- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1-949-800/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36373-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- R. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mediniu pagaliu tyčia sudavė vieną smūgį sutuoktinei R. K. į dešinės rankos alkūnę – taip mušdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.
Be to R. K. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo verandoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį sutuoktinei R. K. į dešinę akį – taip mušdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. K. pripažino padaręs nusikaltimus. Paaiškino, kad nuo 1996 m. susituokęs ir gyvena su R. K., kartu veda buitį, tvarkosi, rūpinasi namais. 2019 m. rugpjūčio 24 d., pietų metu, parduotuvėje jis nusipirko 1 l talpos 3 butelius „Šnekorių“ alaus ir namuose vienas pusę jo išgėrė. Tada kieme tarp jo ir R. K. kilo žodinis konfliktas – ji priekaištavo jam dėl neištikimybės. Konflikto metu jis, supykęs ant R. K., kieme rastu pagaliu sudavė jai vieną smūgį. Į kurią kūno vietą pataikė, jis nežino. Tuo konfliktas baigėsi. Po šio konflikto jis išėjo iš namų, buvo kaime. Apie 22.50 val. sugrįžo namo. Jis R. K. pasakė, kad nori pasiimti savo daiktus. Tarp jų su R. K. vėl kilo konfliktas, kurio metu R. K. jį pastūmė. Būdamas neblaivus jis supyko ant jos ir kumščiu jai sudavė vieną smūgį į dešinę akį ir išėjo iš namų. Šių konfliktų metu jis buvo neblaivus. Gailisi, kad taip pasielgė. Atsiprašė R. K., ši jam pretenzijų neturi (b. l. 61-62, 68-69).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji R. K. apklausos metu parodė, kad su sutuoktiniu R. santuokoje gyvena 21 metus, kartu veda bendrą ūkį, turi 3 vaikus. Paskutiniu metu jos ir vyro pašliję santykiai – ji įtaria, kad šis turi kitą moterį, dėl to pykstasi. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.50 val. į namus parėjo neblaivus R. K.. Matydama, kad R. K. stipriai apgirtęs, ji jo neleido į namo vidų. Šis bandė eiti į vidų, ji rankomis jį atsistūmė nuo savęs. Prieškambaryje R. kumščiu sudavė vieną smūgį jai į dešinę akį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, skaudėjo akį, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduoto smūgio ji rankomis gindamasi atsistūmė nuo savęs R. ir, paskambinusi numeriu 112, pranešė, kad vyras prieš ją smurtavo. R., tai girdėdamas, iš namų pasišalino. Tą pačią dieną apie 17 val. kieme tarp jos ir R. taip pat buvo konfliktas. Konflikto priežastimi tapo tai, kad ji šiam užsiminė apie jo draugę, dėl to susipyko. R., apimtas pykčio, paėmęs prie malkinės gulėjusį pagalį, juo sudavė jai vieną smūgį į dešinės rankos alkūnę. Pagaliu buvo suduotas pakankamai stiprus smūgis į alkūnę, tuo metu stipriai skaudėjo, pradėjo tinti dilbis, atsirado kraujosruvos. Tuomet policijos nekvietė, nes nenorėjo į viešumą kelti šeimyninio konflikto. R. buvo neblaivus. Anksčiau vyras prieš ją nesmurtavo, būdavo žodiniai barniai (b. l. 18-21). Papildomai paaiškino, kad dėl R. K. suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimai nepadaryti, buvo likę paraudimai ir patinimai, kurie atslūgo ir jų nebeliko, todėl pas medikus nesikreipė ir nesikreips (b. l. 24-26).
Liudytojos A. K. parodymai, kad jos motina R. K. gyvena su jos tėvu R. K.. Tėvai nesutaria, kadangi tėvas dažnai išgeria alkoholio. 2019 m. rugpjūčio 24 d., dienos metu, tikslaus laiko nepamena, būdama kambaryje, ji išgirdo iš kiemo sklindantį triukšmą – mama R. K. kieme barėsi su tėvu R. K. Išėjusi pažiūrėti, kas vyksta, ji pamatė, kaip kieme stovinčiai mamai tėvas rankoje laikomu mediniu pagaliu, gal kirvio mediniu kotu, kažkuo panašaus, sudavė tyčia vieną smūgį lyg į dešinę ranką. Mama nuo tėvo pabėgo į kambarį. Mama verkė, sakė, kad jai skauda dešinės rankos alkūnę, toje vietoje buvo patinimas, todėl ji jai ant rankos uždėjo ledo. Po šio konflikto tėvas kažkur dingo. Nakties metu, gal apie 23 val., tikslaus laiko neprisimena, ji ir mama gulėjo. Išgirdo, kad R. K. daužo į duris, liepdamas jį įsileisti į namus. R. K., atrakinusi duris, tėvui pasakė, kad jo neįleis. Ji atėjo paskui motiną prie durų, prie kurių stovėjo ir tėvas. Šis buvo girtas. Kai mama pasakė tėvui, kad jo neįleis, šis kumščiu sudavė vieną smūgį mamai į dešinę veido pusę. Ant motinos veido prie dešinės akies buvo tik paraudimas, sužalojimo nebuvo (b. l. 38-40).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams R. K. paaiškino, kad su vyru R. K. pykstasi keletą mėnesių dėl to, kad jis susirado kitą moterį. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 17 val. namuose su vyru pykosi dėl minėtos priežasties ir R. K. lazda sudavė vieną smūgį jai į dešinę alkūnę, dėl to ji jautė fizinį skausmą, ir pasišalino iš namų. Po to apie 22.50 val. vyras parėjo namo, reikalavo įleisti į namus, duoti valgyti. Įvykus konfliktui, R. K. kumščiu sudavė vieną smūgį jai į dešiniąją akį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Surikus, kad kvies policiją, R. K. pabėgo. Įvykį matė kartu su ja prie durų stovėjusi dukra. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuoti smurto požymiai: patinimai R. K. dešinės alkūnės ir dešinio poakio srityse (b. l. 8-12).
Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15)
Teismas sprendžia, jog veikos įrodytos, kvalifikuotos tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi įrodyta, jog R. K. panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – sutuoktinės, atžvilgiu, t. y. mediniu pagaliu tyčia sudavė vieną smūgį sutuoktinei R. K. į dešinės rankos alkūnę, o vėliau kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį sutuoktinei į dešinę akį, taip mušėdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Vertinant nukentėjusios ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiai fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės paskyrimui (b. l. 74-76).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis R. K. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka ( b.l. 50), dirbantis (b. l. 49), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 46). R. K. padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Kaltinamajam užatskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 71-73).
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 17 val. padaryta veika) 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. K. bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.50 val. padaryta veika) 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant R. K. bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šias bausmes subendrinti, visiškai jas sudedant, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant R. K. bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant R. K. bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tainesusiję su mokslu arba darbu, neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1-3 dalimis, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti vykdomas visą bausmės atlikimo laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9, 10 dalimis, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.