- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1055-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04531-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- P. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nutarties dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas išduoti Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą dėl skolininkui Ž. S. (Ž. S.) priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose Švedijoje, ir informacijos iš atitinkamų institucijų apie skolininko Ž. S. sąskaitas Švedijoje, siekiant nustatyti skolininko sąskaitą bei banką, gavimo.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nutartimi pareiškėjo P. V. lydraštis su priedais dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo grąžintas jį pateikusiam asmeniui, praleidus šiam procesiniam dokumentui paduoti nustatytą 7 dienų terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-20 nutartimi pareiškėjo P. V. lydraštį dėl teismo nustatytų trūkumų šalinimo su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui ir nurodė, jog teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti, tačiau nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, 2017-04-07 nutartimi pareiškėjo prašymas dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo laikytas nepaduotu.Pažymėjo, jog teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo išsiųsta pareiškėjo P. V. atstovui advokato padėjėjui R. N. elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą) 2017 m. kovo 30 d., todėl nutarties įteikimo diena laikoma 2017 m. kovo 31 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Nurodė, jog 2017-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo P. V. atstovo advokato padėjėjo R. N. lydraštis su priedais dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo, tačiau prašymo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2017-04-07.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-6850-639/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti pareiškėjo lydraštį dėl trūkumų šalinimo. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjo atstovas per EPP pateikė teismui lydraštį, kuriuo ištaisė 2017 m. kovo 30 d. nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus.Nesutikdamas su skundžiama nutartimi pareiškėjas nurodė, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti paduodami tiek tiesiogiai, tiek siunčiami paštu, todėl pasirinkus procesinių dokumentų pateikimo teismui būdą ne tiesiogiai, o juos siunčiant paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad šiuo atveju, procesinio veiksmo pabaigos momentas nustatytas remiantis CPK 175¹ str. 8 d. nuostata, remiantis kuria laikoma, kad tuo atveju, jei procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. Pažymi, kad šiuo atveju, lydraštis, kuriuo ištaisyti trūkumai, pirmosios instancijos teismui buvo išsiųstas 2017-04-07, todėl laikytina, jog nustatytas terminas pašalinti trūkumus nebuvo praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjo P. V. paduotas lydraštis dėl 2017-03-30 nutartyje nustatytų trūkumų šalinimo laikytas paduotu praleidus nustatytą 7 dienų terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2017-03-30 nutartimi nustatė pareiškėjui P. V. 7 dienų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams šalinti. Minima nutartis elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą) 2017-03-30 išsiųsta pareiškėjo P. V. atstovui advokato padėjėjui R. N., todėl pirmosios instancijos teismas nutarties įteikimo diena laiko 2017-03-31. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjo P. V. atstovas advokato padėjėjas R. N. (per EPP sistemą) 2017-04-07 pateikė lydraštį dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo (T. 1, b. l. 14–16).Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 str. 1 d.). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog 2017-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo P. V. atstovo advokato padėjėjo R. N. lydraštis su priedais dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo, tačiau prašymo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2017-04-07, todėl sprendė, kad 2017-03-30 nutartyje nustatyti trūkumai nebuvo laiku pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo pateikto procesinio dokumento gavimo momentą. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, įstatymas numato, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikti tiek tiesiogiai, tiek siunčiami paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pareiškėjas turi teisę pats pasirinkti procesinių dokumentų pateikimo būdą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas lydraštį dėl 2017-03-30 nutartyje nurodytų trūkumų ištaisymo pateikė elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą), todėl šiuo atveju skaičiuojant procesinio dokumento pateikimo terminą turėjo būti vadovaujamasi CPK 175¹ str. 8 d. nuostatomis. Pažymėtina, jog ginčo dėl procesinio termino skaičiavimo pradžios byloje nėra, todėl būtina nustatyti procesinio dokumento pateikimo pabaigos momentą. CPK 175¹ straipsnio 8 punktas numato, jog jeigu procesiniai dokumentai išsiunčiami elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nustatyti prašymo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2017-04-07. Nutartyje taip pat nustatyta, jog lydraštis dėl nutarties trūkumų šalinimo su priedais teisme gautas 2017-04-07 17 val. 40 min. 58 sek. Šie byloje nustatyti duomenys suponuoja, jog pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo R. N. pateikti procesiniai dokumentai buvo gauti nepažeidžiant 2017-03-30 nutartyje nustatyto termino, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas, priėmė neteisėtą nutartį, todėl ji yra naikintina.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nutartis naikintina ir prašymo dėl trūkumų šalinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir lydraščio dėl nutarties trūkumų pašalinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.