Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal laikinai einančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas Alvydo Balandžio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinių teisės pažeidimų byla G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 3 d. 7.24 val. kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Šilutės r., vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o važiavo prie pat vidurio ženklinimo linijos, dėl ko kliudė priešais atvažiuojančio automobilio kairįjį veidrodėlį ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais G. K. kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 99 p., 100 p., 220 p., 222 p. reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu laikinai einantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. Balandis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą, patraukti G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų. Teigia, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog pažeidėjo vairuotas automobilis važiavo arčiau vidurio ženklinimo linijos, o ne arčiau dešiniojo krašto. Mano, jog G. K. teiginiai, kad jis nepastebėjo susidūrimo, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Skunde nurodoma, kad nors ant G. K. vairuoto automobilio veidrodėlio nebuvo rasta apgadinimų, jis apžiūrėtas gerokai vėliau nei įvyko eismo įvykis, todėl galėjo būti pakeistas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad G. K. tyrimo metu keitė parodymus dėl savo kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus. Apelianto nuomone, dėl šio eismo įvykio yra abipusė kaltė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjantis bylą teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas nuostatas ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo turinio matyti, kad teismas išvardijo surinktus įrodymus byloje, tačiau nevertino jų visumos, visiškai nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių G. K. kaltę nevažiavus kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, dėl to kliudžius priešais atvažiuojančio automobilio kairįjį veidrodėlį ir jį apgadinus bei pasišalinus iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešus policijai. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, savo išvadų nepagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas (ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p.).

Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą konstatavo, kad G. K. kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., neįrodyta. Teismas tokią išvadą grindė tuo, kad automobilių susidūrimo niekas nematė, vaizdo įraše jis nėra užfiksuotas, G. K. vairuoto automobilio apgadinimų nenustatyta.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nors byloje esančiame vaizdo įraše nėra aiškiai užfiksuotas automobilių susidūrimo momentas, tačiau jame aiškiai matyti, kad G. K. vairuojamas automobilis nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o važiavo arčiau vidurio linijos, taigi pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. numato, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad prasilenkdamas su priešais važiuojančiu automobiliu, pajuto lango dūžį, kuomet išsikabinęs veidrodėlis išmušė lango stiklą. Bylos duomenimis nustatyta, kad langas išdužo prasilenkiant su automobiliu VOLKSWAGEN LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. K. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad ant G. K. vairuoto automobilio VOLKSWAGEN LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, tačiau automobilio apžiūra atlikta 2015 m. spalio 12 d., taigi praėjus daugiau negu mėnesiui po eismo įvykio. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ant automobilio VOLKSWAGEN LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 12 d. nebuvo užfiksuota eismo įvykio pėdsakų, nesudaro pagrindo konstatuoti nesant G. K. kaltės dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Iš vaizdo įraše fiksuotos automobilį, kuriame buvo vaizdo registratorius, vairavusio vairuotojo reakcijos akivaizdu, jog jis matė eismo įvykį.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. G. K. 2015 m. gruodžio mėn. paaiškinime užfiksuota, kad jis neneigė, padaręs eismo įvykį, ir nurodė, kad jo vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas, o nesustojo todėl, kad buvo intensyvus eismas. Policijos pareigūnams parodžius eismo įvykio vaizdo medžiagą, jis pripažino padaręs pažeidimus. Nurodė, jog nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi jo vairuotam automobiliui nieko nenutiko. Dėl padarytų pažeidimų gailėjosi (b. l. 9). Šios aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje išdėstytą versiją, jog jis nepajuto kliudęs kitą automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. suprato kliudęs kito automobilio veidrodėlį, tačiau nesustojo ir iš eismo vietos pasišalino, jis pripažintinas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos pasišalinimo priežastys – nesustojo, nes buvo intensyvus eismas; nebuvo apgadintas jo vairuotas automobilis – pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtis, todėl jam skirtina administracinė nuobauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad G. K. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo svetimas turtas, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, į G. K. asmenybę: jis baustas administracine tvarka, yra dirbantis, ir daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkiausiąjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribų, griežčiausia nuobauda apimant švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pripažinti G. K. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., griežčiausia nuobauda apėmus švelnesnes, galutinę administracinę nuobaudą G. K. skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK: 15053737076 ir įmokos kodą 1001, baudą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutarimas neskundžiamas.