Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovui I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovui I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys: AB „Swedbank“, UAB „General Financing“, antstolė A. A., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo I. Z. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui R. Z. po (87 Eur) nuo 2014 m. gruodžio 29 d. (patikslinto ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1440-955/2015 priėmimo. Ieškovę R. Z. paskyrė R. Z. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atskirojo skundo argumentai

ieškovė, atsižvelgdama į nepilnametės dukros poreikius, nurodo vieno mėnesio minimalias nepilnametės dukros išlaikymo išlaidas, kurios sudaro 800 Lt. Tuo tarpu ieškovės gaunamas pajamas tesudaro gaunama 201,50 Lt išmoka vaikui ir 500 Lt motinystės pašalpa;atsakovo išlaidos yra padidėjusios, jam tenka nuomotis gyvenamąjį būstą, be to, R. Z. (kuri galimai net nėra atsakovo dukra), kuriai šiuo metu yra mažiau negu vieneri metai, vieno mėnesio poreikiai negali būti tokie patys, kokie yra vyresnių vaikų;teismo priteista suma per didelė, atsakovas sutiktų nepilnametės dukters išlaikymui skirti 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir tik tuo atveju, jei paaiškėtų, kad jis yra biologinis nepilnametės dukros tėvas;teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o patikslintas ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o patikslintas ieškinys – atmestas.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones priteisė iš atsakovo I. Z. vaikui R. Z. laikiną išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį nuo patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1440-955/2015 priėmimo. Atsakovas turi dar du vaikus, t. y. K. Z. ir D. Z., kuriems Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi priteisė laikiną išlaikymą po 300 Lt (Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi nurodytą nutartį paliko nepakeistą). Iš atskirojo skundo turinio suprastina, kad atsakovas (apeliantas) negalėjimą mokėti R. po 300 Lt grindžia nedidelėmis pajamomis, turi nuomotis būstą, tokio amžiaus vaikui 300 Lt išlaikymas per didelis, galėtų mokėti po 200 Lt ir tik tokiu atveju, jei paaiškėtų, kad jis yra biologinis nepilnametės mergaitės tėvas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.

Nors atsakovas nurodo, kad 200 Lt išlaikymą vaikui galėtų teikti tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad R. Z. yra jo dukra, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien tėvystės fakto nustatymas (tol, kol bus atlikta DNR ekspertizė) neatleidžia atsakovo I. Z. nuo vaiko išlaikymo pareigos, kadangi R. Z. gimimo liudijime mergaitės tėvu nurodytas I. Z.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 300 Lt. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus. Atsakovo argumentas, kad 300 Lt suma per didelė vaiko būtiniems poreikiams patenkinti yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas išimtinai atsakovo asmeniniais, o ne vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteistas laikinas išlaikymas yra protingo dydžio, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius. Teismas, priteisdamas R. išlaikymą po 300 Lt, iš atsakovo priteisė net mažesnę išlaikymo sumos dalį, tokiu būdu didesnę materialinę vaiko išlaikymo naštą palikdamas ieškovei. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad (atsakovui geranoriškai neteikiant išlaikymo) vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti skirtas išlaikymas reikalingas nuolat ir kiekvieną dieną, tik preliminariai įvertinami vaiko poreikiai, nesprendžiant ginčo iš esmės. Laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą atsakovo nepilnamečiam vaikui R.(taip pat ir kitiems vaikams), kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-550-601/2015 yra nustatęs, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus siekdamas susirasti darbą (geriau mokamą darbą), tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (be R., turi dar du vaikus D. ir K.). Atsakovas priteisto laikino išlaikymo dydžio neteisėtumą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau pastebėta, kad šioje byloje atsakovo interesus atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, o privatus advokatas, už kurio paslaugas mokėtina, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis būtų nepajėgus teikti teismo priteistą po 300 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą vaikui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, laikantis tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.