²) įsigijimo vertė viršijo 20 928,49 Eur, stalo (1 vnt.) įsigijimo vertė viršijo 49,86 Eur, informacinio stendo įsigijimo vertė viršijo rinkos kainą 109,04 Eur, suolų (2 vnt.) įsigijimo vertė viršijo rinkos kainą 61,40 Eur. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, netinkamomis finansuoti pripažino 21 148,79 Eur išlaidų ir paramos sumą sumažino 19 033,91 Eur (21 148,79 x 90 proc.).

13. S. P. 2012 m. liepos 30 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

14. S. P. ir Agentūra 2014 m. gruodžio 10 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KS-12-1-0114900-PR001, kurios 1.1 punkte pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini)“, nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

15. S. P. 2014 m. gruodžio 30 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011490-MP001, kuriame prašė išmokėti 64 121,87 Eur paramos sumą projektui „(duomenys neskelbtini)“. S. P. mokėjimo prašyme Nr. 2-1 deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 71 246,52 Eur (26 413,34 + 44 833,18 = 71 246,52): rekreacinių takų iki 2 m pločio (608 m²) įrengimo pagal 2014 m. spalio 29 paslaugų teikimo sutartį Nr. MS141029 tinkamos finansuoti išlaidos sudaro 26 413,35 Eur, rekreacinių takų iki 2 m pločio (1032 m²) įrengimo pagal 2014 m. lapkričio 25 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. MS141125 tinkamos finansuoti išlaidos sudaro 44 833,18 Eur.

16. Remdamasi Agentūros 2015 m. sausio 22 d. darbų užsakymo aktu Nr. C-66, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išnagrinėjusi NMA pateiktus dokumentus, remdamasi 2014 m. spalio mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, Įgyvendinimo taisyklėmis, atlikusi patikrą vietoje, 2015 m. vasario 3 d. parengė ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-66, kurioje pateikė išvadą, kad mokėjimo prašyme Nr. 2-1 rekreacinių takų įrengimo (1640 m²) investicijų išlaidų vertė viršija rinkos kainą 58 838,49 Eur be PVM. Remiantis ataskaita Nr. C-66, rekreacinių takų statybų skaičiuojamoji kaina nustatyta, remiantis Supaprastinto projekto rekreacinio tako įrengimo detale, kurioje nurodyta, kad rekreacinį taką sudaro ne mažiau kaip 25 cm šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis ir tankinto smėlio dangos sluoksnis; atlikus patikrą projekto vykdymo vietoje ir iškasus kelias duobutes nustatyta, kad, įrengiant rekreacinius takus, panaudotas šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis ir tankinto smėlio dangos sluoksnis skiriasi kiekvienu atveju ir yra itin nevienodas: 10 cm, 14 cm, 18 cm, 32 cm; nesant galimybės nustatyti tikslaus panaudoto šalčiui nejautrių medžiagų ir tankinto smėlio dangos kiekio, pasiremta Supaprastinto projekto rekreacinio tako įrengimo detale.

17. Agentūros Mokėjimo prašymų skyriaus vyriausiasis specialistas 2015 m. vasario 17 d. išsiuntė S. P. elektroninį laišką, kuriame pranešė, kad atlikus mokėjimo prašyme Nr. 2-1 pateiktos informacijos teisingumą, atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, nustatyta, kad rekreacinių takų įrengimo vertė viršijo rinkos kainą.

18. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-643 sudaryta Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti 2015 m. gegužės 18 d. protokoliniame nutarime Nr. 8D-238(5.50) pritarė Agentūros siūlymui S. P. taikyti sankciją – nekompensuoti 52 954,64 Eur sumos.

19. Agentūra dėl mokėjimo prašymo Nr. 2-1 2015 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriame, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, nusprendė neskirti 52 954,64 Eur paramos sumos ir vietoje prašytos 64 121,87 Eur sumos suteikti 11 167,23 paramą. Agentūra, remdamasi ekspertizės išvadomis, nustatė, kad rekreacinių takų (1640 m²) vertė rinkoje yra 12 408,03 Eur be PVM, S. P. deklaruojama suma – 71 246,52 Eur. Agentūr, netinkamomis finansuoti pripažino 58 838,49 Eur išlaidas, paramos sumą sumažino 52 954,64 Eur (58 838,49 x 90 proc.). Sprendime Nr. 2-1 nurodyta, kad jį galima apskųsti Ministerijai per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos arba ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo gavimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

20. Agentūra sprendimą Nr. 2-1 S. P. 2015 m. birželio 12 d. išsiuntė registruotąja siunta Nr. RN116477507LT. Remiantis AB „Lietuvos paštas“ interneto puslapio http://www.post.lt/pagalba/siuntu-paieška duomenimis, registruotoji siunta Nr. RN116477507LT 2015 m. birželio 15 d. įteikta gavėjai.

21. S. P. 2015 m. birželio 29 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KS-12-1-011490-MP002 kuriame prašė išmokėti 26 070,40 Eur paramos sumą projektui „(duomenys neskelbtini)“, deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma – 28 967,11 Eur. Pareiškėja deklaravo šias išlaidas pagal išlaidų kategoriją „Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros, stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimas ir gerinimas“: rekreaciniai takai iki 2 m pločio (267 m²) pagal 2014 m. balandžio 15 d. sutartį Nr. 140415/1 – 11 599,28 Eur; rekreaciniai takai iki 2 m pločio (43 m²) pagal 2014 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 140203/1 – 1868,05 Eur; rekreaciniai takai iki 2 m pločio (60 m²) pagal 2014 m. gegužės 29 d. sutartį Nr. 140529/1 – 2 606,58 Eur; rekreaciniai takai iki 2 m pločio (60 m²) pagal 2014 m. gegužės 31 d. sutartį Nr. 140531/1 – 2 606,58 Eur; laipteliai (40 m²) pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/1 – 5 792,40 Eur; informacinis stendas pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/1 – 289,62 Eur; stalas pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/1 – 289,62 Eur; suolai (2 vnt.) pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/1 – 347,55 Eur; šiukšlių dėžė pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/1 – 144,81 Eur; laužavietė pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį – 289,62 Eur; mediniai atrakcionai (2 vnt.) pagal 2014 m. birželio 23 d. sutartį Nr. 140623/1 – 1 737,72 Eur. Mokėjimo prašyme Nr. 2-2 pareiškėja deklaravo šias išlaidas pagal išlaidų kategoriją „Miškotvarkos projekto ir kitų šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingų planavimo ir projektavimo dokumentų parengimui“: rekreacinių nesudėtingų statinių supaprastintas projektas pagal 2012 m. liepos 30 d. sąskaitą faktūrą Ser CES Nr. 000137 – 964,44 Eur, miškotvarkos projektas pagal 2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Ser. FIT Nr. 0000027 – 430,84 Eur.

22. Remdamasi Agentūros 2015 m. rugsėjo 7 d. pateiktu darbų užsakymo aktu Nr. 69, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 21 d. parengė ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 69, kurioje, išnagrinėjusi Agentūros pateiktus dokumentus, atlikusi patikrą vietoje, remdamasi 2014 m. spalio mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, Administravimo, Įgyvendinimo ir Pirkimo taisyklėmis, Metodika, padarė išvadą, kad S. P. įsigytų prekių kaina viršijo rinkos kainą: rekreacinių takų (430 m²) – 14 780 Eur, laiptelių (40 vnt.) – 3 473,46 Eur, medinių atrakcionų (2 vnt.) – 1 004,43 Eur, stalo (1 vnt.) – 49,86 Eur, informacinio stendo (1 vnt.) – 109,04 Eur, suolų (2 vnt.) – 61,40 Eur, laužavietės (1 vnt.) – 46,27 Eur, šiukšlių dėžės 2015 m. rugsėjo 11 d. patikros vietoje nebuvo rasta. Rinkos kainos vertinimu metu remtasi prielaida, kad išvardytos investicijos turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kaina nustatyta palyginamuoju metodu, atsižvelgiant į vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų, su kuriomis lyginamos vertinamos investicijos, skirtumus, ir daromos (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu. Nurodytu metodu įvertintos investicijos: stalas (1 vnt.), suolas (2 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.). Statybos rangos būdu sukuriami investicijų objektai vertinami, remiantis paramos gavėjo statybos rangos sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios atnaujinamos kas pusmetį kovo ir spalio mėnesiais ir sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Nesant supaprastinto techninio projekto atskiriems statiniams ir siekiant nustatyti faktiškai įvykdytas investicijas, nuvykta į projekto vykdymo vietą ir nustatyti medžiagų, darbų ir įrengimų kiekiai, reikalingi investicijoms rangos būdu sukurti, kuo remiantis nustatytos atskirų investicijų objektų rangos rinkos kainos. Nurodytu metodu įvertintos investicijos: rekreaciniai takai (430 m²), laipteliai, mediniai atrakcionai (2 vnt.), informacinis stendas (1 vnt.).

23. Agentūros Mokėjimo prašymų skyriaus vyriausioji specialistė 2015 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė S. P. pranešimą, kad Agentūra, tikrindama mokėjimo prašyme Nr. 2-1 pateiktos informacijos teisingumą, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad rinkos kaina yra mažesnė už pareiškėjos įsigytų prekių kainą: rekreacinių takų (430 m²) nustatyta kaina 3 900,46 Eur, laiptelių (40 vnt.) – 2 318,94 Eur, medinių atrakcionų (2 vnt.) – 733,29 Eur, stalo (1 vnt.) – 239,76 Eur, informacinio stendo (1 vnt.) – 180,58 Eur, suolų (2 vnt.) – 286,14 Eur, laužavietės (1 vnt.) – 243,35 Eur.

24. Agentūra dėl mokėjimo prašymo Nr. 2-2 2016 m. sausio 28 d. sprendime Nr. BRK-506(12.4), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.1, 197.1.8 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 punktais, pripažino tinkama išmokėti 8 110,59 Eur paramos sumą vietoje prašytos 26 070,40 Eur paramos sumos, nesuteikė 17 959,81 Eur paramos sumos (26 070,40 – 17 572,05–387,76 = 8110,59). Tokį sprendimą Agentūra priėmė, nustačiusi šiuos pažeidimus:

24.1. Vadovaudamasi ekspertizės duomenimis, Agentūra nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų (rekreaciniai (pažintiniai) takai iki 2 m pločio (430 m²), laipteliai (40 m²), mediniai atrakcionai (2 vnt.), stalas (1 vnt.), informacinis stendas (1 vnt.), suolai (2 vnt.), laužavietė (1 vnt.)) rinkos vertė yra 7 902,52 Eur be PVM, S. P. deklaruojama suma – 27 427,02 Eur be PVM. Agentūra nustatė, kad investicijų vertė viršijo vidutinę rinkos kainą: rekreacinių pažintinių takų (430 m²) įsigijimo investicijos viršijo rinkos kainą 14 780,03 Eur, laiptelių (40m²) – 3 473,46 Eur, medinių atrakcionų (2 vnt.) – 1 004,43 Eur, stalo (1 vnt.) – 49,86 Eur, informacinio stendo (1vnt.)–109,04 Eur, suolų (2 vnt.) – 61,41 Eur, laužavietės (1 vnt.) – 46,27 Eur. Agentūra netinkamomis finansuoti pripažino 19 524,50 Eur be PVM išlaidų, dėl šio pažeidimo paramos sumą sumažino 17 572,05 Eur.

24.2. S. P. nepateikė Agentūrai vertinti miškotvarkos projektinių darbų (2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra, FIT Nr. 0000027) pirkimo dokumentų, tuo pažeisdama Įgyvendinimo taisyklių 77 punktą, Paramos sutarties Nr. 2 5.4, 17.4 punktus; dėl šio pažeidimo Agentūra pripažino nekompensuojama 387,76 Eur (430,84 x 90 proc.) paramos sumą.

25. D. P. ir S. P. nesutinkant su Agentūros sprendimais, jų atstovė 2016 m. vasario 24 d. padavė skundą Ministerijai.

26. Pagal Ministerijos atstovės 2016 m. kovo 3 d. elektroniniame laiške nurodytą prašymą pateikti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizių kopijas, Agentūros atstovė 2016 m. kovo 4 d. elektroniniame laiške išsiuntė Ministerijos atstovei ekspertinio konsultavimo ataskaitas Nr. 68 ir Nr. 69.

27. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2016 m. vasario 24 d. skundą, 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. S/N-357(8.1) nurodė, kad: Ministerija dalyvavo, priimant sprendimus Nr. 1-1 ir Nr. 2-1, ji teisės aktuose neįgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos priimant pati dalyvavo; remdamasi VAĮ 22 straipsnio 5 dalimi, 14 straipsnio 3 dalies 2 punktu nenagrinės pareiškėjų atstovės 2016 m. vasario 24 d. skundo dalies dėl sprendimų Nr. 1-1 ir Nr. 2-1; sprendimai Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 priimti, įvertinus paramos gavėjų deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams ir jų tinkamumą finansuoti.; S. P. ir D. P. padaryti pažeidimai detaliai aprašomi sprendimuose, nurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis nustatyti pažeidimai ir apskaičiuotos sankcijos; sprendimai pagrįsti objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas juose adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimus pasirašė įgaliotas asmuo, sprendimai patvirtinti antspaudu; Agentūros sprendimai visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus; Administravimo taisyklėse įtvirtinta Agentūros teisė, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus, be to, Agentūra turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios būtinos, t. y. realiai rinkoje egzistuojančių (ne padidintų) kainų verte, o išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainas, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti ir tokios išlaidos negali būti kompensuojamos; Agentūra, tikrindama pareiškėjų mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, siekdama nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes; Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti, atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertinio konsultavimo ataskaitų išvadomis; aplinkybė, jog prašoma paramos suma neviršija Melodikoje nustatyto didžiausiojo įkainio, savaime nereiškia, kad ji atitinka rinkos kainą; sprendimai Nr. 1-2 ir Nr. 2-2 yra teisėti ir pagrįsti; minėtas ekspertizes atlikti užsakė Agentūra, todėl Ministerija prašo Agentūros, kaip ekspertizių užsakovės, įvertinti galimybę pateikti prašomus dokumentus D. P. ir S. P. susipažinti.

28. Pareiškėjų atstovė advokatė E. B. 2016 m. kovo 24 d. paprašė Agentūrą pateikti užsakomųjų išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės išvadas (su konkrečiais skaičiavimais), kuriomis buvo grindžiami sprendimai Nr. 1-1, Nr. 1-2, Nr. 2-1, Nr. 2-2.

29. Agentūra 2016 m. balandžio 21 d. rašte Nr. BRK-2075(12.4) nurodė, kad ji be paslaugų teikėjo sutikimo negali atskleisti ekspertinio konsultavimo ataskaitų ir jos priedų paramos gavėjams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, todėl teikia susipažinti nuasmenintas 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 21 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitas Nr. C-66, Nr. C-78, Nr. 68 ir Nr. 69.

II

1. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos D. P. ir S. P. prašo teismą:

1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“;

1.2. panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 23 945,14 Eur išlaidų nekompensavimo;

1.3. įpareigoti Agentūrą pripažinti D. P. 59 018,67 Eur ir 23 945,14 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;

1.4. panaikinti Agentūros 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P. ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 20 100,14 Eur išlaidų nekompensavimo;

1.5. įpareigoti Agentūrą pripažinti S. P. 58 838,49 Eur ir 20 100,14 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

2. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą) dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. bei 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 19 punktą) dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P.. Prašymas grindžiamas tuo, kad, esą, šie sprendimai neatsiejamai susiję su Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ bei 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, todėl pareiškėjos pirmuosius sprendimus skundžia kartu su pastaraisiais. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjų pozicija, nes visi administraciniai aktai yra savarankiški, juose nurodomi apskundimo tvarka bei terminai, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu administracinės bylos Nr. eI-349-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01421-2016-0) dalis dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. bei 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P. nutrauktina.

3. Nutraukus administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. bei 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P., pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Agentūrą pripažinti D. P. 59 018,67 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pripažinti S. P. 58 838, 49 Eur išlaidas tinkamomis kompensuoti ir priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 27 punktą) tiek, kiek atsisakyta vertinti sprendimus Nr. 1-1 bei Nr. 2-1, atmestini kaip nepagrįsti.

4. Pareiškėjos taip pat mano, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą) dalis dėl 23 945,14 Eur išlaidų nekompensavimo bei 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 24 punktą) dalis dėl 20 100,14 Eur išlaidų nekompensavimo yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes jos neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes minėti aktai grįsti neaiškiomis, nežinomomis ekspertizėmis.

4.1. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).

Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kiekvienu konkrečiu turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

4.2. Teismas sutinka, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą) dalis dėl 19 033,91 Eur sankcijos, apskaičiuotos pagal skaičiuojamąją kainų ekspertizę, yra pagrįsta neaiškiomis ekspertizėmis (tokia pozicija dėstoma analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-2155-520/2016, 2017 m. sausio 26 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-918-520/2017), tačiau kitoje dalyje, t. y. dėl sankcijų, numatytų šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 12.1-12.3 punktuose, su pareiškėjų abejonėmis teismas nesutinka, nes pareiškėjos nepateikė jokių argumentų dėl šių sankcijų neteisėtumo. Todėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą) dalis dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo naikintina.

4.3. Atitinkamai, teismas sutinka, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 24 punktą) dalis dėl 17 572, 05 Eur sankcijos, apskaičiuotos pagal skaičiuojamąją kainų ekspertizę, yra pagrįsta neaiškiomis ekspertizėmis (tokia pozicija dėstoma analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-2155-520/2016, 2017 m. sausio 26 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-918-520/2017), tačiau kitoje dalyje, t. y. dėl sankcijos, numatytos šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 24.2 punkte, su pareiškėjų abejonėmis teismas nesutinka, nes pareiškėjos nepateikė jokių argumentų dėl šios sankcijos neteisėtumo. Todėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 24 punktą) dalis dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo naikintina.

5. Teismas taip pat pabrėžia, kad nusprendus Panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo, 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo, naikintinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ ta apimtimi, kuria Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo buvo paliktos nepakeistomis. Be to, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina iš naujo spręsti dėl kompensacijų D. P. (19 033,91 Eur) ir S. P. (17 572, 05 Eur) išmokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

1. Administracinės bylos Nr. eI-349-815/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01421-2016-0) dalį dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. BRK-6205(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 59 018,67 Eur išlaidų nekompensavimo D. P. bei 2015 birželio 12 d. sprendimo Nr. BRK-5832(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 58 838,49 Eur išlaidų nekompensavimo S. P. nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

2. Pareiškėjų D. P. ir S. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo, 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3IM-357(8.1) „Dėl skundo“ tiek, kiek Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-507(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 19 033,91 Eur išlaidų nekompensavimo ir 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. BRK-506(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl 17 572, 05 Eur išlaidų nekompensavimo buvo paliktos nepakeistomis.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti dėl kompensacijų šiame teismo sprendime nurodyta apimtimi D. P. ir S. P. išmokėjimo.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis