- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2-15688-800/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11545-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. K., L. L. K., A. V., D. K.
- Advokatai
- Vida Tarutienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei E. E.-B., tretiesiems asmenims A. K., L. L. K., ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovei advokatei Vidai Tarutienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims A. K., A. V., D. K., L. L. K., dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas savo ieškiniu prašo pripažinti V. K., A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti buto nuomos sutartį, atitinkančią 1999-02-18 nuomos sutarties sąlygas V. K. vardu.
Ieškovas ieškinyje, bei teismo posėdžio metu nurodė, kad trijų kambarių ir virtuvės butas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėje. Šis butas 1971 metais buvo suteiktas ieškovo motinos vyrui (patėviui) A. J.. A. J. buvo ilgametis šio buto pagrindinis nuomininkas, galiojanti iki jo mirties gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta 1999-02-18. Buto pagrindinis nuomininkas mirė (duomenys neskelbtini). Bute liko gyventi ieškovas su šeima, A. J. šeimos narių teisėmis. Šiame bute ieškovas gyvena nuo 1988 metų, kai jo mama L. L. K., kartu su ieškovu apsigyveno bute A. J. kvietimu, jo šeimos narių teisėmis. Ieškovo mama ir A. J. ilgą laiką gyveno faktinėje santakoje, t.y. buvo sugyventiniai ir tik 2003 metais susituokė. Apsigyvenę ginčo bute visi kartu vedė bendrą ūkį, gyveno šeimos gyvenimą, bendrai maitinosi, rūpinosi vieni kitais tiek materialiai, tiek moraliai. Jų pajamos ir išlaidos buvo bendros. Iš bendrų lėšų mokėjo mokesčius už butą, pirko maistą, buities reikmenis, baldus, buitinę techniką ir visa kita kas būtina šeimos gyvenime. Apsigyvenimo bute momentu ieškovui buvo 20 metų, jis buvo ką tik grįžęs iš tarnybos armijoje, buvo savo mamos ir A. J. išlaikomas. 1988-08-30 įsidarbino, pradėjo gauti atlyginimą ir prisidėti prie savo mamos šeimos bendrų pajamų. Ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo 1988-08-12, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute ir dabartiniu laiku. Mama bute savo gyvenamosios vietos nedeklaravo. Persikeldama gyventi pas savo sugyventinį, mama kitą savo sūnų (ieškovo dvynį brolį) L., kuris buvo jau vedęs, paliko gyventi savo nuosavybėje, t.y. nedideliame namuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. L. L. K. pastovi gyvenamoji vieta ir deklaruota vieta nesutapo. Gyvendami visi kartu bute bendrai remontavo butą, prižiūrėjo jį. 1989-06-10 ieškovas vedė ir ginčo bute apsigyveno ir jo sutuoktinė, ją priėmė į šeimą, su tuo sutiko buto pagrindinis nuomininkas bei ieškovo mama. Ir toliau gyveno visi kaip viena šeima, rūpinosi vieni kitais, pajamos ir išlaidos buvo bendros. Pablogėjus mamos L. L. K. sveikatai, jos judėjimo funkcijai, jai tapo sudėtingiau patekti į namus, lipti laiptais, todėl ji maždaug nuo 2007 metų dažniau pradėjo lankytis savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Ten nebuvo jokių laiptų. A. J. į (duomenys neskelbtini) vykdavo kartu, tačiau ilgiau ten neužsibūdavo. Nuo 2007 metų A. J. ir L.L. K. gyvenimas vyko dviejuose būstuose - pavasarį - vasarą daugiau namuke (duomenys neskelbtini), o rudenį - žiemą ginčo bute. Ieškovas su savo šeima pastoviai gyveno bute (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) A. J. mirė, jį, kaip savo šeimos narį, palaidojo. Po mirties ieškovas su šeima liko toliau gyventi nuomojamame bute, toliau vykdo visas nuomininko pareigas - rūpinasi, prižiūri butą, moka mokesčius. Ieškovo mama L. L. K., praėjus trumpam laikui po savo vyro mirties, persikėlė nuolatinai gyventi į būstą (duomenys neskelbtini). Su ginčo buto pagrindiniu nuomininku A. J. gyveno kartu ginčo bute ilgus metus, sudarė vieną šeimą, vedė bendrą ūkį, todėl yra pripažintinas jo šeimos nariu. Nuomos sutartis ginčo butui pakeistina ieškovo vardu, nes jis ginčo bute daugiau nei 25 metus gyveno nuomininko šeimos nario teisėmis, sudarydamas su nuomininku bendrą šeimą, įgijo tokias pat teises į ginčo butą, kaip ir buvęs buto nuomininkas A. J.. Ginčo butas yra ieškovo ir jo šeimos narių nuolatinė gyvenamoji vieta. Jokios kitos gyvenamosios vietos neturi. Nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, neturi. Pakeista ieškovo vardu nuomos sutartis turi atitikti 1999-02-18 nuomos sutarties, sudarytos su A. J., sąlygas, kadangi ieškovas ginčo bute apsigyveno šeimos nario teisėmis ir įgijo teises į šio buto nuomą iki buvo priimtas 2002-11-12 LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti Įstatymas Nr. IX-1188, kuris įsigaliojo 2003-01-01. Po ginčo buto nuomininko mirties, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Gyvenamojo fondo administravimo skyrių su prašymu pakeisti nuomos sutartį ieškovo ar jo sutuoktinės vardu, tačiau nuomos sutartis nebuvo pakeista. Todėl yra priverstas teismine tvarka ginti savo teises į buto nuomą. Jis pats šiuo metu dirba, gauna minimalų atlyginimą už darbą, įsigyti kito būsto neturi galimybių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį, bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pagrindinis minėtų gyvenamųjų patalpų nuomininkas buvo A. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė ir buvo išregistruotas. Kauno miesto Požėlos rajono LDT Vykdomojo komiteto Gyvenamų ir negyvenamų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus 1971-06-04 rašte Nr. 352-p nurodoma, kad vadovaujantis Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1971-06-04 sprendimu Nr. 204, A. J. prie turimų dalies gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), prijungiamas 1 kambarys. Vadovaujantis Kauno miesto Požėlos rajono LDT Vykdomojo komiteto Gyvenamų ir negyvenamų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus 1971-06-04 raštu Nr. 352-p, 1999-02-18 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su A. J.. 2014-07-03 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę: A. K. nuo 1989-07-20, D. K. nuo 1993-07-15, V. K. nuo 1988-08-12, A. V. nuo 2003-03-07. Nors ieškovas V. K. nurodo, kad buvęs pagrindinis ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkas buvo jo mamos sutuoktinis ir laikė jį šeimos nariu, tačiau mano, kad byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, jog tarp ieškovo ir buvusio ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko buvo giminystės ryšys. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas buvo savo mamos L. L. K. ir buvusio ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko A. J. išlaikytinis. Ieškovas neįrodė, kad jis ir buvęs pagrindinis ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkas A. J. buvo artimieji giminaičiai ar ieškovas buvo pagrindinio ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko A. J. išlaikytinis. Pagal byloje pateiktus įrodymus, laikytina, kad tarp ieškovo ir buvusio pagrindinio ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko A. J. nėra jokio giminystės ryšio pagal LR CK 3.135 straipsnio nuostatas. Nors ieškovas nurodo, kad ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno kartu su mama 1988 metais, tačiau byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad ieškinyje nurodytais laikotarpiais ieškovo mama L. L. K. gyveno kartu su buvusiu ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininku A. J. ir vedė bendrą ūkį. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas V. K. išgyveno su buvusiu ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininku A. J. nuomojamojoje ginčo gyvenamojoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su juo bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų dėl jo ir A. J. pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą buvusio nuomininko šeimos nariu. Nors ieškovas ginčo patalpose yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau registracija teismų praktikoje niekada nebuvo pripažįstama vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad asmuo gyvena konkrečioje vietoje. Nuomininko pripažinimo šeimos nariu lemiamą reikšmę turinčia laikytina ne asmens registracija, o jo faktinė gyvenamoji vieta. 2014-07-03 pažymos duomenimis ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo gyvenamosiose patalpose, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo faktinį gyvenimą ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nesutinka su ieškovo argumentu dėl registracijos ir nuolatinės gyvenamosios vietos sutapimo. Kadangi byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys mokesčių mokėjimą bei duomenys apie atliktus remonto darbus ir patirtas remonto išlaidas, todėl mano, kad nepagrįstas ieškinio motyvas, jog ieškovas rūpinosi ginčo gyvenamosiomis patalpomis, mokėjo už jas komunalinius mokesčius. Ieškovas pateikė teismui tris nuomos mokesčio sąskaitas, savo darbo sutartis, kompensuojamų vaistų pasą, telefono ryšio paslaugų sutartis, kabelinės televizijos sutartį, savo darbo knygelę. Mano, kad ieškovo pateikti aukščiau nurodyti dokumentai ir ieškovo pateiktos apmokėtas kelios sąskaitos už laikotarpį, kuriuo buvo gyvas buvęs ginčo gyvenamųjų patalpų pagrindinis nuomininkas A. J., neįrodo nenutrūkstamo ieškovo gyvenimo ginčo gyvenamosiose patalpose bei bendro ūkio vedimo su buvusiu pagrindiniu ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininku. Nėra pateikti duomenys, iš kieno lėšų buvo mokami mokesčiai, todėl negali sutikti su ieškinio motyvu, kad ieškovas, buvęs ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkas A. J., ieškovo sutuoktinė, ieškovo mama bendrai išlaikė ginčo gyvenamąsias patalpas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio civilinėse bylose, vien mokesčių mokėjimas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti šeimos nariu LR CK 6.588 straipsnio prasme. Vadovaujantis šia teisės norma, pripažįstant asmenį pagrindinio nuomininko šeimos nariu, teismas turi nustatyti visuma, o ne vieną iš kelių aplinkybių: artimos giminystės, gyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus, bendro ūkio vedimą. Tuo tarpu šioje byloje nėra pateikti net dokumentai, įrodantys, kad ieškovas buvo buvusio pagrindinio nuomininko giminaitis ar išlaikytinis. Kitos būtinos nustatyti aplinkybės nėra pagrįstos dokumentais, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą buvusio nuomininko šeimos nariu bei pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovo vardu. Byloje nėra pateikta informacija, ar ieškovas ir jo šeimos nariai atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas, kadangi nagrinėjant tokį reikalavimą svarbu atsižvelgti ne tik į LR CK bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias nuomos santykius, bet ir į nurodytą specialią teisės normą, kadangi ginčo gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio būsto fondui, kuris gali būti išnuomojamas tik asmenims, atitinkantiems aukščiau nurodytos teisės normos įtvirtintiems reikalavimams. Byloje yra pateikta informacija, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, tačiau nepateikta informacija, ar kiti ieškovo šeimos nariai neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje kito nuosavybės teise jiems priklausančio tinkamo gyventi būsto. Mano, kad teismui nusprendus patenkinti ieškinį, iš atsakovo neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kadangi Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo pripažinti nuomininko šeimos nariu. Tik teismui nustačius visas būtinas aplinkybes, kad būtų galima pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu ir tik priėmus teismo sprendimą, savivaldybė galės pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu.
Trečiasis asmuo A. K. procesiniuose dokumentuose (b.l. 55) nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Su V. K. kai susipažino jis gyvena tame bute (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo ir ji ten atėjo gyventi. Vėliau ten gyvenant gimė duktė. Gyveno visada visi kartu, darė remontus, keitė duris, vamzdynus. Vėliau gimė ir sūnus, jie perėjo gyventi į didesnį kambarį, vaikų kambarį įrengė mažesniame kambaryje, uošvienė vaikus prižiūrėjo, valgį gamino. Jie visada vedė bendrą ūkį su A. J. ir ieškovo motina. Visada jie gyveno „prie tėvų“. Pajamos buvo mažos ir niekada negalėjo įsigyti savo būsto. Šiuo metu gyvena trise, vyresnioji dukra ištekėjo. Sūnus yra studentas, pajamų neturi, sutuoktinio atlyginimas yra minimalus, ji gauna apie 1800,00 Lt per mėnesį. Bendros pajamos sudaro apie 3000,00 Lt per mėnesį. Savivaldybei moka 200,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Patys nėra kreipęsi dėl būsto nuomos iš savivaldybės, nes nebuvo poreikio, visuomet galvojo, jog galės šiame bute gyventi ir po A. J. mirties.
Trečiasis asmuo L. L. K. procesiniuose dokumentuose (b.l. 55) nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar būdama nesusituokusi su A. J. jam padėdavo slaugyti jo mamą O. J., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau A. J. motina išvyko gyventi kitur, o ji persikraustė gyventi pas A. J. į butą (duomenys neskelbtini). Kai sūnus V. K. grįžo iš armijos, apsigyveno su jais bute (duomenys neskelbtini). Sūnui padėdavo gyvenime materialiai, vesdavo bendrą ūkį. Vėliau kai jis apsivedė, ji padėjo auginti sūnaus vaikus, darydavo valgį ir pan. Jie visi gyveno kaip viena šeima, kartu rūpinosi namais, kartu finansus tvarkydavo, sūnaus šeima ir A. J. sumokėdavo komunalinius mokesčius už būstą, ji taip pat kartais prisidėdavo. Dabar sūnaus šeima ja rūpinasi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 1971 m. birželio 4 d. J. A., P. buvo nuspręsta prie turimo buto (duomenys neskelbtini) buto iš 2 kambarių prijungti 1 kambarį 10,70 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 69) 1999 m. vasario 18 d. tarp atsakovės ir A. J. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kurios pagrindu nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 56,89 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). ( b.l. 16-17). Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, jog A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas Nr. 370 patvirtina, kad 2003 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta A. J. ir trečiojo asmens šioje byloje L. L. K. santuoka (b.l. 10). Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovas V. K. yra trečiojo asmens L. L. K. sūnus (b.l. 11). Nekilnojamojo turto registro, centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (b.l. 62). Pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šiame bute deklaruotas V. K., A. K., D. K. ir A. V. (b.l. 63). Ši pažyma taip pat patvirtina, kad ieškovo gyvenamoji vieta šiuo adresu yra deklaruota nuo 1988 m. rugpjūčio 12 d.
Teismas daro išvadą, kad ieškovas byloje pateiktais įrodymais ir paaiškinimais įrodė, jog ginčo gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) apsigyveno teisėtai. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o taip pat šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad A. J. gyveno su L. L. K. iš pradžių neregistruotoje santuokoje, o 2003 m. balandžio 10 d. susituokė. Kartu su L. L. K. apsigyveno sūnus V. K., o vėliau jo žmona A. K., bei jų vaikai D. K. bei A. K. (šiuo metu V.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad dar gyvam esant A. J. socialinio būsto nuomos mokestis buvo mokamas iš ieškovo sutuoktinės A. K. sąskaitos (b.l. 43), kas patvirtina faktą, kad V. K. su A. J. vedė bendrą ūkį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad A. J. pripažino ieškovą ir jo šeimos narius kaip teisėtus nuomininkus. Šie šalių santykiai atitiko CK 6.576 straipsnio reikalavimus. Ieškovas ir jo šeima moka mokesčius už komunalinius patarnavimus teikiamus adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas, tretieji asmenys įvairiuose dokumentuose savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra įvardiję nurodytu adresu, tinkamai prižiūri gyvenamąsias patalpas, ką patvirtina liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 93-103).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuomonės, kad juridinį faktą leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai yra įstatyme LR CPK 177 str. numatytos leistinos įrodinėjimo priemonės. 2014-02-05 pagrindinis (duomenys neskelbtini), nuomininkas, A. J., mirė. Kad ieškovas su savo šeimos nariais ir toliau liko gyventi ginčo gyvenamojoje patalpoje suteiktoje A. J. nuomos pagrindais neginčija ir atsakovė. Iš rašto, adresuoto A. K., matyti, kad atsakovė pranešė, apie sutarties pakeitimo galimybę, ir nurodė, kad „nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją“. Ieškovo V. K., jo šeimos ir mirusiojo A. J. bendrą gyvenimą daugiau nei vienerius metus, bendro ūkio vedimą patvirtino ir apklaustieji liudytojai, byloje pateikti įrodymai. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad V. K. tikrai gyveno viename bute su A. J. nuo 1988 metų, vedė bendrą ūkį iki pat nuomininko mirties, o po jo mirties liko gyventi ginčo patalpose ir toliau moka mokesčius, todėl, ieškovo ieškinys laikytinas įrodytu, tenkintinas visiškai. Ieškovas V. K. pripažintinas A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu (LR CK 6.588 str.,6.589 str.).
Nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo, nagrinėjamoje byloje A. J. ) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) įstatymo 11 straipsnio 4. 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Šioje byloje kaip ir aukščiau minėtoje LAT nutartyje nustatytas ilgalaikis ieškovo ryšys su ginčo būstu – ieškovas jame gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1988 m. Ginčo bute ieškovas gyvena kaip pagrindinio nuomininko šeimos narys, kito būsto neturi, todėl pripažintina, kad nuomininko ginčo patalpose gyvena teisėtai. Ieškovas mokėjo mokesčius (ginčo dėl mokesčių mokėjimo nėra). Todėl šiuo atveju (duomenys neskelbtini) mirus pagrindiniam nuomininkui A. J., atsižvelgiant į ieškovo ryšio su ginčo patalpa teisėtumą, trukmę, į susiklosčiusius nuomos santykius, kurių negalima prilyginti socialinio būsto nuomos santykiams, atsakovas turėjo pakeisti Kauno miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pripažįstant ieškovą V. K. 56,89 kv.m. trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniu nuomininku. Be to, pažymėtina, jog atsakovas nepateikė duomenų, jog ginčo butui yra taikomas socialinio būsto statusas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas.
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkintas. Viso ieškovas patyrė 2644,00 litus bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: žyminis mokestis – 144 Lt (b.l. 7) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2500 Lt (b.l. 104-106). Atsakovo nuomone, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, be to nurodė, jog be teismo sprendimo pripažinti asmenį šeimos nariu neturi galimybės, todėl prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas, už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Vadovaujantis 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 ir 8.18 punktais bei teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatyta, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į tokius kriterijus kaip – bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas ir specialių žinių reikalingumas, turto ar pinigų sumų dydis (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kt. Mažinant išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atsižvelgtina į tai, jog, šioje byloje nėra sudėtingų ar naujų teisės klausimų reikalaujančių specialių žinių, visos bylos aplinkybės buvo aiškios ir nesudėtingos, jokių papildomų dokumentų be ieškinio šioje byloje advokatė ieškovui nerengė, bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose neužsitęsė, byloje vyko du teismo posėdžiai. Darytina išvada, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ir jos nagrinėjimo aplinkybes, į tai, jog atsakovė geranoriškai be teismo sprendimo neturėjo galimybių pakeisti nuomos sutarties mirus ieškovo patėviui A. J., priteistinų išlaidų advokato pagalbai suma turi būti mažintina – už suteiktas advokato paslaugas priteisiant 1000,00 Lt. Tokio dydžio advokato išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.).
Viso ieškovui iš atsakovės priteistinos 1144,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Valstybė šioje byloje patyrė 24,00 Lt dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Remiantis tuo, valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 24,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu ir buto esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininku.
Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, į. k.: 111106319, pakeisti 1999-02-18 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį pripažįstant ieškovą V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 56,89 kv.m. trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniu nuomininku.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, ieškovo V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1144,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, 24,00 Lt (dvidešimt keturis litus) pašto išlaidų valstybei. (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.