Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ prašymą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – M. Z., M. Z., antstolis Irmantas Gaidelis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant – iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006).

7. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 667 straipsnis. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01383 dėl 193 973,40 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. Z. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai (pradinė kreditorė – užsienio bendrovė „Danske Bank“ AS). Išieškoti skolos iš skolininkės darbo užmokesčio nepavyko. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. Z., taip pat nustatė, kad skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2003 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu Nr. AR0008/17/01381-11-22 areštavo minėtą žemės sklypą.

10. Antstolis 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo išaiškino skolininkams, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, skolininkai turi teisę per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkei per antstolio nustatytą terminą nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, antstolis 2022 m. gruodžio 19 d. priėmė patvarkymą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo išaiškino išieškotojai, kad ji per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

11. Taip pat nustatyta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis 2019 m. birželio 18 d. sudarė povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 2162. Šios sutarties 2.1 punkte sutuoktiniai susitarė, kad turto, šalių įgyto iki santuokos sudarymo dienos, vienos iš šalių ar jų abiejų įgyto santuokos metu iki vedybų sutarties pasirašymo dienos, teisinis režimas nustatomas vadovaujantis CK normomis ir šia vedybų sutartimi nėra keičiamas. Ginčo žemės sklypą skolininkė ir jos sutuoktinis įgijo iki vedybų sutarties sudarymo (žiūrėti šios nutarties 9 punktą), todėl vedybų sutartis nekeičia šio turto teisinio režimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiam sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

12. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios.

13. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).

14. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesant ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų, kad ginčo turto teisinio režimo nekeičia skolininkės ir jos sutuoktinio sudaryta vedybų sutartis, yra pagrindas nustatyti, kad skolininkei M. Z. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu M. Z. priklauso ½ dalis ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

15. Pareiškėja prašė nustatyti skolininkės turto dalį neapibrėžtame skolininkės ir jos sutuoktinio turte, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies, kadangi teismas nustatė skolininkės turto dalį konkrečiame nekilnojamame turte, priklausančiame skolininkei ir jos sutuoktiniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jos sutuoktiniu M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.