- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-16-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00690-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-11-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5588-277/2020
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. K. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų prašė:1) atlikti visus veiksmus pagal savo kompetenciją, kad ji galėtų susipažinti su jos senelio B. K. testamentu, jeigu toks buvo ir pasidaryti jo kopiją; 2) organizuoti teismo posėdį, kuriame būtų apklausti pareiškėjos nurodomi asmenys siekiant nustatyti ką jos senelis sakė prieš mirtį ar buvo kažkokie nurodymai, ar prašymai jos tėvo ir jo šeimos atžvilgiu, ar galbūt senelis kažką sakė anksčiau, kas būtų svarbu jai moraliniu ir teisiniu atžvilgiu, ar senelis buvo nuteikinėjamas prieš savo pirmosios santuokos vaikus, kokia tokio nuteikinėjimo priežastis ir kas tai organizavo bei vykdė; 3) nustatyti kiek kraičio atsinešė jos senelė A. B. ir kur, kam jis buvo panaudotas; 4) išsiaiškinti kada ir kieno lėšomis pastatytas jos senelio namas; 5) nustatyti kiek turto kartu užgyveno B. K. ir A. B., kam jis buvo naudojamas, kam dabar priklauso; 6) atlikti visus veiksmus, kad būtų išsiaiškinta kaip buvo padalintas palikimas, kiek kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų gavo B. K. vaikai ir kiti paveldėtojai; 7) įpareigoti R. S. ir A. K. parodyti turimas B. K. nuotraukas su pirmąja žmona, su antrąja žmona ir kai kurias padovanoti; 8) atlikti visus veiksmus, kad senelės A. ir B. K. turtas būtų perdalintas sąžiningai ir teisingai teisėtiems paveldėtojams.
2. Nurodė, kad jos seneliai A. B. ir B. K. gyvendami santuokoje susilaukė jos tėvo S. ir dar vieno sūnaus K.. A. B., mirė kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Vėliau B. K. sudarė antrą santuoką su A. ir susilaukė dar dviejų vaikų – A. (miręs) ir R. S..
3. Įtaria, kad jos tėvas S. K. dalinant B. K. palikimą buvo apgautas, gali būti, kad jam buvo grasinama.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodo, kad ji žino, jog jos tėvas nesiims ginti savo teisėtų interesų, nes nuo vaikystės buvo išmokytas nesikišti, tylėti, nes taip buvo naudinga jo pamotei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2020-11-05 nutartimi nustatė pareiškėjai V. K. terminą iki 2020-11-20 pareiškimo trūkumams pašalinti.
6. Teismas pasisakė, kad pareiškimas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 111 straipsnyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.
7. Pabrėžė, kad ieškinyje turi būti nurodoma: ieškinio suma; aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas atsakovui ar atsakovams (ieškinio dalykas); ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; informacija, ar byla bus vedama per advokatą; ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
9. Taip pat nustatė, kad prie pareiškimo nepridėti dokumentai, patvirtinantys palikimo atsiradimo faktą ir pareiškėjos giminystę su B. K. bei nepateikti duomenys, kad yra sumokėtas žyminis mokestis.
10. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad pagal CK 113 straipsnio 1 ir 2 dalį teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. V. K. dokumente, įvardytame skundas nurodė, kad prašo teismo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-11-05 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtai pasisavinto B. K., A. K. (B.) ir B. K. ir A. K. jungtinio turto, jeigu tokio turėjo, palikimo ir/ar B. K. testamento nuslėpimo ir /ar sunaikinimo. Taip pat prašo įvykdyti ir kitus jos prašymus, kuriuos išdėstė savo skunde pirmosios instancijos teismui.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato, kad pareiškėja, kaip antros eilės paveldėtoja, įtaria, kad buvo neteisėtai pasisavinta jos tėvo dalis, kuri jam turėjo tekti arba pagal įstatymą, arba pagal testamentą, jeigu toks buvo. Kai prieš keletą savaičių ji kalbėjo su tėvu, jis pasakė, kad testamento jis nematė ir nežino ar toks buvo.
13. Apeliantė įtaria, jog tėvo sesuo R. S. ir miręs tėvo brolis A. K. nuslėpė ir/ar sunaikino jos senelio B. K. testamentą siekdami apgaulės būdu įgyti ir jos tėvui priklausančio palikimo dalį. Mano, kad teisėjas jos skundą pagal CPK vertino nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jei asmuo teismo nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalina, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
16. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra būtent į teismą besikreipiančio asmens pareiga.
17. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.
18. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas.
19. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti konkretų subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Atsakovo nenurodymas laikytinas ieškinio trūkumu, kuris šalintinas CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka: teismas, nustatęs, kad ieškinyje nenurodytas ieškovo teises pažeidžiantis asmuo, įpareigoja ieškovą pateikti duomenis apie atsakovą.
20. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
21. Šiuo gi atveju, iš pateikto teismui procesinio dokumento turinio negalima identifikuoti kokios konkrečios materialinės pareiškėjos teisės yra pažeistos, koks konkrečiai asmuo jas pažeidė ir kokio teisinio rezultato kreipimusi į teismą ji siekia. Pareiškime dėstomos aplinkybės apie giminaičių santykius ir hipotetinio pobūdžio įtarimai dėl jų nesąžiningumo, negali būti laikomi aiškiai ir tinkamai suformuluotu faktiniu ieškinio pagrindu, kuris leistų teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos poziciją ir skundžiamo procesinio teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Tokio turinio dokumentas, kokį pateikė pareiškėja, neatitinka ieškinio pareiškimui keliamų reikalavimų, todėl jis negali būti nagrinėjamas teisme.
23. Kaip jau minėta, civilinio proceso teisės normos pareigą tinkamai suformuluoti teismui teikiamą procesinį dokumentą numato būtent besikreipiančiam į teismą asmeniui. Taip pat reikšminga ir tai, kad teismas bendrais procesiniais atvejais spręsdamas šalių ginčą, savo iniciatyva nerenka įrodymų. Būtent šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Proceso šalis negali perleisti savo procesinių teisių ir pareigų ginčą nagrinėjančiam teismui.
24. Atskirajame skunde apeliantė nurodydama, kad teismas nesuprato, kad ji, kaip antros eilės paveldėtoja, įtaria, kad neteisėtai pasisavinta jos tėvo dalis ir senelių paliktas turtas turėtų būti perdalintas, neteikė įgaliojimo atstovauti savo tėvo interesus, kad galėtų veikti jo vardu procese. O išsakytas nesutikimas, kad teismas vertintų jos skundą pagal CPK normas, kartu jau skunde įvardijant atsakovus, tik patvirtina, apeliantės nenuoseklią poziciją dėl savo interesų gynimo būdo.
25. Reikalavimai pradėti tyrimą ar išsiaiškinti galimą nusikalstamą veiką kreipiantis teisminės gynybos civilinio proceso tvarka yra nepagrįsti. Nusikalstamų veikų tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo institucijos baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pradėdamos ikiteisminį tyrimą. Todėl apeliantė manydama, kad buvo atlikta nusikalstama veika turėjo kreiptis ne į teismą, inicijuodama ginčo sprendimą civilinio proceso tvarka, o į ikiteisminio tyrimo institucijas.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai ginčo situacijai nėra reikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
27. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Konstatavus, kad apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo taikytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tačiau teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, pareiškėjai nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus. Teismo įpareigojimo neįvykdymo pasekmės išaiškintos minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-11-05 nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti V. K. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-11-05 nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.