- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-974-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- J. Č., V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių byloje pagal AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys J. Č., V. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės G. P. priteisti 565,20 Lt skolą už suvartotą elektros energiją; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas ir 66 Lt žyminio mokesčio.
Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. gavo atsakovės prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalvimų civilinėje byloje Nr. L2-873-779/2009, bei teismo įpareigojimus per keturiolika dienų pateikti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovas pareiškęs ieškinį nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo unikalus (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), Širvintuose. Gyvenamajame name yra įrengtos keturios atskiros elektros energijos apskaitos ir kiekvienas iš namo gyventojų naudojasi tiekiama elektros energija pagal sutartis ir moka tik už jam priklausančioje pastato dalyje suvartotą elektros energiją. Rašytinė elektros pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo su atsakove nesudaryta. Paskutinį kartą už elektros energija buvo sumokėta 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki rodmenų 515kWh, o 2007 m. rugsėjo 9 d. atjungus tiekimą nustatyta, jog elektros energijos suvartota iki rodmens 2 229 kWh. Atsakovė nuosavybės teisę į namo dalį įgijo 2006 m. birželio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimu ir 2006 m. balandžio 28 d. turto padalinimo sutartimi, paveldėdama 1/6 dalį gyvenamojo namo iš 2003 m. balandžio 26 d. mirusio K. K., kuris iki mirties buvo faktinis elektros energijos vartotojas ir mokėjo už suvartotą elektros energijos. Tuo atveju, jei dalis elektros energijos už kurią susidarė įsiskolinimas ir buvo suvartota iki 2006 m. birželio 13 d., tai atsakovė, kaip paveldėtoja yra atsakinga už palikėjo skolas, todėl iš atsakovės prašė priteisti 565,20 Lt skolos už suvartotą elektros energiją.
Atsiliepimas
Atsakovė G. P. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad už elektros energija atsakovė įsiskolinusi nebuvo, pagal su ieškovu sudarytą sutartį. Pareikštas ieškinys nėra aiškus, kadangi jame nurodoma tik įstatyminė bazė ir reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės, kaip K. K. paveldėtojos. Tačiau atsakovė moka už elektros energija ir papildomai mokėti neturi pagrindo, nes elektros energijos pirkimo sutartį vykdo tinkamai, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Nesuprantamas ieškinio reikalavimas priteisti 565,20 Lt sumą iš atsakovės, kai visi atsakovai už elektros energiją neatsiskaitė ir liko skolingi 2306,86 Lt.
Tretysis asmuo V. K. atsiliepime nurodė, kad apie atsakovės skolas ieškovui nieko nežino. G. P. gyvena kitame namo gale kur gyveno trečiojo asmens senelė. Senelė P. K. ir G. P. bei jos tėvas K. K. gyveno skirtinguose namo butuose, kuriuose yra įrengtos atskiros elektros energijos apskaitos ir mokėjo už elektros energiją, o už susidariusią skolą tretysis asmuo negali būti atsakingas, nes atsakovės patalpos jam nepriklauso.
Tretysis asmuo K. K. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad P. K. yra mirusi 2004 m. spalio 24 d. V. K. nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Širvintose ir name Nr. (duomenys neskelbtini), Širvintose negyvena bei elektros energija nesinaudoja (-ojo). G. P., kaip mirusiojo K. K. turto paveldėtoja yra atsakinga už palikėjo skolas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių dokumentų, jog P. K. yra skolinga už suvartotą elektros energiją. J. Č. atsakovės nurodytu adresu negyvena. Trečiojo asmens namo dalyje nuo 2009 m. gegužės mėnesio gyvena V. K., kuris moka už suvartotą elektros energiją pagal P. K. išduotą knygelę.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi, 2009 m. gruodžio 14 d. skirtas parengiamasis teismo posėdis. Apie tai, šalys informuotos teismo pranešimais. Parengiamojo posėdžio metu, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, o teismas ieškovo prašymu, 2009 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovės, ieškovo naudai priteisė 565,20 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė G. P., 2010 m. sausio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl 2009 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
Nurodė, kad atsiliepime nurodė, jog byla nebus vedama per advokatą, tačiau pasiliko teisę sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir apie tai teismą informuoti papildomai. Atsakovė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu turėjusiu atstovauti jos interesus teismo posėdyje, tačiau advokatui teismo posėdžio išvakarėse susirgus, jis elektroniniu paštu išsiuntė teismui (teisėjos sekretorės adresu) atstovavimo sutartį ir prašymą pripažinti atsakovės atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis svarbiomis ir bylos nagrinėjimą atidėti. Dėl neapsižiūrėjimo siųsti dokumentai, teisme galėjo būti nepastebėti,tačiau prašymą, atidėti teismo posėdį išsiuntus iki teismo posėdžio pradžios, laikytina, jog pranešimas įteiktas tinkamai ir tai sudaro pagrindą peržiūrėti 2009 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą už akių. Atsakovė, pareiškime, pagrindiniu argumentu, galinčiu turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui, nurodė, jog ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų dėl atsakovės kaltės ir dėl to ieškovo patirtų nuostolių, todėl ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
Ieškovas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad atsakovė ir jos atstovas turėjo visas salygas pranešti teismui, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje iš anksto. Atstovavimo sutartį su advokatu, atsakovė sudarė 2009 m. lapkričio 29 d., o atsakovės atstovas susirgo 2009 m. gruodžio 8 d., todėl atsakovės atstovas turėjo pakankamai laiko numatyti ir pranešti teismui apie ligą bei prašyti teismo posėdį atidėti. Be to, atsakovės atstovui buvo išsiųstas šaukimas dalyvauti baudžiamojoje byloje Nr. PK-39-522/2009, o ne civilinėje byloje Nr. 2-966-522/2009, o atsakovės atstovo atsakyme, taip pat nurodoma, jog jis teismą informuoja apie negalėjimą dalyvauti baudžiamosios bylos Nr. PK-39-522/2009, ne civilinės bylos Nr. 2-966-522/2009 nagrinėjime, todėl pagrindo pripažinti, kad teismo posėdis buvo praleistas su pateisinama priežastimi nėra. Nesutiko su atsakovės argumentu, jog nebuvo pateikti neginčijami įrodymai, kad atsakovė skolinga už sunaudotą elektros energiją, kadangi atsakovės nurodytos aplinkybės įrodinėjamos teisme, laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklė reiškia, kad ne tik ieškovas turi įrodyti savo reikalvimų pagrįstumą, bet ir atsakovas įrodyti, jog jo atsikirtimai pagrįsti (CPK 178 str.). Teismas priimdamas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių argumentus ir prašymus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, bei juos tinkamai įvertino, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime nurodžiusi, jog byla bus vedama be advokato, įsipareigojo apsisprendusi bylą vesti per advokatą, pranešti apie tai teismui. Atsiliepimą atsakovė gavo 2009 m. spalio 28 d., tačiau teismo iki parengiamojo posėdžio neinformavo apie apie tai, jog sudarė sutartį su advokatu. Atsakovės atstovas 2009 m. gruodžio 13 d., apie 23 valandą, posėdžių sekretorei į elektroninį paštą išsiuntė prašymą bei atstovavimo sutartį, tačiau teismas konstatavo, kad sekretorė nėra įpareigota betarpiškai prieš kiekvieną posėdį patikrinti savo elektroninio pašto dėžutę ir šis įteikimo būdas nėra įteisintas, todėl padarė išvadą, kad atsakovo atstovo pranešimo ir atstovavimo sutarties išsiuntimas 23 valandą, kitą dieną turint įvykti teismo posėdžiui, įrodė atsakovės atstovo nerūpestingumą. Teismas taip pat nurodė, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. lapkričio 29 d., tačiau atsakovei tinkamai neįvykdžius savo įsipreigojimo, teismui apie sudarytą atstovavimo sutartį pranešta nebuvo. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovės atstovo siuntimo tema ,,šaukimas dalyvauti baudžiamojoje byloje“ ir prie jo pridėta tik atstovavimo sutartis ir medicininė pažymą, tačiau prašymas atidėti teismo posėdį nepateiktas, todėl teismas sprendė, kad atsakovė laiku neinformavo teismo apie sudarytą atstovavimo sutartį su advokatu, nors tokią galimybę turėjo, o atsakovės atstovas apie savo negalavimus galėjo teismui pranešti anksčiau, tačiau tinkamai to nepadarė ir į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškime dėl 2009 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimo peržiūrėjimo, nenurodytos jokios aplinkybės bei nepateikti įrodymai turintys įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Atsakovės argumentą, jog nepateikti įrodymai pagrindžiantys jos kaltę, teismas pripažino nepagrįstu ir sprendė, jog atsakovė nurodydama apie įrodymų stoką dėl žalos padarymo, neįvertino aplinkybės, kad ieškinys buvo reiškiamas dėl įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo. Nurodytais argumentais pareiškimas netenkintas (CPK 288 str. 4 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė G. P. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodo, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovė nepranešė teismui apie 2009 m. lapkričio 29 d. sudarytą atstovavimo sutartį, nors tokią galimybę turėjo, nes atsakovės teisė pasitelkti atstovą nėra nustatoma proceso pradžia. Kadangi terminas atstovavimo sutarties pateikimui nustatytas nebuvo, todėl laikytina, jog sutartis sudaryta nuo pirmojo teismo posėdžio ir visa atsakomybė dėl nedalyvavimo posėdyje, tenka atstovui. Atsakovės atstovas paskutinę dieną prieš teismo posėdį elektroniniu paštu išsiuntė posėdžių sekretorei prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teismo argumentai dėl netinkamo pranešimo apie nedalyvavimą teismo posėdyje, prieštarauja Civilinio kodekso 1.122 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymėjo, jog pats teismas siekdamas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taiko įteikimo elektroniniu būdu praktiką, nes teismas advokatui atstovaujančiam atsakovę, kitoje byloje, 2009 m. gruodžio 9 d. teismo šaukimą siuntė elektroniniu paštu, todėl teismo argumentas, jog toks įteikimo būdas nėra įteisintas nepagrįstas ir reiškia skirtingos praktikos formavimą atskirose bylose. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepasisakė dėl esminių sąlygų, būtinų teismo sprendimo už akių peržiūrėjimui ir nenustatė ar atsakovės ir jos atstovo neatvykimas į posėdį pripažintinas svarbiomis posėdžio praleidimo priežastimis. Teismas neįvertino aplinkybės, jog esant prievoliniams santykiams tarp šalių ir siekiant prisiteisti skolą, su atsakove turėjo būti sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, tačiau ji teismui pateikta nebuvo, todėl teismas turėjo pagrindą įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį. Teismas neįvertino, kad ieškovas siekia prisiteisti skolą iš atsakovės, kaip mirusiojo K. K. paveldėtojos, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių K. K. pareigą mokėti įsiskolinimą ieškovei. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių trečiųjų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą. Be to, neaišku, kodėl teismas atsakovei įteikė K. K. atsiliepimą, nes nurodytas asmuo nėra įtrauktas į procesą. Į bylą taip pat nepateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo K. K. paveldėjo P. K. turtą. Teismo sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad elektros apskaita įrengta namo dalyje, kuri priklauso atsakovei, tačiau neįrodyta, jog atsakovė naudojasi ir naudojosi elektros apskaitos įranga, kurios parodymų pagrindu, pareikštas ieškinys. Teismas pripažindamas mirusia ir pašalindamas iš bylos P. K. rėmėsi tik atsakovės pareiškimu, tačiau į bylą nepateiktas jos mirties liudijimas ar patvirtinta jo kopija, kurią teismas turėjo išreikalauti, todėl buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies, 163 straipsnio 1 punkto, 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą K. K. ir tik rezoliucija priėmė jo atsiliepimą į ieškinį ir išsiuntė kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau sprendime už akių dėl to nepasisakė, nors K. K. yra trečiojo asmens teisių perėmėjas ir turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Nurodytais argumentais prašo teismo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Ieškovas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Atsakovės atstovas nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, nepateikė įrodymų pateisinančių neatvykimo bei nenurodė, jokių sprendimo už akių teisėtumą paneigiančių įrodymų, todėl teismas neturėjo pagrindo priimto sprendimo už akių panaikinti.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą, teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės atstovo neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį ir jo prašymo turiniu, netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pažeidė tokio sprendimo priėmimo tvarką (CPK 262 str. 2 d., 285 str., 2 d.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str, 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo.
Byloje nustatyta, kad kilus ginčui dėl 565,20 Lt skolos priteisimo iš atsakovės G. P., ieškovo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ naudai, atsakovė, 2009 m. lapkričio 29 d. su atstovu, advokatu, sudarė atstovavimo sutartį (b.l. 55). Apie sudarytą atstovavimo sutartį teismui atskirai pranešta nebuvo. Parengiamasis teismo posėdis byloje skirtas 2009 m. gruodžio 14 dieną, 10.30 val. apie teismo posėdžio laiką ir vietą, šalys informuotos teismo pranešimais (b.l. 38-41). Į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovei ir/ar jos atstovui, teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių, tenkino ieškovo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį. Atsakovės atstovas teismui pateikė prašymą peržiūrėti teismo 2009 m. guodžio 14 d. sprendimą už akių, tačiau, Širvintų rajono apylinkės teismas, 2010 m. vasario 2 d. nutartimi, prašymo netenkino.
Pirmos instancijos teismas atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rėmėsi aplinkybe, kad duomenys apie tai, kad atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, teismui pateikti nebuvo, todėl teismas priimdamas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių apie atsakovės atstovavimą nežinojo. Teismas apie prašymą atidėti teismo posėdį, sužinojo jau priėmus teismo sprendimą už akių, po atsakovės atstovo skambučio. Be to, atsakovės atstovas, pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ne civilinėje byloje, o baudžiamojoje byloje Nr. PK-39-522/2009. Su tokiu, pirmos instancijos teismo vertinimu, teisėjų kolegija nesutinka.
Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo tinkamas atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas teisme būtinas.
Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2009 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutarties, atsakovė su advokatu V. K. susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo byloje (b.l. 55). Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymas neapibrėžia momento, kada asmuo privalo kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo ir imperatyviai nenumato, atstovavimo sutarties pateikimo teismui momento, todėl teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismo argumentas, jog atsakovė teismui laiku nepranešė apie atstovavimo sutarties sudarymą, nors tokią galimybę turėjo, yra nepagrįstas ir nepatvirtinantis teismo nutarties teisėtumo.
Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliekamas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu.
Iš į bylą pateikto teismo posėdžių sekretorės O. P. elektroninio pašto dėžutės išrašo (b.l. 55), matyti, jog advokatui V. K., 2009 m. gruodžio 9 d. elektroniniu būdu buvo siųstas pranešimas apie teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. PK-39-522/2009. Advokatas, į tą pačią elektroninio pašto dėžutę, 2009 m. gruodžio 13 d., 23.09 atsiuntė prašymą, bei nurodė, jog medicininė pažyma teismui bus pateikta baigus gydymą. Atsakovės atstovas į bylą pateikė 2009 m. gruodžio 16 d. medicininę pažymą, kuri pagrindžia jo argumentą, jog, jis laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 8 d iki 2009 m. gruodžio 16 d. buvo nedarbingas (b.l. 56-57). Kaip matyti iš į bylą pateikto 2010 m. vasario 3 d. teismo posėdžių sekretorės O. P. paaiškinimo (b.l. 64), pateikto civilinėje byloje Nr. 2-966-522/2009, ji nurodė, jog 2009 m. gruodžio 23 d., 23.10 jai buvo atsiųstas atsakovės atstovo, advokato V. K. prašymas ir atstovavimo sutartis (b.l. 65-66).
Taigi, atsakovės atstovas, iki teismo posėdžio pradžios, nepraleidęs įstatyme nustatytų terminų, pateikė prašymą atidėti teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-966-522/2009, bei pateikė atsakovės atstovavimą patvirtinantį dokumentą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir formaliai, nesusipažinęs su pateikto prašymo turiniu, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės atstovas, advokatas V. K. pateikė tik prašymą atidėti teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. PK-39-522/2009 bei elgėsi nerūpestingai ir į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių. Vien rašymo apsirikimas ir bylos numerio netinkamas nurodymas, persiunčiant į tą pačią, teismo sekretorės elektroninio pašto dėžutę procesinius dokumentus, kolegijos vertinimu, nesudarė pagrindo, pirmos instancijos teismui, padaryti išvadą, jog prašymas apie teismo posėdžio atidėjimą laiku pateiktas nebuvo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, nes jo priėmimui nebuvo įstatyme numatytų salygų – šalies pareigos informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje nevykdymo (CPK 246 str. 2 d.). Minėta aplinkybė pati savaime sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti esminį apelianto procesinių teisių pažeidimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).
Pažymėtina, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, o ne pareiga. Atsakovas, iki teismo posėdžio pradžios informavęs teismą apie tai, kad jis teismo posėdyje nedalyvaus naudojasi Civilinio proceso įstatyme jam suteikta galimybe (CPK 13 str.), todėl šaliai kuri tinkamai naudojasi savo teisėmis negali kilti jokios neigiamos pasekmės, kadangi procesinėmis teisėmis yra naudojamasi sąžiningai. Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje įtvirtintas sprendimo už akių priėmimo institutas, yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese ir atsakovui tinkamai įgyvendinus savo pareigą bei pranešus teismui apie nedalyvavimą teismo posėdyje, nepriklausomai nuo neatvykimo į jį priežasčių, sprendimas už akių jam negali būti priimtas.
Pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, jog sekretorė neįpareigota betarpiškai prieš kiekvieną posėdį tikrinti savo elektroninio pašto dėžutės, nes toks procesinių dokumenų siuntimo siuntimo būdas nėra įteisintas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo argumentas, prieštarauja byloje esanties duomenims. Kaip matyti iš teismo posėdžių sekretorės O. P. elektroninio pašto dėžutės išrašo (b.l. 55), elektroniniu, procesinių dokumentų įteikimo būdu, teisme yra naudojamasi, nes advokatui V. K. 2009 m. gruodžio 9 d. jau buvo siūstas, teismo pranešimas apie dalyvavimą teismo posėdyje, jau paminėtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-39-522/2009.
Be nurodytų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimų, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu įvertinti ar byloje pakanka duomenų, kuriais remiantis byla gali būti išnagrinėta. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 straipsnio kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija, atsakovės G. P. atskirąjį skundą tenkina ir pripažįsta, kad nutartyje nurodyti atsakovo procesinių teisių pažeidimai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei teismo sprendimą už akių, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Atsakovės G. P. atskirąjį skundą patenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-125-522/2010 panaikinti. Atsakovės G. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Širvintų rajono apylinkės teismui.