- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-22
- Bylos Nr.
- II-451-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00304-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Marija Židonienė
dalyvaujant pareiškėjai J. D. (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą), jos atstovei advokatei Marijai Židonienei (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą),
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nepradėta O. B. ir jos atstovui advokatui Rimantui Bučmai.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atstovės advokatės Marijos Židonienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja Vita Švaikauskienė 2025 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną O. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį, dėl to, kad 2023 m. gegužės 23 d., apie 15.30 val. ir 2024 m. gegužės 26 d., apie 17.16 val., kaimynė O. B., iš savo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išrovė J. D. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), patvoryje augusius augalus ir suplėšė tvorą dengiančią agroplėvelę. J. D. padaryta 50 eurų dydžio turtinė žala.
Šalies argumentai
Pareiškėjos J. D. atstovė advokatė Marija Židonienė teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą pripažinti O. B. kalta pagal ANK 115 straipsnį ir skirti baudą. Skunde nurodoma, kad O. B. veiksmuose akivaizdžiai yra tyčinė veika. Tokią išvadą galima daryti iš pačios O. B. paaiškinimų, kuriuose ji teigia, kad tvarkydamasi sklype nudraskė ant tvoros lipančius augalus, kurie trukdė pjauti žolę, t. y. O. B. norėjo tikslingai pašalinti kliūtis pjauti žolei, todėl tikslingai išrovė vijoklinius augalus, be to O. B. matė, jog yra uždėta agroplėvelė, taigi turėjo ir galėjo suprasti, jog raudama vijoklinius augalus taip pat sugadins kito savininko turtą. Iš pateiktos vaizdo medžiagos, neatsargiais veiksmais būtų galima laikyti, jei O. B. augalus būtų užkabinusi su žoliapjove ar kaip nors kitaip neatsargiai sugadinusi plėvelę, tačiau vaizdo įrašai liudija priešingai – O. B. tyčia kiša ranką ir rauna augalus tvoros pradžioje, po vėl pakartoja tą patį veiksmą. Siekiant įrodyti O. B. kaltę buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindinis - pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad O. B. piktybiškai rauna vijoklinius augalus ir matydama, kad tokiu būdu niokoja svetimą turtą, tęsia šių augalų rovimą toliau. Analizuojant pateiktus vaizdo įrašus, akivaizdu, kad O. B. elgesys buvo piktybiškas, pasikartojantis ir nukreiptas prieš nukentėjusiąją J. D.. Kita svarbi aplinkybė kvalifikuojant O. B. elgesį, kurie nebuvo įvertinti nagrinėjant bylą, ar susodinti vijokliai nukentėjusios pusėje prie tvoros tikrai trukdė pjauti žolę dėl ko buvo būtina atlikti tokius veiksmus. Byloje nėra įrodymų, kad O. B., kaip sąžininga pilietė, kreipėsi raštiškai į J. D. su prašymu, kad ši pašalintų augalus nuo tvoros, ar į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, kad šį atliktų patikrinimą dėl padaryto pažeidimo, o ėmėsi neteisėtų, savavališkų veiksmų, kas yra ne tik nesuderinama su teisės aktuose įtvirtintais įpareigojimais, bet sąžiningumo bei teisingumo principais. Bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, nors byla vyko žodinio proceso tvarka, tačiau nebuvo laikomasi nustatytų įstatyme procesinių bylos nagrinėjimo nuostatų, jog būtų teisingai ir visapusiškai išnagrinėta byla. Pareiškėjai atvykus į bylos nagrinėjimą, O. B. išeidinėjo pro duris, kitaip tariant, atvykus Pareiškėjai į kabinetą, kuriame vyko bylos nagrinėjimas, O. B. jau buvo apklausta ir ji pasišalino iš bylos nagrinėjimo, t. y. bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka buvo pravestas nedalyvaujant pareiškėjai, t. y. O. B. pateikė pasisakymus, buvo apklausta tyrėjos, tačiau pati pareiškėja su jais negalėjo būtų supažindinta, nes nebuvo pakviesta į kabinetą, taip pat šio pasėkoje pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus siekiant atskleisti ginčo esmę (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos J. D. atstovės advokatės Marijos Židonienės skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1, 3 dalimis dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. B. gavus jos raštišką prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime. Apie bylos nagrinėjimą buvo raštu informuota ir nukentėjusiąją primažinta administracinėje byloje J. D., kuri apie dalyvavimą žodiniame nagrinėjime neinformavo. Žodinio bylos nagrinėjimo metu O. B. patikslino, kad tyčia išrauti augalų ir sugadinti agroplėvelės užmačių neturėjo, tik tvarkydamasi savo sklype nudraskė ant jos tvoros lipančius vijoklinius augalus, kurie trukdė pjauti žolę. Nesiekė jų rauti ar gadinti plėvelę. Neneigė, kad kai kurie augalai galėjo ir išsirauti, tačiau tuo nėra įsitikinusi. Plėvelė galimai suplyšo plėšiant augalus nuo tvoros. Išklausius O. B. poziciją į nagrinėjimą atvyko ir pareiškėja. Ji buvo išklausyta, neišreiškė pageidavimo užduoti klausimų, kurie būtų reikšmingi bylos išnagrinėjimui iš esmės, O. B.. Vertinant tyčią O. B. veiksmuose, dėl kurios atsirado pareiškėjos patirtoji žala, faktas, kad J. D. augalus („Raudonžiedes pupeles“) pasodino prie O. B. tvoros, pastarosios sklype. Šis faktas niekaip neįpareigojo O. B. tinkamai rūpintis jos sklype pasodintais augalais, kaip ir niekaip negalėjo užkirsti kelio rūpintis savo sklypo aplinka bei sklypo ribose esančia tvora. J. D. veiksmai, kai ji susodino augalus neįsitikinusi, kad tai daro savo sklypo ribose ir nesilaikydama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad medžiai ir krūmai veisiami nurodytų Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu, vertintini kaip neteisėti išprovokavę įvykius lėmusius nustatytus padarinius. Šių taisyklių priede numatoma, kad lijaninių augalai (pagal aprašymą „Raudonžiedės pupelės“, kurios auga iki 350 cm aukščio, atitinką šią sąvoką) turint kaimyninio sklypo savininko raštišką sutikimą sodinami ne arčiau kaip 0,5 m atstumu nuo sklypo ribos ar tvoros. Visos šios aplinkybės įrodytos bei patvirtintos byloje surinktais duomenimis/įrodymais, kurie yra nuoseklūs bei vieni kitus papildantys bei lemia, kad O. B. veiksmai negali būti vertintini kaip administracinis teisės nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje. Skundą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 81-85).
Šalies argumentai
Pareiškėja J. D. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad ji ir O. B. turi bendrą tvorą, sklypai ribojasi, augalai, kuriuos O. B. nuplėšė augo Pareiškėjos sklypo pusėje bet jie buvo atitraukti nuo tvoros, nes tvoros pamatas yra betoninis ir prie tvoros jie neaugtų. Tvora buvo uždengta agroplėvele, o augalai virvele buvo prikabinti prie tvoros ir nesenai susodinti. Vaizdo įraše matosi, kaip O. B. prakiša ranką ir už virvelės paimdama išrauna pasodintus augalus. Panašus konfliktas vyko ir 2023 metais, kai O. B. augino vištas ir jas turėjo patraukti toliau, o augalai irgi buvo pasodinti prie tvoros ir tada ji taip pat augalus išrovė, todėl šį kartą ant tvoros uždėjo agroplėvelę, kad augalai netrukdytų kaimynei. Sklypas nėra taisyklingos formos, atlikus geodezinius matavimus, kai kuriose sklypo vietose tvora yra kaimynės pusėje, sklypų riba yra ant tvoros, kur buvo pasodinti nurauti augalai. Augalai buvo pasodinti pareiškėjos tvoros pusėje, agroplėvelė uždengta, tam , kad augalai į kaimynės pusę nelįstų. Pareiškėja dėl kaimynės elgesio penkis kartus raštu kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių, kiekvieną kartą buvo tiesiog skiriamas O. B. žodinis įspėjimas ir įpareigojimas patraukti laikomas vištas nuo tvoros. Po įspėjimų O. B. pradėjo prie tvoros nešti maisto atliekas, vežti nupjautą žolę, iš vištidės nešdavo mėšlą. Konfliktas prasidėjo 2023 metais, kai sukonfliktavo dėl medžių ir vištų. Dėl augalų buvo žodinis susitarimas su O. B., ji leido auginti augalus ir jos iniciatyva buvo uždėta ir agroplėvelė, kad augalai neaugtų į jos tvoros pusę ir pririšti virvelėmis, kurios irgi buvo O. B. iniciatyva. O. B. grasina nuo 2023 metų ir sako, kad Pareiškėja ten negyvens, kad kenks, užgaulioja ir viskas prasidėjo nuo to, kai pareiškėja parašė skundą dėl vištų. O. B. žolę pjauna savo sklypo pusėje.
Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta teisena O. B. teismo posėdžio metu parodė, kad, kai kaimynė J. D. pasodino augalus, O. B. jos klausė, kodėl pasodino augalus jai nepriklausančioje žemėje, nes nuo senos tvoros 30 cm yra O. B. žemė, nors ji su tuo nesutikus. Pasodinti augalai vijokliniai ir leidžia atžalas visur, agroplėvelė ant tvoros buvo uždėta padėvėta, su skylėmis ir J. D. ne kartą sakyta, kad susitvarkytų augalus, nes jie trukdo, bet kaimynė nesiėmė jokių veiksmų ir išvadino necenzūriniais žodžiais. Pradėjo rašyti skundus, gavo tris skundus: dėl medžių, dėl vištų ir dėl agroplėvelės. Sena tvora yra jos sklype ir jos žemė yra dar už senos tvoros 30 cm iki J. D. naujos tvoros. Tai ruožas tarp senos tvoros ir naujos tvoros yra O. B. žemė ir jame buvo pasodinti augalai. Dirbo savo sklype, tvarkėsi, pjovė žolę, kadangi pasodinti augalai vijokliniai, jie išsišakojo ir niekas jų netvarkė, pralįsdavo į jos sklypą, pjaunant žolę vijokliai trukdė, tvarkydama sklypą galimai galėjo augalą išrauti. Tyčia ir piktybiškai nerovė augalų, nes mėgsta augalus, bet dirbdama netyčia, neatsargiai galimai, gal kokį augalą ir išrovė, nes trukdė dirbti nuosavame sklype. Agroplėvelė buvo užkabinta nenauja, o padėvėta ir, kai traukė vijoklius tai galimai agroplėvelė galėjo suplyšti. Be to abi kaimynės turi šuniukus ir šuniukai per tvorą pabendrauja, katinai laipioja ir vėjas draiko. Vijokliai toje vietoje auga virš metų laiko, tai jie nemažai išsišakoję ir pro agroplėvelės skyles pralindo, ir pro tvoros apačią ir jie trukdė pjaunant žolę. Į jokias institucijas spręsti problemos nesikreipė, turi 6 kaimynus ir su visais kitais sutaria, o J. D. visą laiką skundus rašo. Neturėjo tikslo augalus išrauti, ji tvarkėsi savo sklype ir atšliaužusius augalus paėmė ir nutraukė, kad netrukdytų pjauti žolės, agroplėvelė įplyšo betraukiant augalus. Be to traukiant vištų aptvarą galėjo įplyšti, nes ten mažai vietos ir negalėjo išsisukti – nesiekė ir nesuprato, kad gali būti padaryta žala, bet nešdama aptvarą gal užkabino ir sugadino tą plėvelę. J. D. rašė skundus, bet neatėjo ir nepasikalbėjo, nesistengė išspręsti situacijos taikiai, bendrauti su ja negali, nes J. D. ją vadina „durne“. Neturėjo tikslo sugadinti plėvelės, o tiesiog tvarkėsi savo sklype, tvarkė vištų aptvarą, ištraukė kuolus, kad galėtų aptvarą perkelti į kitą vietą. 2025 m. vasario 14 d. išsikvietė geodezininką, kad šis užkaltų riboženklius ir, kad matytųsi, kad tai yra jos, o ne J. D. žemė. Tai, kad J. D. augalus pasisodino jų sklype ir ant jų tvoros pakabino agroplėvelę yra tikra, nes 2003 metais statant seną tvorą su betoniniu pamatu, tvora buvo atitraukta į sklypo vidų ir ji nebuvo pastatyta ant sklypo ribos.
Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su O. B. yra sklypo bendrasavininkės. O. B. yra kaltinama neteisėtai, nes J. D. jų sklype savavališkai pasodino augalus, prie jų tvoros prisirišo juos virvele be jų sutikimo ir naudojosi jų teritorija savavališkai. Atstumas tarp senos tvoros ir jų sklypo ribos yra apie 30-40 cm. 2025 m. vasario mėnesį buvo iškviesti geodezininkai, kad patikslintų sklypo ribas ir dabar riboženkliai yra įdėti. Riboženkliai yra sukalti prie J. D. tvoros. Atstumas nuo riboženklio iki vielinės tvoros yra apie 25 cm, šiame atstume J. D. ir pasisodino savavališkai augalus. 2003 metais, kai buvo statoma sena tvora buvo nuspręsta tvorą statyti ne ant sklypo ribos, o atitraukus tvorą į vidinę sklypo pusę. 2025 m. vasario mėnesį matininkus kvietėsi, nes norėjo įrodyti nekaltumą ir, kad atstatyti riboženklius, ko nepadarė J. D., nors matuojant jos sklypą tą turėjo padaryti.
Pareiškėjos J. D. atstovės advokatės Marijos Židonienės skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija 2025 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną O. B. atžvilgiu pagal ANK 115 straipsnį, nenustačius O. B. veikoje administracinio teisės nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Sprendžiant dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje kvalifikavimo, atkreiptinas dėmesys, jog šio straipsnio dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant asmens kaltės pagal ANK 115 straipsnį klausimą, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymį, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą.
Nagrinėjant administracinę bylą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau buvo minėta, vienas iš būtinųjų subjektyviųjų administracinių nusižengimų sudėties požymių yra asmens kaltė. ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Iš bylos duomenų matyti, kad J. D. ir O. B. yra kaimynės, kurių tvoros vienoje sklypo vietoje ribojasi ir tarp jų yra įsisenėjęs konfliktas, kuris karst nuo karto eskaluojamas – tai dėl vištų laikymo prie tvoros, tai dėl augalų auginimo prie tvoros ir agroplėvelės kabinimo bei augalų rišimo prie tvoros. Pastaroji administracinio nusižengimo teisena pradėta gavus nukentėjusiosios J. D. pareiškimą, kuriame ji nurodo, kad kaimynė O. B. 2023 m. gegužės 24 d. bei 2024 m. gegužės 26 d. suplėšė pareiškėjai priklausančią agroplėvelę, kuri buvo uždėta ant tvoros, kad augalai neaugtų jos sklypo pusėje bei tyčia piktybiškai išrovė jos augalus, tuo padarydama 50 Eur materialinę žalą. Tiek Institucijai pateiktame paaiškinime (b. l. 41-45), tiek teismo posėdžio metu O. B. teigė, kad ji tyčia nerovė augalų ir negadino agroplėvelės, tiesiog tvarkėsi savo sklype, su žoliapjove pjovė žolę ir pro tvorą išlindę vijokliniai augalai jai trukdė pjauti, todėl ji juos bandė patraukti ir tokiu būdu jei galėjo išsirauti, bet jokiu būdu ji nesiekė augalų išrauti, nes ji augalus myli. Agroplėvelės taip pat neplėšė, bet traukdama nuo tvoros vištų aptvarą galėjo užkabinti, bet tą padarė neatsargiai ir tikslo suplėšyti agroplėvelę neturėjo. Be to, O. B. paaiškino, kad agroplėvelė buvo ant tvoros uždėta jau padėvėta su skylėmis, taip pat abi konfliktuojančios kaimynės augina šunis, kurie taip pat galėjo pažeisti plėvelę, katės per tvoras šokinėja, vėjas draiko, todėl plėvelė galėjo būti pažeista ir anksčiau. Visus veiksmus O. B. atliko tvarkydama savo sklypą bei tvorą, tačiau kaip pati paaiškino, jokia prasme nesiekė gadinti svetimo turto. Tuo tarpu byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie nepaneigiamai leistų spręsti, kad O. B. tyčia, turėdama tikslą sugadinti svetimą turtą ir padaryti kaimynei žalos rovė augalus ir plėšė agroplėvelę.
Teismo posėdžio metu J. D. teigė, kad su kaimyne O. B. nesutaria. Jų sklypai ribojasi, o nesutarimai kyla dėl kaimynės laikomų vištų, nuo kurių sklinda blogas kvapas, išrautų augalų, kuriuos ji pasisodino savo sklype, o, kad augalai nepereitų į kaimynės tvoros pusę ant tvoros uždėjo agroplėvelę. Teismo posėdžio metu tiek O. B., tiek liudytoja R. B., kuri kartu su O. B. yra sklypo bendrasavininkės, parodė, kad atstumas tarp senos tvoros, statytos apie 2003 metus, ir jų sklypo ribos yra paliktas apie 30 cm tarpas, t. y. sklypo riba ir tvora nesutampa, o tvora yra apie 30 cm patraukta į jų sklypo vidų, tai reiškia, kad apie 30 cm nuo tvoros į J. D. sklypą yra jų žemė, o ne J. D.. Minėtus vijoklius J. D. pasodino O. B. ir R. B. sklype, o ne savo žemėje ir nei viena iš jų nedavė sutikimo, kad tie augalai būtų pasodinti. Institucijai pateiktame paaiškinime, O. B. nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. buvo atlikti geodeziniai matavimai patikslinti sklypo ribas ir atstatyti riboženklius. Riboženkliai yra sukalti prie naujai pastatytos J. D. tvoros. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų atstumas nuo riboženklio prie naujos J. D. aklinos tvoros iki O. B. vielinės tvoros yra apie 25 cm (b. l. 44-45), šiame atstume, kuris yra O. B. sklypo ribose, J. D. ir buvo savavališkai pasisodinusi augalus be O. B. ar R. B. raštiško sutikimo. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad O. B. pjaudama žolę su žoliapjove savo kieme, nuo savo pusės tvoros patraukia vijoklius, kurie jai trukdo pjauti žolę, tačiau įrašai neįrodo O. B. tyčios gadinti J. D. turto. Juo labiau O. B. tvarkosi savo sklype, pjauna žolę ir nuo savo tvoros pusės patraukia vijoklius, kurie be kita ko, kaip nustatyta po geodezinių matavimų, buvo susodinti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be jos raštiško sutikimo.
Įvertinus visus virš aptartas duomenis, spręstina, jog administracinio nusižengimo byloje Institucija pagrįstai sprendė, jog O. B. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių, tai yra jos veiksmuose nėra tyčios. Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą nutarimą, skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir tėra pareiškėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjos J. D. atstovės advokatės Marijos Židonienės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjos J. D. atstovės advokatės Marijos Židonienės skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.