- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- I1-387-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01921-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namai, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. su skundu (b. l. 2-9, 64-68) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN; pataisos namai; atsakovas) 2019-07-03 raštą Nr. 20/07-923, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019-08-20 sprendimą Nr. 2S-3550 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 64-68) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019-06-25 kreipėsi į pataisos namų administracija su prašymu išduoti nuteistųjų pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų, siunčiamų ir gaunamų iš Kalėjimų departamento, apskaitos žurnalo kopiją už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-06-25. Skundžiamu raštu Marijampolės PN pareiškėjui atsakė, jog per minėtą laikotarpį buvo užregistruotas 1 laiškas, siųstas 2019-05-20 Kalėjimų departamentui, bei vienas laiškas, 2019-06-07 gautas iš Kalėjimų departamento. Pareiškėjo teigimu, jokio laiško iš Kalėjimų departamento 2019-06-07 jis nėra gavęs, todėl nesutinka su Marijampolės PN 2019-07-03 raštu Nr. 20/07-923. Šį raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau skundas buvo atmestas. Vis dėlto, Kalėjimų departamentas nustatė, kad Marijampolės PN rašte pateikiama netiksli informacija apie pareiškėjo gautą laišką – klaidingai nurodoma, kad laiškas buvo gautas iš Kalėjimų departamento, o iš tikrųjų laiško siuntėjas buvo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pareiškėjo nuomone, abu skundžiami administraciniai aktai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, neišsamūs ir neteisėti, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikinti. Be to, dėl skundžiamuose administraciniuose aktuose pateiktos neteisingos informacijos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvardijo kaip pataisos namų administracijos grasinimus, provokacijas, kitų nuteistųjų daromą psichologinį poveikį.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 38-41) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo prašymą atitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, tačiau rašte buvo padaryta techninė klaida, nurodant ne visiškai tikslią informaciją. Atsakovo teigimu, taip įvyko dėl didelio darbo krūvio. Pareiškėjas dėl ginčo dalyko nebuvo kreipęsis nei į gydytoją, nei į psichologą. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas savo skundu iš esmės ginčija Marijampolės PN 2019-07-03 raštą Nr. 20/07-923, teigdamas, jog šis administracinis aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi jame pateikiama informacija neatitiko tikrovės.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2019-06-25 pateikė Marijampolės PN administracijai prašymą išduoti nuteistųjų laiškų, siunčiamų ir gaunamų iš Kalėjimų departamento, apskaitos žurnalo kopiją už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-06-25 (b. l. 46). Atsakovas pareiškėjui atsakė 2019-07-03 raštu Nr. 20/07-923, kuriame nurodė, kad per minėtą laikotarpį pareiškėjo vardu buvo užregistruotas vienas siunčiamas laiškas, adresuotas Kalėjimų departamentui, bei vienas 2019-06-07 gautas laiškas iš Kalėjimų departamento (b. l. 48). Tačiau iš byloje pateiktos Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės kopijos matyti (b. l .54-56), kad 2019-06-07 pareiškėjo vardu buvo gautas laiškas ne iš Kalėjimų departamento, bet iš Teisingumo ministerijos. Šios faktinės aplinkybės atsakovas neneigia ir pripažįsta, kad pareiškėjui teiktame atsakyme įsivėlė techninė klaida. Atsakymą rengusi darbuotoja pasiaiškino, jog klaida įvyko dėl per didelio darbo krūvio (b. l. 45).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje be kita ko reglamentuojama, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi dokumentų tikslumo principu (pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog ginčijamas Marijampolės PN raštas ne visiškai atitiko faktinę situaciją, t. y. jame pateikta informacija nebuvo visiškai tiksli. Rašte klaidingai nurodoma, iš kokios institucijos pareiškėjas 2019-06-07 gavo laišką, tačiau pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo, kokias realias teisines pasekmes ginčijamas raštas jam sukelia. Vien tai, jog rengiant atsakymą buvo padaryta klaida ir pateikta ne visiškai tiksli informacija, nesudaro pagrindo šį administracinį aktą panaikinti, kadangi panaikinus raštą pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Skundžiamas raštas, kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Be to, skundžiamas raštas atitiko kitus Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus – jis surašytas aiškiai, pareiškėjo prašymas iš esmės buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas nurodant tikslią laiško gavimo datą, ką pareiškėjas ir norėjo sužinoti, raštas pasirašytas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neneigė, jog laišką iš Teisingumo ministerijos 2019-06-07 realiai gavo, todėl faktinė situacija, dėl kurios kelia ginčą, jam buvo žinoma ir atsakovo padaryta klaida negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms, iš esmės suklaidinti jo ar sukelti kitokias neigiamas pasekmes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas iš skundžiamo Marijampolės PN rašto galėjo ir turėjo suprasti dalyko esmę, kadangi jame nurodyta informacija, kiek laiškų ir kokiomis datomis pareiškėjas yra siuntęs/gavęs, motyvuojamoji dalis dėstoma aiškiai, adekvačiai. Be to, pareiškėjas, pastebėjęs galimą netikslumą, nesikreipė į pataisos namų administraciją, prašydamas patikslinti pateiktus duomenis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamą 2019-07-03 Marijampolės PN raštą Nr. 20/07-923. Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento 2019-08-20 sprendimą Nr. 2S-3550, kuriuo ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir Marijampolės PN raštas paliktas galioti.
Nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nedetalizavo ir nepaaiškino, kokią neturtinę žalą jam sukėlė atsakovo pateiktas atsakymas. Nors pareiškėjas teigė, kad patiria žalą dėl nuolatinių pataisos namų administracijos provokacijų, grasinimų, kitų nuteistųjų daromo psichologinio smurto, byloje nenustatyta, kuo šios aplinkybės yra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku - Marijampolės PN rašto Nr. 20/07-923 teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie konkretūs asmenys, kada ir dėl ko jam grasino. Nors pareiškėjas pateikė įrodymus, jog buvo kreipęsis į psichologą dėl „patiriamo psichologinio smurto“ (b. l. 69-71), nėra pagrindo konstatuoti, kad šios pasekmės pareiškėjui kilo būtent dėl faktinio netikslumo Marijampolės PN teiktame skundžiamame atsakyme. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodomų neigiamų pasekmių ir minėtos skundžiamame atsakyme įveltos klaidos.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinis ryšys, todėl skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Pareiškėjas prašė atlyginti 35,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 63).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjo skundas šioje byloje atmestinas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo G. L. skundą atmesti.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.