Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotojas akcinė bendrovė ,,SEB bankas“, UAB ,,Centro klubas- nekilnojamasis turtas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjos (skolininkės) A. S. skundas dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2019-05-23 patvarkymą Nr. S-19-179-11899 dėl policijos atstovo dalyvavimo patenkant į skolininkui priklausiančias gyvenamąsias patalpas, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375 ar atidėti vykdymo veiksmus iki pareiškėjos skundo dėl šio patvarkymo išnagrinėjimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas yra nukreiptas į skolininkei priklausantį kreditoriui AB SEB bankui įkeistą turtą. Sprendžiant dėl skolos mokėjimo galimybių, atsižvelgtina į tai, kad skolininkė yra fizinis asmuo, remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkės mėnesinės pajamos sudaro 714 Eur (neatskaičius mokesčių), kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, todėl preziumuotina, kad reikalavimo suma skolininkei, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, ir niekaip nebūtų padengta per LR CPK 663 str. numatytą terminą darant LR CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė vykdyti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. Kačergio 2013-10-31 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-6439, išduotą hipotekos lakšto Nr. 01120080030897 pagrindu, dėl 62 362,72 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. S. išieškotojo AB SEB bankas naudai priverstinai iš varžytinių parduodant įkeistą turtą (v. b. l. 6-7, 9, 12). Antstolis nenustatęs akivaizdžių kliūčių 2013 m. gruodžio 13 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. (v. b. l. 9). Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog šioje vykdomojoje byloje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (v. b. l. 21-22, 24-25). Vykdant išieškojimą areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas : butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis iš 42,10 kv. m), esantis adresu (duomenys neskelbtini)Vilnius, unikalus (duomenys neskelbtini) bei butas su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis iš 42,10 kv. m), esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 21-22). Vykdant toliau išieškojimą siekiant nustatyti areštuoto turto rinkos vertę antstolis 2016 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą (v. b. l. 156-157). Pareiškėja nesutikdama su minėtu antstolio patvarkymų pateikė skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismas 2018 sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Antstolis 2017 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą įpareigoti skolininką sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą. Pareiškėja nesutikdamas su minėtu patvarkymu pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjos skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Antstolis 2018 m. liepos 4 d. priėmė naują patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, pareiškėja su 2018 m. liepos 9 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2018 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini)patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų; tenkino antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas – leido antstoliui Robertui Vasiliauskui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausiančias gyvenamąsias patalpas - ½ buto su bendro naudojimo patalpomis, pažemėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ buto su bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9, esantį adresu (duomenys neskelbtini)Vilnius, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėjo, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis, kuria teismas išdavė antstoliui leidimą priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl apeliacinis procesas dėl šios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies buvo nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Pareiškėja pateikdama skundą antstoliui, vieną skundo egzempliorių pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra skundžiamo antstolio kontoros buveinė ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki kol bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų. Šia nutartimi teismas nepasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šį klausimą išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal hipoteka įkeistą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini)Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)iki bus išnagrinėtas kitas pareiškėjos (2019-06-21) skundas dėl antstolio veiksmų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus CPK 2 straipsnis). Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.

Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Pareiškėja skunde teigia, kad antstolis turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai reglamentuojami CPK 626, 627 straipsniuose. CPK 626 straipsnyje įtvirtinti privalomieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, t. y. atvejai, kai antstolis privalo sustabdyti bylą. CPK 627 straipsnyje nustatyti fakultatyvieji bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, t. y. atvejai, kai antstolis turi teisę, bet neprivalo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Teismas pažymi, kad CPK 626 straipsnyje išvardytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra baigtinis.

Teigdama, kad antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, pareiškėja nenurodo, kokio įstatymo ir kokiu konkrečiu pagrindu antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąja bylą ar atidėti vykdymo veiksmus nagrinėjamu atveju.

Kaip matyti iš skunde dėstomų argumentų, anot Pareiškėjos, antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą dėl to, kad išieškotojas AB SEB bankas, pasak pareiškėjos, neteisėtai ir nesąžiningai nutraukė kredito sutartį, sudarytą su skolininke (pareiškėja) A. S., taip pat dėl to, kad 2018-08-10 yra priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog CPK 586 str. 1 d. nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Sutinkamai su LR CK 4.192 str. 5 d. nuostatomis, notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui LR CPK nustatyta tvarka. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 str. 1 d. antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti, galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese. Taip pat pažymėtina, jog CPK 650 str. reglamentuoja vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarką; šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Atitinkamai CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta antstolio pareiga patikrinti, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Kaip jau minėta, įstatymas nustato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, o tai patvirtinančių duomenų teisingumo antstolis negali kvestionuoti, už jų teisingumą atsako juos pateikiantis asmuo. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog išieškotojui AB SEB bankas pateikus vykdomąjį įrašą dėl skolos iš A. S. išieškojimo vykdymui, antstolis, patikrinęs aplinkybes, numatytas CPK 651 str. 2 d., nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas pažymi, jog vykdomąjį įrašą vykdymui pateikė išieškotojo įgaliota atstovė, vykdomasis įrašas priimtas vykdymui skolininkės gyvenamojoje vietoje – Vilniaus miesto teritorijoje – veikiančio antstolio, vykdomojo įrašo turinys atitinka Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 988, ir CPK 648 str. 1 d. 7 p. nustatytus reikalavimus, vykdomasis įrašas pateiktas vykdymui nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino, jis nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti – nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog antstolis vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. Kačergio išduotą vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti pagrįstai ir teisėtai.

Teismas pažymi, kad antstolis neprivalo tikrinti ir neturi teisės šiuo atveju spręsti tarp skolininkės ir kreditoriaus sudarytos kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo bei teisėtumo, nes šie klausimai neįeina į antstolio atliekamų veiksmų kompetenciją, tokios antstolio pareigos CPK nenumato. Klausimas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, dėl sutarties modifikavimo ar jos nuostatų pripažinimo negaliojančiomis nėra susijęs su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl pareiškėja tokio pobūdžio reikalavimus turėjo teisę reikšti bendra ginčo teisenos tvarka pagal atskirą ieškinį ir šia teise aktyviai naudojosi. Pažymėtina, jog iš LITEKO duomenų matyti, jog civilinėse bylose pagal pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo yra įsiteisėję procesiniai sprendimai atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-(duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal pareiškėjos skunde akcentuojamą 2017-10-27 pateiktą ieškinį priimti procesiniai sprendimai (2018-08-10 yra priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įsiteisėję (Vilniaus miesto apylinkės 2019-07-05 teismo nutartimi priimtas ieškovės A. S. apeliacinis skundas) bei nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju tenkinti pareiškėjos skundo.

Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nurodo daug kitų aplinkybių apie visą išieškojimo procesą apskritai, tačiau sprendžiant dėl prašymo panaikinti antstolio 2019-05-23 patvarkymo (duomenys neskelbtini)dėl policijos atstovo dalyvavimo patenkant į skolininkui priklausiančias gyvenamąsias patalpas yra svarbu tik tai: ar turėjo antstolis teisę priimti 2019-05-23 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)ar šis patvarkymas yra teisėtas. Visos kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės šio klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi.

Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Susipažinus su visais pareiškėjos pateiktais paaiškinimais darytina išvada, jog pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti antstolio 2019-05-23 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl policijos atstovo dalyvavimo patenkant į skolininkui priklausiančias gyvenamąsias patalpas. Dėl Pareiškėjos argumento, kad antstolis be teismo leidimo įėjo ir apžiūrėjo patalpas, pasikartotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)tenkino antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas – leido antstoliui Robertui Vasiliauskui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausiančias gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjos argumentai, kad kuriais ginčijami įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys (2018-09-24 ir 2018-10-23 nutartys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytini teisiškai nepagrįsti. Nors pareiškėja teigė, kad neturėjo galimybės leisti atlikti turto apžiūrą iki 2018-10-08, nes jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir ji buvo išvykusi, tačiau šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), be kita ko, pažymėtina, kad jos prašymas atidėti 2018-07-04 antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros vykdymą iki 2018-10-08 dėl jos kasmetinių atostogų, priešingai, negu nurodoma skunde, antstolio 2018-07-27 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo išnagrinėtas (v. b. l. 481). Dėl Pareiškėjos skundo argumentų, jog ji negalėjo dalyvauti buto apžiūroje iki 2018-10-01 dienos, nes nuo 2018-10-01 dienos pagal 2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1460 įstatymą įsigaliojo naujos CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatos, teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į CPK 663 straipsnio 5 dalies nuostatas, jog šiame straipsnyje numatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto, taip pat į tai, kad tokio pobūdžio argumentų pateikimas tik patvirtina aplinkybes apie sąmoningą ilgalaikį skolininkės antstolio reikalavimų sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamas antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)priimtas tik 2019-05-23, t. y. praėjus ilgam laiko tarpui nuo pačios Pareiškėjos prašyme nurodytos 2018-10-08 datos, iki kurios ji pati prašė atidėti antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto apžiūros vykdymą. Nors pareiškėja teigė, kad 2019-05-30 gavo registruotą laišką su ginčijamu antstolio patvarkymu ir siūlė apžiūrai kitą datą dėl savo sveikatos būklės ir problemų (gydymo), tačiau šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl 2019-05-30 vykusios turto apžiūros eigos, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo paneigti skolininkės antstolio reikalavimų sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą nevykdymą, tuo pačiu ir antstolio Roberto Vasiliausko skundžiamo patvarkymo teisėtumą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog bendradarbiavo su antstoliu tinkamai. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja procesiniuose dokumentuose dėsto savo poziciją dėl vykdomojo išieškojimo teisėtumo, tačiau pažymėtina, kad pati pareiškėja jau ne kartą skundė antstolio veiksmus, dėl pareiškėjos skundų yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais skundai yra atmesti.

Kaip matyti iš visų pareiškėjos į bylą pateiktų paaiškinimų, visi jos veiksmai skundžiant antstolio patvarkymus yra teikiami vienu tikslu – sustabdyti vykdymo procesą, nagrinėjamu atveju, kaip papildomą motyvą, nurodant jos naujai inicijuotus teisminius procesus. Teismas, nors ir sutinka su pareiškėjos argumentais, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas vartotojo, silpnesniosios šalies apsaugos principas, tačiau atkreipta ypatingą dėmesį į tai, kad šie principai ir yra įgyvendinami, kuomet teismas sprendimu nustato šalių tarpusavio teises ir pareigas, o vadovaujantis CPK 18 str., įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jie priverstinai vykdomi CPK 6 dalies nustatyta tvarka.

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, akivaizdu jog pareiškėja siekia vilkinti vykdymo procesą, o antstolio Roberto Vasiliausko veiksmai priimant skundžiamą patvarkymą buvo teisėti, atlikti laikantis CPK reikalavimų. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų, jog yra vienas iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar CPK 627 straipsnyje įtvirtintų pagrindų antstoliui privalomai sustabdyti vykdomąją bylą arba fakultatyvieji bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.