- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-281-202/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26722-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Kazys Kailiūnas
- Kaltinamasis
- A. L.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kazio Kailiūno, Viktoro Kažio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį tuo, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. balandžio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytame automobilyje, automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Žaliojoje girioje, tiksliau nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad A. K., gim. 2001 m. balandžio 13 d., yra mažametė, prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, siekdamas lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinį aistrą analiniu ir oraliniu būdu su nukentėjusiąja, žadėdamas jai piniginį atlygį, nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau nei penkiolika kartų, privertė nukentėjusiąją mažametę A. K. su juo lytiškai santykiauti bei tenkinti jo lytinę aistrą analiniu bei oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo ir žagino mažametę A. K..
Be to, A. L. kaltinamas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, BK 307 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2015 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 4 d., žinodamas, kad nukentėjusioji A. K., gim. 2001 m. balandžio 13 d., yra vaikas, užmezgęs su ja artimus santykius ir įgijęs jos pasitikėjimą, turėdamas tikslą gauti turtinę naudą, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl amžiaus, užverbavo ją dirbti prostitute, t. y. pasiūlė jai teikti seksualines paslaugas už atlygį, nurodydamas, kad ji prostitute dirbs tik vasaros metu, per dieną aptarnaudama iki trijų klientų, už valandą gaudama 40 Eur, kuriuos per pusę pasidalins tarpusavyje. A. K. su pasiūlymu sutikus, 2015 m. gegužės 4 d. surado jai klientą ir suderino su juo seksualinių paslaugų teikimo vietą, laiką, kainą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. L. tą pačią dieną apie 8.50 val. telefonu pranešė nukentėjusiajai apie surastą klientą, ir nuvykęs pas A. K. atsivežė ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten A. K. už 100 Eur suteikė seksualines paslaugas E. V., gaudama už tai iš A. L. 45 Eur, t. y. A. L., pasinaudodamas A. K. pažeidžiamumu, verbavo vaiką prostitucijai, organizavo nepilnametės A. K. prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, gaudamas 55 Eur dydžio pajamas.
Taip pat A. L. kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį tuo, kad 2015 m. gegužės 6 d. apie 14.48 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad E. S., gim. 2001 m. liepos 5 d., yra mažametė, siekdamas tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su ja, nugirdė ją alkoholiu, t. y. kitaip atėmė galimybę priešintis, bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiosios valią privertė nukentėjusiąją mažametę E. S., stebint A. K., tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. A. L. seksualiai prievartavo mažametę E. S..
Taip pat A. L. kaltinamas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad 2015 m. gegužės 6 d. apie 14.48 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiajai A. K., gim. 2001 m. balandžio 13 d., yra keturiolika metų, abipusiu sutarimu, stebint nukentėjusiajai E. S., lytiškai santykiavo bei tenkinto lytinę aistrą analiniu būdu su A. K., t. y. A. L. lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Taip pat A. L. kaltinamas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, BK 308 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje, siekdamas nukentėjusiąją S. P. įtraukti į prostituciją ir pelnytis iš jos prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, pasiūlė jai gerai apmokamą prostitutės darbą, žadėdamas, kad jis jai suras klientus, ji dirbs tiek, kiek bus klientų, seksualines paslaugas teiks viešbučiuose ir automobiliuose, o už valandą seksualinių paslaugų dieną gaus 40 Eur, naktį – 120 Eur, kuriuos jie dalinsis tarpusavyje pusiau. S. P., paskatinta A. L. gero uždarbio pažadais, sutiko dirbti prostitute ir nuo sutikimo momento iki 2015 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, kol nukentėjusioji pabėgo, A. L. organizavo jos prostituciją, surasdamas klientus, derindamas su jais vietą, laiką, kainą už suteiktas seksualines paslaugas, nustatė darbo valandų skaičių, palydėdavo nukentėjusiąją į susitikimus su klientais, kontroliavo priimamų klientų skaičių, surinkdavo jos pinigines pajamas, turėtas iš prostitucijos, kurį gaudavo iš klientų (nuo 200 Eur iki 300 Eur per dieną), o neuždirbus reikiamos sumos, taikė fizines bausmes, t. y., A. L., pasinaudodamas nukentėjusiosios S. P. pažeidžiamumu, įtraukė ją į prostituciją, ją organizavo ir gavo iš S. P. prostitucijos nenustatyto dydžio pajamas.
Taip pat A. L. kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2015 m. balandžio 12 d. 23 val. iki 2015 m. balandžio 13 d. 9.24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užrakinęs šio buto duris, grasindamas panaudoti smurtą prieš nukentėjusiąsias L. K. ir S. P., t. y. grasindamas S. P. sulaužyti pirštus ir jas abi sumušti, pasinaudodamas S. P. materialiniu priklausomumu, privertė nukentėjusiąsias tarpusavyje atlikti seksualinius, oralinio pobūdžio veiksmus. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sudaryta baimę keliančia situacija, taip kitaip atėmęs galimybę priešintis, privertė L. K. prieš jos valią tenkinti A. L. lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. A. L. seksualiai prievartavo L. K..
Taip pat A. L. kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. 23 val. iki 2015 m. balandžio 13 d. 9.24 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užrakinęs šio buto duris, po išsakytų grasinimų panaudoti smurtą prieš nukentėjusiąsias L. K. ir S. P., t. y. po grasinimo S. P. sulaužyti pirštus ir jas abi sumušti, pasinaudodamas S. P. materialiniu priklausomumu, privertė nukentėjusiąsias tarpusavyje atlikti seksualinius, oralinio pobūdžio veiksmus. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sudaryta baimę keliančia situacija, taip atėmęs galimybę priešintis, privertė S. P. prieš jos valią tenkinti A. L. lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. A. L. seksualiai prievartavo S. P..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. L. laikinai sulaikytas 2015 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 11 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. L., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. L. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į švelnesnę.
Skunde kaltinamasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamasis pažymi, kad nei A. K., nei S. P. nenurodė, jog A. L. jas prievartavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. Nukentėjusiosios S. P. parodymai paneigia A. L. kaltę ir dėl prieš L. K. padarytos nusikalstamos veikos. A. L. teigimu, A. K. savo noru lytiškai santykiavo su A. L., o S. P. pati sutiko verstis prostitucija. Anot kaltinamojo, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad jis seksualiai prievartavo mažametę E. S.. Be to, jis neorganizavo nepilnametės A. K. prostitucijos, kadangi pats buvo klientas.
Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamajam A. L. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 135 straipsnį ir toje byloje jis buvo suimtas. Vėliau ši kardomoji priemonė buvo pakeista švelnesnėmis priemonėmis, kurių sąlygų kaltinamasis nepažeidė. Kaltinamasis teigia, kad jis neketina nusikalsti ar slapstytis nuo teismo. Be to, pažymi, kad suėmimas jam taikomas labai ilgai, t. y. apie penkiolika mėnesių.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. L. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam A. L., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Todėl kaltinamojo A. L. skundo argumentai dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas atmetami kaip nepagrįsti.
Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų, kito kaltinamojo parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, teismo medicinos specialisto išvadose, ekspertizės aktuose užfiksuoti ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. yra kaltinamas labai sunkių (BK 149 straipsnio 4 dalis, BK 150 straipsnio 4 dalis, BK 157 straipsnio 1 dalis), sunkių (BK 150 straipsnio 1 dalis, BK 307 straipsnio 3 dalis, BK 308 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių (BK 151¹ straipsnio 1 dalis, BK 307 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Panevėžio apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. L. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, nedirbo), praeityje teistas už sunkių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. L., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Pažymėtina, kad A. L. kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Kaip paminėta anksčiau, kaltinamasis praeityje teistas, o jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė, neišnykus teistumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. L. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką. Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis).
Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamasis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. L. skundą atmesti.
Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam A. L. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.