Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-04-03 · Byla Nr. TS-5-448/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
TS-5-448/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30253-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Byla Nr. TS-5-448/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30253-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 3 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. kovo 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-23 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 18 d. Bausmę Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gruodžio 7 d. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 13 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-23 nutarė nuteistajam M. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, šiuo metu jis mokosi ir tai jį charakterizuoja teigiamai. Nepaisant to, viso bausmės atlikimo metu nuteistasis net 15 kartų yra baustas už įvairius drausmės pažeidimus, 12 drausminių nuobaudų dar yra galiojančios. Nors nuteistasis yra ir skatintas du kartus, tačiau esamos drausmės nuobaudos neleidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai. Paskutinį smurtinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, vis dar išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių – ankstesnis alkoholio vartojimas, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 82 balais pagal OASys vertinimo metodiką, nenustatyta pažanga ją mažinant. Anot Komisijos, visos nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

2019 m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo M. P. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-23 panaikinimo. Skunde nuteistasis prašo patenkinti jo skundą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei BK 75 straipsnyje numatytas priemones bei nurodo, jog Komisija netaikymą jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos argumentavo tuo, kad bausmės atlikimo metu jis buvo 15 kartų baustas dėl drausmės pažeidimų, šiuo metu dar turi 12 galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau nuteistasis atkreipė teismo dėmesį į tai, už kokius drausmės pažeidimus jis yra baustas, tai yra dėl administracijos nurodymų nevykdymo, kai jis atsisakydavo gyventi jam nurodytame nuteistųjų būryje. Pažymėjo, jog visus kartus jis nesikeldavo gyventi į jam nurodytas gyvenamąsias patalpas dėl savo sveikatos bei saugumo. Jis bijojo dėl kitų nuteistųjų galimo susidorojimo su juo, norėjo išsaugoti savo sveikatą, gyvybę bei saugumą, todėl ir nesikeldavo gyventi į jam paskirtą vietą. Nuteistasis skunde cituoja Europos kalėjimų taisykles, numatančias nuteistųjų laikymą (kalinimą) bendrai bei jų teisę pasirinkti gyventi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Nuteistojo nuomone, Komisija nepagrįstai sureikšmino bei rėmėsi jam nesuprantamais kriminogeniniais veiksniais.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo M. P. skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.

Nuteistasis M. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam M. P. formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau visgi nustatyti vien tik formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų nepakanka, nes būtina įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą.

Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, Komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 357-23 bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog nuteistasis M. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. gruodžio 7 d. Bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą.

Iš 2019 m. kovo 13 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-18 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien jas nustatyti bei įrodyti, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nepakanka, kadangi būtina visapusiškai įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis M. P. iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas net 6 kartus, šiuo metu jis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja teistumai už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Pateikti duomenys patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis buvo pažeidęs jam nustatytas sąlygas. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas jau ne vieną kartą, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi ir pilnai nepasiekė bausmės paskirties, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vis dar vertinama kaip vidutinė – 82 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 47 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis galėtų dar sumažinti. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, o turėtų būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 3 kartus paskatintas, tačiau ši aplinkybė negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeidinėti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 15 kartų baustas drausmine tvarka. Svarbu pabrėžti ir akcentuoti aplinkybę, jog nuteistasis dar ir šiuo metu turi galiojančių drausminių nuobaudų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už grubius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde nuteistasis pažymėjo, jog visus drausmės pažeidimus (administracijos nurodymų nevykdymas) jis padarė saugodamas savo sveikatą ir gyvybę bei vengdamas galimo kitų nuteistųjų susidorojimo, paminėjo ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, aktualias jo atžvilgiu. Tokiais savo motyvais nuteistasis bando sumenkinti turimas drausmines nuobaudas ar jas netgi paneigti. Tačiau būtina pažymėti, jog šiuo atveju teismas nenagrinėja ir nevertina nuteistajam paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo klausimų, kadangi šie klausimai sprendžiami tik pagal BVK 183 straipsnį, tai yra apskundžiant drausminę nuobaudą minėto BVK straipsnio nustatyta tvarka. Nuteistojo asmens byloje nėra duomenų apie tai, jog jis skundė jam paskirtas drausmines nuobaudas, todėl šios nuobaudos yra galiojančios ir nekvestionuojamos. Teismas pažymi, jog vien aplinkybės dėl bendro drausminių nuobaudų skaičiaus bei galiojančių drausminių nuobaudų buvimo negali lemti lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, tačiau tarp visų šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių, šis faktorius yra labai svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo bendrą nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės neleidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. Be to, teismas pažymi ir tai, jog labai svarbu atkreipti dėmesį į nuteistajam įtaką vis dar darančius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesnis alkoholio vartojimas (nuteistasis įvykdė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio); emocinė gerovė (sumažėjęs savęs vertinimas, ankstesnis autoagresyvus elgesys); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, savitvardos praradimas); nuostatos (ankstesnis lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs 10 klasių išsilavinimą, bausmės atlikimo metu jis mokosi baldžiaus specialybės. Nuteistasis turi 40 procentų darbingumą, jo teigimu, jis turi įgijęs ir suvirintojo specialybę. Tačiau laisvėje nuteistasis niekada niekur legaliai nedirbo, pats patvirtino, jog dirbo tik nelegaliai. Taigi tokios aptartos aplinkybės neduoda garantijų dėl to, kad laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Tuo abejoti dar labiau verčia paties nuteistojo pripažinta aplinkybė dėl nelegalaus darbo propagavimo. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis pragyvendavo iš dėl neįgalumo gaunamų pajamų, tačiau jis pripažino ir tai, kad jam pajamų nuolat trūkdavo. Svarbu ir tai, jog nuteistasis dar turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų – Alytaus pataisos namuose gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 3 833,30 Eur, iš kurių sumokėta tik 193,85 Eur, o likusi nesumokėta dalis – 3 639,45 Eur. Teismo vertinimu, tokie turimi neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvu, broliu ir seserimi-bendrauja telefonu ir kartais susirašinėja laiškais, tačiau jis nėra lankomas pasimatymų metu. Paties nuteistojo teigimu, jis turi 12 metų dukrą, tačiau bausmės atlikimo metu su ja nepalaiko jokių socialinių ryšių. Paskutinį smurtinį nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo savęs vertinimas yra sumažėjęs, jis stokoja pasitikėjimo savimi. Nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai ir dėl to vėliau jam tenka gailėtis. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra nenuolatinių smurto ir agresijos panaudojimo pavyzdžių. Nuteistasis sugeba atpažinti tik kai kurias savo problemines sritis.

Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su visa skirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), o teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo M. P. atžvilgiu minėta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta.

Taigi vertinant visas nustatytas bei aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis M. P. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis M. P. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo M. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. kovo 13 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-23 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė