- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- 2-107-419/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00101-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- Viktorijai Samoilenkaitei, Viktorija Samoilenkaitė
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas, Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
dalyvaujant ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Večislavui Burneikai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) ieškinį atsakovei O. K. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo Viktorija Samoilenkaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Vilniaus apskrities VPK kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės O. K. ieškovo naudai 2901,88 Eur žalos atlyginimo.
2. Ieškovo Vilniaus apskrities VPK ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau - KP NNTV) 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Viktorija Samoilenkaitė kartu su Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju Albertu Kazarinu, neuniformuoti, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-20838-21 2021-07-15 apie 17 val. nuvyko į įmonę, kurioje dirba O. K. Pareigūnai prisistatė ir O. K. nurodė atvykimo priežastį - procesinių veiksmų atlikimą su ja ir jos sutuoktiniu. O. K. geranoriškai sutiko bendradarbiauti ir paaiškino, kad jokios nusikalstamos veikos nevykdė, jos vardu veikė sutuoktinis. Kadangi jų gyvenamojoje vietoje numatyta atlikti kratą, pareigūnai pasiteiravo apie sutuoktinio buvimo adresą. O. K. teigė nežinanti, kur šiuo metu sutuoktinis, bet prieš 30 min. jis skambino iš jai nežinomo telefono numerio, kuris pats dingo iš skambučių sąrašo. Vyresniajai tyrėjai V. Samoilenkaitei paprašius pateikti mobiliojo ryšio telefoną, kaip reikšmingą ikiteisminiam tyrimui objektą, iš kurio dingo skambučių įrašai, pastaroji neprieštaraudama pateikė, tačiau paaiškinti įrašų dingimo negalėjo, nurodė prieštaringas aplinkybes. Pareigūnams kilo įtarimų, kad O. K. galbūt meluoja, mėgina išsisukti. Pakartotinai pranešus, kad vyks į jos gyvenamąją vietą atlikti kratą, O. K. staiga ir netikėtai puolė V. Samoilenkaitę, kuri dešinėje rankoje laikė jos mobiliojo ryšio telefoną (šalia, maždaug 1 m atstumu, stovėjo ir O. K. brolis), rankomis pradėjo smūgiuoti į galvos sritį, įsikibo į sprandą ir dešinę ranką, mėgino išplėšti mobiliojo ryšio telefoną. Iš karto priėjęs vyriausiasis tyrėjas A. Kazarinas atitraukė vyresniąją tyrėją V. Samoilenkaitę įsikibusią agresyvią bei įniršusią O. K. ir panaudojęs fizinės prievartos veiksmus, paguldė ją ant grindinio. Pastaroji ir toliau agresyviai elgėsi, garsiai šaukė, norėjo stotis, į pareigūno reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl jai buvo uždėti antrankiai. Kadangi V. Samoilenkaitė juto fizinį skausmą bei prastai jautėsi, kreipėsi į Šalčininkų ligoninės priėmimo skyrių. Atlikus pirminę medicinos apžiūrą, V. Samoilenkaitė buvo nukreipta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur jai užfiksuotas galvos sumušimas, pykinimas, vėmimas, svaigulys, dešinės rankų pirštų nubrozdinimai bei hematoma dešinio žasto srityje. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais nustatyta, kad V. Samoilenkaitė 2021-07-15 kreipėsi į VšĮ Šalčininkų ligoninę, vėliau - į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (reg. 2021-08-02 Nr. 252) nurodyta diagnozė - sukrėtimas (TLK-10-AM - S06.00). Medicinos centro Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (reg. 2021 -07-27 Nr. 21P1P- 30974) nurodyta diagnozė - galvos sumušimas (TLK-10-AM - S00.05). Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Gydymą V. Samoilenkaitė tęsė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre (toliau - Medicinos centras). Nuo 2021-07-16 iki 2021-08-04 (20 d.) V. Samoilenkaitei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl 2021-07-15 nelaimingo atsitikimo darbe. Pareigūnei padaryti sveikatos sužalojimai yra neteisėto atsakovės elgesio priežastis. Policijos pareigūnė Viktorija Samoilenkaitė 2021-07-15 sužalojimą patyrė dėl jos tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūnės statuso. CMEK nustatė, kad Viktorijos Samoilenkaitės sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2021-07-15, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Vilniaus apskrities VPK viršininkas pripažino, kad Viktorija Samoilenkaitė sužalojimą patyrė tarnybos metu, dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso ir nusprendė išmokėti Viktorijai Samoilenkaitei 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Vilniaus apskrities VPK išmokėjo Viktorijai Samoilenkaitei 2901,88 Eur dėl sveikatos sutrikdymo, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį.
3. Ieškovo Vilniaus apskrities VPK atstovas Večislavas Burneika teismo posėdyje paaiškino, kad dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau prokuroras tyrimą nutraukė nenustatęs, kad O. K. tyčia sužalojo pareigūnę. Teismo medicinos išvada priimant sprendimą išmokėti pareigūnui kompensaciją nėra pagrindas priimti tokį sprendimą. Centrinė medicinos ekspertų komisija (toliau – CMEK) yra vienintelė ekspertinė įstaiga, kuri gali nustatyti pareigūnų sužalojimo laipsnį. CMEK yra Vidaus reikalų sistemos įstaiga. CMEK išvada yra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu pareigūnui yra išmokama kompensacija. Kompensacijos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintame apraše numatytą koeficientą. Turtinė žala – nedarbingumas, pareigūnė nedirbo 20 dienų. Nedarbingumo išmoka yra įskaičiuojama į šią kompensaciją. Sodra moka išmokas pagal savo teisės aktus. Neginčija, kad baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas pareigūnės sužalojimo faktas. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio neteikė. Ieškovo pareigūnė Rita Markevičienė turėjo nustatyti visas aplinkybes dėl kompensacijos išmokėjimo dėl sužalojimo. Ji turėjo sužinoti kaip buvo įvertinta situacija baudžiamosios teisės prasme. Nežino, ar ji turėjo duomenis apie CMEK ir teismo medicinos išvadų skirtumus. Sprendimas išmokėti kompensaciją priimamas remiantis trimis dokumentais: tarnybiniu patikrinimu, CMEK išvada bei vadovo įsakymu. CMEK siunčiama ne tik tarnybinio patikrinimo išvada, bet ir ligos istorija. Jie patys renka medicininius dokumentus ir juos analizuoja. R. Markevičienė nesiuntė pareigūnės medicininių dokumentų CMEK`ui, bet CMEK pats turi pareigą rinkti medicininius dokumentus. Ligoninės išduotos pažymos tik patvirtina sužalojimo faktą. Tarnybinio patikrinimo metu nevertina medicininių dokumentų. Sužalojimo faktą ir laipsnį nustato CMEK. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ieškovas nenustato kokie buvo sužalojimai, juos nustato CMEK. Ieškovo vertinimu atsakovė prisidėjo prie žalos atsiradimo. Tai nustatyta iš pačios nukentėjusios pareigūnės ir kitų pareigūnų, dalyvavusių įvykyje. Jie taip pat rašo tarnybinius pranešimus. Be prokuroro leidimo negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. VPK medicininių dokumentų nevertina, juos vertina tik CMEK.
Atsiliepimas
4. Atsakovė O. K. paaiškino, kad pareigūnės Viktorijos Samoilenkaitės anksčiau nepažinojo. 2021-07-15 apie 18.00 val. iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini) leidosi laiptais į lauką. Lauke sutiko du civiliai apsirengusius žmones: vyrą ir moterį. Jie prisistatė pareigūnais. Jie paaiškino, kad reikia važiuoti pas ją namo atlikti kratą. Tuo metu jai skambinėjo vaikai. Norėjo atsiliepti. Pareigūnai pagalvojo, kad tai skambina jos vyras ir ji jiems meluoja. Pareigūnė visokiais necenzūriniais žodžiais kitų darbuotojų ir jos mamos Č. V. bei brolio J. V. akivaizdoje žemino ją ir jos vyrą. Nuo pareigūnės stovėjo maždaug 2 metrų atstumu, o ji iš jos rankų ištraukė telefoną. Ji pradėjo jos telefone kažko ieškoti. Keletą kartų paprašė pareigūnės atiduoti telefoną, kuri ji laikė už nugaros, sakė jai, kad ji neturi teisės iš jos paimti telefoną. Priėjo prie jos, bet net nepalietė pareigūnės, nes jai kitas pareigūnas už nugaros užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Gavo smūgį per galvą. Visas veiksmas vyko lauke matant jos broliui, mamai ir kitiems darbininkams. Pareigūnė neprašė atiduoti telefoną, pati paėmė, labai negražiai su ja bendravo. Joks dokumentas dėl kratos atlikimo jai nebuvo pateiktas. Pareigūnė jai trenkė telefonu per galvą. Kažkas pastūmė jos motiną. Tą dieną buvo labai karštą ir jai pasidarė bloga. Nuvežė ją namo, ten jau buvo du pareigūnai. Jai davė vandens, o patys atlikinėjo kratą. Pareigūnė toliau ją žemino. Vėliau nuvažiavo į ligoninę kartu su pareigūnais. Po to ją nuvežė į policijos komisariatą, o vėliau sulaikė. Naktį praleido areštinėje. Negalėjo net pastumti pareigūnės, kadangi prie jos nepriėjo. Nebuvo su ja jokio fizinio kontakto, nes jai kitas pareigūnas iš karto užlaužė jai rankas ir uždėjo antrankius. Telefoną jai atidavė tik tuomet, kai pasibaigė ikiteisminis tyrimas. Krata truko apie 1,5 - 2 valandas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes pripažinta, kad ji nekalta. Jai pačiai buvo padaryti kūno sužalojimai. Traumą gavo, kai jai uždėjo antrankius ir vedė prie mašinos, pareigūnas ją mušė, o pareigūnė jos telefonu trenkė iš kairės pusės jai per galvą, dėl ko po to jai buvo didelė mėlynė. Vėliau pareigūnas dar trenkė jai į pilvą. Yra ištekėjusi, turi du nepilnamečius vaikus, uždirba minimalų atlyginimą, vyro atlyginimas irgi minimalus. Prašoma priteisti suma yra didelė. Neskaitė brolio parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.
5. Trečiasis asmuo Viktorija Samoilenkaitė paaiškino, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdyboje. Jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, kurio metu yra skambinama asmenims ir yra išviliojami pinigai. Buvo gauta informacija iš AB Swedbank ir FNTT dėl potencialių įtariamųjų. Dieną prieš įvykį buvo sulaikytas vienas asmuo, kartu su atsakove dirbantis (duomenys neskelbtini). Buvo atliekami procesiniai veiksmai su šiuo asmeniu, paimtas jo telefonas. Į šį telefoną atsakovė pradėjo rašyti SMS pranešimus, kad jis jokių parodymų neduotų, nes jie jį ištrauks ir viską sutvarkys. Kitą dieną buvo nutarta vykti į Šalčininkus ir dirbti su dviem įtariamaisiais, viena iš kurių buvo atsakovė. Prieš važiuojant prie darbovietės, buvo atvažiavę prie atsakovės namų. Paskambino į duris, bet niekas durų neatidarė. Vienas ekipažas liko ten. Tuomet nuvažiavo pas atsakovę į darbovietę. Važiuojant nežymėtu automobiliu, juos pasivijo juodas Mercedes automobilis, mirksėjo, kad jie sustotų. Iš automobilio išlipęs vyras prisistatė atsakovės broliu. Paklausė kokiu tikslu jie atvyko. Paaiškino jam, kad turi toliau tęsti darbą. Jis atsakė, kad žino, kad vienas iš asmenų yra jo darbuotojas. Nurodė jam, kad ieško jo sesers. Jis pasakė, kad ji turi bendravimo problemų, žino kur ją rasti ir pasiūlė važiuoti kartu su juo. Jis paaiškino, kad ji sudaro jam labai daug problemų. Ji yra įdarbinta įmonėje (duomenys neskelbtini). Per jos banko sąskaitą eina pinigai iš viešųjų pirkimų. Pats yra (duomenys neskelbtini), sąskaitos yra areštuotos ir jis dabar visas šias problemas su ja turi spręsti. Atvykus į įmonės teritoriją, jis pasišaukė atsakovę. Jis paaiškino, kad atvyko pareigūnai, yra duomenų, kad ji ir jos sutuoktinis dalyvauja neteisėtoje veikoje. Jis pasiūlė užeiti į vidų pabendrauti. Užėjus į patalpas, jie buvo keturiese: atsakovė, jos brolis, pareigūnas ir ji. Atsakovė visą laiką teigė, kad ji nieko nežino. Jai buvo paaiškinta, kad bus atliekamos kratos, ieškomas jos sutuoktinis. Ji pasakė, kad jis išvyko, nežino kur jis, nes neveda bendro ūkio. Po kažkiek laiko visi nusileido į apačią. Atsakovei buvo pasiūlyta važiuoti kartu su jais. Atsakovės brolis jai kartojo, kad geriau nemeluoti ir bendradarbiauti su pareigūnais. Brolis pasakė, kad atsakovė parodytų pareigūnams telefoną, kiek jai skambina vyras. Ji pasakė, kad vyras nuotoliniu būdu ištrynė iš Viber programėlės jos skambutį. Buvo pasiūlytas eksperimentas, kad jokie skambučiai iš programėlės nedingsta. Buvo paprašyta atsakovės pateikti jos telefoną, kadangi vyks krata ir kad jokie telefono skambučiai nepakenktų ikiteisminiam tyrimui, reikia atiduoti telefoną. Atsakovė savo telefoną geranoriškai atidavė. Bet matyt po to persigalvojo, neprašė grąžinti telefono. Jokių vaikų skambučių nebuvo. Ruošiantis vykti į vietą ir ramiai stovint, atsakovė pribėgo prie jos ir pradėjo traukti telefoną iš jos rankų ir mojuoti jos rankomis į galvos sritį, tempė ją už drabužių prie kaklo ir kažkas iš asmenų atitraukė ją nuo jos. Tuomet sėdo į mašiną, nes prastai jautėsi. Jai buvo apdraskytos rankos. Nuvyko į Šalčininkų ligoninę, ten ją apžiūrėjo medikas, paaiškino, kad neturi tinkamos įrangos ir išrašė siuntimą vykti į Santaros klinikas. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu pati atsakovė teigė, kad atiminėjo telefoną, o tai yra smurtinis veiksmas. Atsakovė sudavė jai telefonu į galvą, apdraskė rankas, tempė drabužius sprando srityje. Šalia jos tuo metu buvo tyrėjas Albert Kazarin, atsakovės brolis ir motina, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta. Atsakovė nesikreipė dėl savo sumušimų. Parašė pareiškimą, kad ją sumušė ji, jos kolega ir dar kiti pareigūnai, kurie tuo metu atostogavo. Atsakovė pasakė, kad vaizdo įrašai dingo. Savo telefonu darė savo sužalojimų nuotraukas. Viena ranka ji plėšė telefoną, o supratusi, kad neišplėš, sudavė kita ranka į galvą. Parašė tarnybinį pranešimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bet jis buvo nutrauktas. Stacionariai nesigydė. Jai buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl galvos traumos gydymas truko ilgiau. Per 15 tarnybos metų, jai tai buvo pirmas atvejis, kai jai buvo grasinta, daromas poveikis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Gavo siuntimą, įpareigojantį vykti į ekspertizę. Buvo sudaryta gydytojų komisija, kuri vertino jos būklę. Jai buvo išmokėta minimali kompensacija, šio sprendimo neskundė. Iš e-sveikata sistemos yra pateikti teisingi duomenys dėl vykimo į gydymo įstaigas. Dėl įvykio patyrė stresą, kelias dienas negalėjo atsikelti iš lovos. Jai nemalonu, kad susiduria su tokiais žmonėmis, kurie nesuvokia, jog atvažiuoja daryti kratos ne savo malonumui, o vykdydama pareigas. Nežino kokie dokumentai buvo pateikti medicinos specialistams ikiteisminio tyrimo metu, kad jie nematė jai padarytų sužalojimų. Kai buvo gydymo įstaigoje, jos vizitas buvo užfiksuotas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra daug neatitikimų. Dokumentų pildymo laikas ir faktinis veiksmas gali skirtis. Normali praktika, kad laikas skiriasi keturiomis valandomis. Tai, kad pildė savanoriško daiktų pateikimo protokolą ir apžiūros protokolą, matomai tai yra IBPS sistemos funkcionalumo dėka. Nėra TLK kodo rankų apdraskymui diagnozuoti. Šalčininkų ligoninėje rankas jai patepė betadinu ir užklijavo pleistru. Į Santariškes ją siuntė tik pas neurologą, rankų apdraskymas buvo sutvarkytas Šalčininkuose, todėl papildomai daryti nieko nereikėjo. Neurologas ją apžiūrėjo ir nustatė galvos sukrėtimą. 16 dieną paėmė nedarbingumą pas savo šeimos gydytoją VRM poliklinikoje. Susiskambino su gydytoja, papasakojo jai kas atsitiko. Gydytoja paaiškino, kad jai būtina gulėti, būtina ramybė ir poilsis, peržiūrėjo gydymo dokumentus ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Skambino gydytojai būdama darbe, nes buvo daug sulaikytų asmenų, kuriuos turėjo paleisti. Padariusi minimalų darbą išvyko namo. Atvyko į darbą vedama pareigos. Kitą dieną po nedarbingumo pradžios jai buvo kviečiama greitoji pagalba. Vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją, neprisimena, ar realiai vyko pas gydytoją ar skambino telefonu. Neprisimena koks jai buvo skirtas gydymas. Vartojo vaistus, bet neprisimena kokius. Nebendradarbiavo su pareigūne, kuri rašė tarnybinio patikrinimo išvadą. Šiame tyrime buvo tik surašiusi tarnybinį pranešimą. CMEK`e bendravo su skirtingų sričių medikais. Neskundė ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes neturėjo noro nubausti žmogų. Pareigūnas neturi pareigos informuoti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą.
6. Liudytojas Sigitas Laima parodė, kad buvo atlikęs O. K. kūno tyrimą. Yra susipažinęs su specialisto J. Paliulio išvada. Esminių prieštaravimų išvadoje nemato. Sprendžiant iš medicininių dokumentų, objektyvių duomenų apie mechaninius sužalojimus padarytus nukentėjusiajai nėra. 2021-09-07 paskutinis būklės aprašymas, paskutinė diagnozė atkartojama 2021-08-27 vizite. Galvos dalies paviršinis sužalojimas, tai gali būti odos nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda. Jokių objektyvių įrodymų nei apie vieną iš šių požymių nėra. Šalčininkų ligoninės diagnozė labiau atspindi simptomus ar nusiskundimus, kuriuos nurodė nukentėjusioji (pykinimas vėmimas...). Tai subjektyvūs požymiai, kurie negali būti išmatuojami tyrimo metodais. Galvos sukrėtimas yra vartojama sąvoka nusakyti galvos smegenų sužalojimą. Tai pati lengviausia traumos forma. Nėra 100 procentų, kad galvos smegenų sukrėtimas gali būti be išorinių sužalojimų. Sukrėtimas – tai neurologinių simptomų suma, kuriems esant konstatuojamas smegenų sukrėtimas. Gydymo trukmė nerodo buvo sukrėtimas ar ne. Tai rodo simptomatika. Sunku pasakyti, ar nuo dviejų smūgių į ausį galėjo išsivystyti sukrėtimas, nes jei tie smūgiai būtų stiprūs, būtų matomi papildomi išoriniai sužalojimai. Medicininių dokumentų duomenimis nėra užfiksuota jokių išorinių sužalojimų (kraujosruvos, nubrozdinimo) apie ausį. Kai nustatyta trauma ar liga, skiriant gydymą siekiama normalizuoti būklę. Šalčininkų ligoninėje skirtas gydymas simptominis, kuo skundėsi, tas ir buvo skirta: raminamieji, vaistai nuo pykinimo. Lankymasis pas gydytoją, paciento stebėjimas yra neatsiejama gydymo dalis, siekiama įvertinti, ar būklė neblogėja. Negali atsakyti ar gydymo trukmė atitinka nustatytas diagnozes. Iš medicininės pusės nevertinama kaip padarytas sužalojimas, nes akių ligų gydytojas jokios patologijos ar mechaninio sužalojimo nenustatė. Chirurgas irgi nieko blogo nenustatė. CMEK surašydamas išvadą remiasi kitais kriterijais. Teismo medicinos specialistai netiria faktinių aplinkybių, neišklauso nukentėjusiųjų, vadovaujasi kitais kriterijais ir jų kitoks darbo pobūdis. Vertino mechaninius sužalojimus (nubrozdinimai, žaizdos ir kraujosruvos), to nebuvo, jų objektyviai medicininiai dokumentai neaprašė. Savo darbe vadovaujasi Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis. CMEK vadovaujasi kitais teisės aktais. Nistagmas ir koordinacijos sutrikimas gali būti simuliuojami, nes stovėdamas ant vienos kojos, žmogus gali linguoti į kurią nori pusę. Pykinimas irgi yra subjektyvus nusiskundimas. Kategoriškai pasakyti, ar buvo smegenų sukrėtimas negalima.
Žemesnės instancijos teismas
7. Liudytojas Tadas Daugėla parodė, kad yra CMEK pirmininkas, jų įstaigoje buvo surašyta išvada dėl V. Samoilenkaitės sužalojimo. Yra Vyriausybės nutarimu patvirtintas sąrašas, kur išskiriamos tam tikros ligos ir būklės ir pagal jas nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas. Jie vadovaujasi kitais kriterijais ir taisyklėmis nei medicinos ekspertai. Išvadoje konstatuojamas sveikatos sutrikdymas pagal pačios tiriamosios paaiškinimus, VPK tarnybinio patikrinimo išvadą, medicininę dokumentaciją. Objektyviai neurochirurgo nustatyta, kad koordinacija sutrikusi. Stacionarinio gydymo nereikėjo, bet rekomenduotas gulimas režimas. Vertinant dokumentų visumą pagal esmę CMEK nekilo abejonių, kad nukentėjusiajai galėjo būti galvos smegenų sukrėtimas. V. Samoilenkaitė fiziškai buvo apžiūrėta du mėnesiai po traumos, todėl objektyviai jokių sužalojimų nebuvo likę. CMEK nustatė ligos diagnozę – dėl galvos sukrėtimo padarytas lengvas sveikatos sužalojimas. Išvadoje yra nurodytas galvos smegenų sukrėtimas. Sumušimas ir sukrėtimas yra skirtingos diagnozės. Skirti gydymą yra gydančio gydytojo prerogatyva. Sprendimą priima pagal konkrečius teisės aktus, todėl negali atsakyti, ar teismo medikų išvada yra teisinga. Turėjo Šalčininkų, Santariškių ligoninės, ambulatorinio gydymo išvadas, neurologo dokumentus. Kraujosruvų ant galvos nebuvo aprašyta, bet buvo aprašyta sutrikusi koordinacija, ji įvertinama objektyviai, nistagmas, kuris gali būti objektyviai nustatytas. Tai sukrėtimo simptomai. Taip pat įvertinus paskirtą papildomą gydymą – gulimą režimą ir kt., buvo prieita tokios išvados. Negali atsakyti, ar šiuo atveju reikėjo 20 dienų gydymo ar būtų pakakę trumpesnio. Negalima buvo nustatyti, ar nukentėjusioji pagražino buvusius simptomus, nes į ekspertizę ji buvo atvykusi jau visiškai sveika.
8. Liudytoja Rita Markevičienė parodė, kad dirba Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiąja specialiste. Tyrė nelaimingo atsitikimo faktą. Jei nustatoma, kad pareigūnas sužalojimus patiria tarnybos metu, tuomet pradedamas antras tyrimas, ar sužalojimas susijęs su pareigūno statusu, su padidėjusiu tarybiniu pavojumi. Vadovavosi Vidaus tarnybos statutu, aprašu bei kitais teisės aktais. Tyrimo metu nustatoma, ar sužalojimas patirtas tarnybos metu, ar dėl pareigūno statuso. Jei nustatoma šių sąlygų visuma, tuomet surašoma išvada ir siūloma mokėti kompensaciją, siųsti pareigūną į CMEK nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį. Tyrimą pradeda pagal gaunamą informaciją apie įvykį. Šiuo atveju pagrindas pradėti tyrimą buvo pareigūnės tarnybinis pranešimas. Tyrimo metu buvo sužinojusi, kad lygiagrečiai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnės sužalojimo. Labai minimaliai bendravo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais dėl V. Samoilenkaitės sužalojimo. Surenka duomenis (medicininius dokumentus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, jei būna ikiteisminis tyrimas, tai ir jo duomenis, kt.). Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju jai buvo neaktualus. Sužalojimo mastą nustato CMEK. Jei gauna medicininius dokumentus iš skirtingų įstaigų su skirtingomis diagnozėmis, tai visas jas nurodo išvadoje, atkreipia CMEK dėmesį į tai. O pareigūnai CMEK`ui pateikia ligos istoriją. Neprisimena, ar matė, kad visuose dokumentuose buvo nurodyta prieštaringa informacija dėl traumos datos, laiko ir kt. Taip būna labai dažnai. CMEK nustato priežastinį ryšį tarp išvadoje pateiktų faktų ir sužalojimo. Galėjo nesikreipti į prokurorą dėl specialisto išvados, jei jos tyrimo išvada jau buvo pasirašyta. Turi teisę sustabdyti tyrimą laukiant ikiteisminio tyrimo atsakymo dėl padaryto sužalojimo, bet neprivalo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jos tyrime nieko nekeičia. Įvykio faktas liko nepakitęs. Tyrimo metu nekilo abejonių dėl įvykio. Kompensacija išmokama ne tik tuomet, kai yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Dažnai būna tokie sužalojimai (pvz. rankų patempimas), kurių medikai net nenustato, todėl nebuvo pagrindo jai laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tą pačią dieną, kai jos išvada jau buvo surašyta. Jos praktikoje nebuvo atvejų, kad pareigūnai sukčiautų siekdami gauti kompensaciją. Šiaip kartais kyla įtarimų dėl nedarbingumo trukmės, dėl to papildomai užklausia Sodrą, ar pagrįstai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tokiu atveju Sodra atlieka savo tyrimą ir pateikia atsakymą. Šiuo atveju O. K. paaiškinimų neturėjo. Jos išvadoje remtasi V. Samoilenkaitės paaiškinimais.
9. Liudytoja Č. V. parodė, kad atsakovė O. K. yra jos dukra. Įvykio metu buvo kabinete, (duomenys neskelbtini), buvo darbo valandos, maždaug po pietų išgirdo garsiai kalbančius žmones. Iki to nematė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Išėjusi iš kabineto pamatė, kad koridoriumi ėjo O. K. ir pareigūnai, jie leidosi laiptais. Pareigūnė jau turėjo O. K. telefoną. Pareigūnė įžeidinėjo O. K., klausė kur jos vyras, sakė, kad ji už vogtus pinigus važiuoja atostogauti. Išėjus į lauką, pareigūnė laikė O. K. telefoną. Dukra prašė atiduoti telefoną, kad galėtų paskambinti vaikams. Jos telefonas pradėjo skambėti. O. K. prišoko paimti telefoną, kurį pareigūnė laikė į viršų pakeltoje rankoje, o dukrai prišokus, paslėpė telefoną už nugaros. Jos stovėjo šalia, bet fizinio kontakto nebuvo. Tuomet pareigūnas paėmė O. K. už rankos, numetė ant trinkelių ir uždėjo antrankius. Pareigūnės O. K. net nepalietė. Pareigūnė pradėjo juoktis ir pasakė, kad dabar ji pašokinės. Jei nepasakys kur jos vyras, važiuos pas ją namo daryti kratą. Jai neleido važiuoti kartu, nors to prašė. Pareigūnai pasodino O. K. į tarnybinį automobilį ir jie nuvažiavo. Po 15 minučių privažiavo prie namų su sūnumi paimti O. K. vaikus. Užėjo į namą, jai liepė išvesti vaikus. Paskambino O. K. vyro motinai, kad ji paimtų vaikus, o pati dalyvavo pareigūnams atliekant kratą. Vienas pareigūnas priėjo prie jos ir pasakė, kad ji sutvarstytų dukros ranką, nes jai bėgo kraujas. O. K. buvo labai bloga, nes jai būna labai stiprūs migrenos priepuoliai, ypač kai susinervina. Prašė pareigūnų, kad jai nuimtų antrankius, kad būtų galima jai nueiti į tualetą. Pareigūnė to neleido. Kratos atlikimo metu paprašė pareigūnės, kad ji parodytų kratos orderį, bet ji nieko neparodė. Ji vis sakė, kad jei ateis vyras, O. K. neveš į izoliatorių. Vyras atėjo, bet O. K. vis tiek išvežė. Pareigūnė visą laiką tyčiojosi iš O. K., demonstravo savo galią. Krata truko daugiau nei dvi valandas. Pareigūnei kratos metu nebuvo bloga. Ji dar sakė, kad jos senelė guli slaugos namuose ir po kratos reikia pas ją užvažiuoti. Pati davė pareigūnui švirkštą su vaistais ir prašė pareigūno suleisti O. K., jeigu izoliatoriuje jai pasidarys bloga. O. K. buvo pripažinta nekalta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareigūnei V. Samoilenkaitei nuo 2021-07-16 iki 2021-08-04 išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
11. 2021-09-10 surašyta Vilniaus apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Samoilenkaitės sužalojimo tarnyboje išvada (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Šioje išvadoje nurodyta, kad iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad V. Samoilenkaitė 2021-07-15 apie 17 val. O. K. sužalojimą (smūgį ranka) patyrė vykdydama pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku) bei įgyvendinama Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - Policijos įstatymas) 5 str. 1 d. 2 p., 5 p. numatytą uždavinį – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą. Nagrinėjamu atveju, O. K., žinodama, kad bendrauja su policijos pareigūnais, kurių tikslas atskleisti nusikalstamą veiką atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20838-21, netikėtai prieš vyresniąją tyrėją V. Samoilenkaitę, atliekančią tarnybines pareigas bei vykdančią funkcijas, numatytas Policijos įstatymo 6 str. 1 str. 2 p., ir ketinančią išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, sąlygas ir kt., panaudojo fizinę prievartą. Ši konkreti situacija, kai vyresniosios tyrėjos V. Samoilenkaitės tarnybinių pareigų atlikimas bei jos statusas yra priežastis, lėmusi pareigūnės sveikatos sutrikdymą, atitinka Statuto 59 str. 3 d. numatytą trečią sąlygą (kai tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą) ir suteikia pagrindą spęsti kompensacijos vyresniajai tyrėjai V. Samoilenkaitei mokėjimo klausimą. Pažymėtina, kad laikas, kai V. Samoilenkaitė patyrė sužalojimą – jos tarnybinių pareigų atlikimo laikas.
12. 2021-09-20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje nurodyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2021-07-15 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2021-07-15 priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko.
13. 2021-10-05 Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 5-IL-12516 pripažinta, kad Viktorija Samoilenkaitė, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja, 2021-07-15 sužalojimą patyrė tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Nuspręsta išmokėti V. Samoilenkaitei 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
14. 2021-12-30 Vilniaus apskrities VPK išmokėjo Viktorijai Samoilenkaitei 2901,88 Eur kompensaciją.
15. 2021-10-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2645/2021(01) nurodyta, kad Viktorijai Samoilenkaitei objektyvių kūno sužalojimo požymių nei 2021-07-15, nei vėliau nenustatyta ir todėl jai po nurodyto 2021-07-15 įvykio nustatytos diagnozės, kuriomis buvo pagrįstas jos ilgalaikis gydymas kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama.
16. 2021-09-08 pagal Viktorijos Samoilenkaitės pareiškimą dėl 2021-07-15 patirto fizinio smurto iš O. K., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31118-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
17. 2021-12-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Viktorijos Samoilenkaitės pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jos parodymai sudaro pagrindo manyti, kad jos atžvilgiu O. K. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas remiantis prielaidomis, nusikalstamos veikos buvimas, asmens kaltė ir kt., turi būti patvirtinta abejonių nekeliančiais subjektyviais bei objektyviais požymiais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad O. K. kaltė grindžiama tik V. Samoilenkaitės teiginiais. Suinteresuoto asmens parodymus vertinti kaip teisingus, patikimus, nekeliančius abejonių bei atitinkančius objektyviai vykusią situaciją galima tik tuomet, kai jie patvirtinami duomenimis, gautais iš kitų šaltinių. Kreipimasis į gydymo įstaigas taip pat nevertintinas kaip pakankamas nusikalstamos veikos požymiams nustatyti ir juos patvirtinti, nes įrašai medicininiuose dokumentuose padaryti tik iš V. Samoilenkaitės žodžių. Ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje faktą, pačios V. Samoilenkaitės parodymai dėl savo prieštaravimų ir neatitikimo duomenims, gautiems iš kitų šaltinių, tam nėra pakankami.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
19. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos) buvimas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
20. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė O. K. rankomis smūgiuodama policijos pareigūnei Viktorijai Samoilenkaitei į galvos sritį, įsikibdama į sprandą ir dešinę ranką, sužalojo pareigūnę jos tarnybos metu. Dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų V. Samoilenkatei buvo išmokėta kompensacija, žala padaryta neteisėtais atsakovės veiksmais, todėl ieškovo nuomone, pastaroji privalo šią žalą atlyginti.
21. Tiriant įvykį ieškovo darbuotoja Rita Markevičienė atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad sužalojimas V. Samoilenkaitei buvo padarytas. Apklausta teismo posėdyje R. Markevičienė paaiškino, kad jos surašytoje išvadoje remtasi V. Samoilenkaitės paaiškinimais, O. K. paaiškinimų neturėjo, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga nesivadovavo. Surinktų medicininių dokumentų bei V. Samoilenkaitės paaiškinimų pakako konstatuoti, kad įvykis buvo.
22. Nagrinėdamas bylą teismas apklausė atsakovę O. K., kuri nurodė, kad norėjo, jog pareigūnė atiduotų jos telefoną, priėjo prie jos, bet jos nė nepalietė, jokio fizinio kontakto su ja nebuvo, kadangi kartu su V. Samoilenkaite buvęs pareigūnas, ją iš karto atitraukė ir uždėjo antrankius. Atsakovės motina Č. V. taip pat aiškino, kad jos dukra norėjo iš V. Samoilenkaitės paimti savo telefoną, prišoko prie jos, bet tarp jų nebuvo fizinio kontakto.
23. Teismui išreikalavus V. Samoilenkaitės pareiškimo pagrindu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagą, bei susipažinus su įvykio vietoje buvusio pareigūno Alberto Kazarino parodymais, nustatyta, kad A. Kazarin girdėjo O. K. pasakytus žodžius „atiduok telefoną“, tačiau smūgių sudavimo nematė, matė tik tai, kad O. K. buvo įsikibusi į V. Samoilenkaitės ranką, kurioje buvo telefonas, o dešinė jos ranka buvo prie V. Samoilenkaitės kaklo (ikiteisminio tyrimo b. l. 89-90). Atsakovės brolis J. V. tuo metu bendravęs su pareigūnu A. Kazarin ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokio konflikto tarp sesers ir pareigūnės negirdėjo ir nematė, kad sesuo būtų sudavusi pareigūnei (ikiteisminio tyrimo b. l. 95-96).
24. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas CMEK pirmininkas Tadas Daugėla parodė, kad V. Samoilenkaitė fiziškai buvo apžiūrėta du mėnesiai po traumos, todėl objektyviai jokių sužalojimų nebuvo likę. CMEK komisijos posėdyje negalima buvo nustatyti, ar nukentėjusioji pagražino buvusius simptomus, nes į ekspertizę ji buvo atvykusi jau visiškai sveika. CMEK išvadoje konstatuojamas sveikatos sutrikdymas pagal pačios tiriamosios paaiškinimus, VPK tarnybinio patikrinimo išvadą, medicininę dokumentaciją.
25. Teismo medicinos specialistas Sigitas Laima parodė, kad sunku pasakyti, ar nuo dviejų smūgių į ausį galėjo išsivystyti sukrėtimas, nes jei tie smūgiai būtų stiprūs, būtų matomi papildomi išoriniai sužalojimai. Medicininių dokumentų duomenimis nėra užfiksuota jokių išorinių sužalojimų (kraujosruvų, nubrozdinimo) apie ausį. Nistagmas ir koordinacijos sutrikimas gali būti simuliuojami, nes stovėdamas ant vienos kojos, žmogus gali linguoti į kurią nori pusę. Pykinimas irgi yra subjektyvus nusiskundimas, todėl kategoriškai pasakyti, ar V. Samoilenkaitei buvo smegenų sukrėtimas, negalima.
26. Aptarus nurodytus įrodymus matyti, kad nė vienas iš įrodymų nepatvirtina V. Samoilenkaitės paaiškinimų, kad jai buvo suduoti smūgiai į galvą. Įvykio metu pareigūnas A. Kazarin bei atsakovės brolis J. V. nematė smūgių sudavimo V. Samoilenkaitei ir net negirdėjo suduodamų smūgių garsų, nors tuo momentu buvo visai šalia V. Samoilenkaitės (ieškinyje nurodyta – maždaug 1 m atstumu). Ieškovo tarnybinio patikrinimo išvada surašyta remiantis pačios V. Samoilenkaitės paaiškinimais, CMEK išvada paremta taip pat pačios pareigūnės paaiškinimais bei jos nusiskundimais, užfiksuotais medicininiuose dokumentuose. Teismo medicinos specialisto Sigito Laimos teigimu, V. Samoilenkaitės nusiskundimai yra subjektyvaus pobūdžio ir objektyviais tyrimais jų patikrinti negalima, pareigūnės nurodomi simptomai gali būti simuliuojami. Kiti policijos pareigūnės nurodyti sužalojimai, kaip antai rankų apdraskymai, nėra objektyviai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, nors iš karto po įvykio lankydamasi VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje, V. Samoilenkaitė nurodė, kad rankos jai buvo apdraskytos. Taigi byloje nepakanka įrodymų pripažinti, kad atsakovė O. K. prieš policijos pareigūnę V. Samoilenkaitę panaudojo smurtinius veiksmus ir padarė jai žalą.
27. Apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Trečiasis asmuo Viktorija Samoilenkaitė prašė priteisti jai iš atsakovės 320,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį, nėra pagrindo tenkinti šį trečiojo asmens reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti ieškovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei O. K. dėl žalos atlyginimo.
Atmesti trečiojo asmens Viktorijos Samoilenkaitės reikalavimą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.