Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis VenckusBylos Nr.: 1S-556-193/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2

2013 m. birželio 28 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo įtariamojo R. K. a/k (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutarties, kuria įtariamajam R. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas dvejų mėnesių suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-18 Panevėžio AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00053-13 dėl prekybos žmonėmis ir dokumento suklastojimo (BK 147 str. 2 d., 300 str. 2 d.).

BPK 140 str. tvarka R. K. laikinai sulaikytas 2013-06-13 d. 10 val.

2013-06-14 nepilnamečiui R. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 147 str. 2 d.

R. K. įtariamas tuo, kad jis, 2013 metais, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. B. ir kitais tyrimo metu dar nenustatytais asmenimis, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, iš anksto su jais susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą– verbuoti, gabenti, parduoti asmenis, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų darymui Vokietijoje. Įgyvendinant sumanymą, jis, 2013 metų pirmame ketvirtyje, prie prekybos centro Maxima XXX, (duomenys neskelbtini) g., Marijampolės m., turėdamas tikslą kartu bendrininkais D. B. ir kitais asmenimis gauti turtinės naudos, pasinaudojęs nukentėjusiųjų M. K., L. S. pažeidžiamumu, tai yra sunkia jų materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę – nenurodydamas jų tikrojo kelionės tikslo, įkalbėjo ir tokiu būdu užverbavo juos vykti į Vokietiją. Po to, 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, degalinėje Lukoil, (duomenys neskelbtini) g. , Marijampolės m., įsodino L. S. į tyrimo metu nenustatytą automobilį, kuris buvo nugabentas į Vokietijos Respubliką. Po to, 2013 metų, sausio –vasario mėnesį, Marijampolės autobusų stotyje, (duomenys neskelbtini) g. , Marijampolės m., įsodino M. S. į tyrimo metu nenustatytą automobilį, kuris buvo nugabentas į Vokietijos Respubliką. Joje, panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiųjų M. K., L. S. atžvilgiu, juos kontroliuodami, išnaudojo nusikalstamų veikų daryme. Tokiu būdu R. K., D. B. ir kiti tyrimo metu dar nenustatyti bendrininkai pelnėsi iš M. K., L. S. daromų nusikalstamų veikų.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartimi įtariamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir nustatytas dvejų mėnesių suėmimo terminas. Skiriant suėmimą I-osios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. įtariamas tyčinės labai sunkios nusikalstamos veikos padarymu, už kurią numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors įtariamasis yra nepilnametis, neteistas, mokosi, sportuoja, tačiau įtarimo pobūdis leido manyti, kad papildomas jo pragyvenimo šaltinis gali būti iš nusikalstamos veiklos. Todėl nusikaltimo sunkumas, įstatymo sankcijoje numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, ryšiai užsienyje (tėvas, bendrininkai) buvo pagrindas manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Esant BPK 122 str. numatytiems suėmimo pagrindams ir sąlygoms, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų - užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.). Dėl šių motyvų teismas iš dalies tenkino prokurorės prašymą, teigdamas, kad ir per trumpesnį terminą bus galima atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Teismo posėdyje prokurorė prašė suimtojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – R. K. paskirtas pagrįstai.

Pažymėtina, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, kurie leidžia manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parenkant jos rūšį, privalu atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kt., bei aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 str. 2, 3 d.).

Apylinkės teismas, vykdydamas šiuos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, skundžiamoje nutartyje nurodė duomenis (nukentėjusiojo M. K., liudytojų D. S. ir D. S. parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų duomenis, paties įtariamojo parodymus, daiktų pateikimo protokolo duomenis, bei kitą rašytinę ikiteisminio tyrimo medžiagą), ir tuo remdamasis pagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka duomenų, kurie leidžia manyti, kad įtariamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d.

R. K. įtariamas organizuotoje grupėje padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus laisvei, už kurį numatyta laisvės atėmimas nuo 4 iki 12 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nustatinėjami jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bendrininkai yra laisvėje, dalis jų gyvena užsienyje ir su jais iki suėmimo buvo palaikomi glaudūs ryšiai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. K. buvo aktyvus nusikalstamos veiklos dalyvis, jau yra nuteistas už kitos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka. Minėtos priežastys leidžia teigti, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų ir pagrįstai manyti, kad ikiteisminio tyrimo etape, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti bausmės, gali turėti tikslą ir galimybę slėptis nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Aptartos aplinkybės rodo, kad LR BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosioms priemonėms keliami tikslai – siekis užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, gali būti pasiekti, tik nepilnamečiui įtariamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

R. K. skunde nurodyti teiginiai, kad jis būdamas nekaltas nesislėps ir netrukdys procesui, nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai naikinti, nes, kaip jau minėta, duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė labai sunkią nusikalstamą veiką, skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartus duomenis, skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas R. K. paskirtas pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams bei sąlygoms, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo R. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.