- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2714-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35971-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., A. L.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmenų A. D. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys A. D., A. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis I. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Nurodė, kad 2013-08-21 išieškotoja T. G. pateikė jam vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8104-866/2012, kurį 2013-08-13 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl 135 467,12 Lt skolos ir 5 % metimų palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos T. G. naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad išieškotoja T. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis palikimą po išieškotojos mirties 2014-09-09 priėmė A. L.. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis CPK 596 str., būtina pakeisti išieškotoją T. G. vykdymo procese nauja išieškotoja A. L..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino, pakeitė išieškotoją T. G. vykdymo procese į naują išieškotoją A. L.. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad, mirus išieškotojai T. G., jos materialinės subjektinės teisės perėjo A. L., tai patvirtina į bylą pateiktas Testamentų registro išrašas, todėl antstolio prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuoti asmenys A. D. ir A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą dėl išieškotojo pakeitimo perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, negalėjo pasikliauti vien tik antstolio prašyme nurodytais duomenimis, privalėjo išnagrinėti vykdomosios bylos medžiagoje esančius dokumentus, o, kilus abejonėms dėl duomenų aktualumo, rinkti papildomus įrodymus savo iniciatyva. Pasak apeliantų, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad buvo apsunkintos A. D. galimybės gauti esminę informaciją, susijusią su pradinės išieškotojo mirtimi, turinčią įtakos jos teisėms ir pareigoms, o šiuos pažeidimus pirmos instancijos teismas galėjo nustatyti iš vykdomosios medžiagos. Be to, ir pats pirmos instancijos teismas ginčijama nutartimi nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – A. D., teisių ir pareigų bei nesudarė galimybės pateikti atsiliepimą į antstolio prašymą. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad vykdomosios bylos medžiagoje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog antstolis buvo gavęs A. L. patvirtinimą apie reikalavimo A. D. palaikymą. Nebuvo pastebėta ir tai, kad apeliantai nebuvo informuoti apie tai, kad vykdomoji byla prieš kreipiantis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo buvo atnaujinta. Apeliantų įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino antstolio prašymą nepašalinęs visų abejonių dėl vykdymo proceso pažeidimų. Apeliantai pažymi ir tai, kad jie apskritai nebuvo informuoti apie posėdį dėl išieškotojo pakeitimo, jiems nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus, todėl vien dėl to byla turi būti grąžinta pirmos instancijos teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir paskirti 1 000 Lt baudą skolininkui A. D. ir 1 000 Lt baudą suinteresuotam asmeniui A. D., po pusę priteistos baudos skiriant išieškotojai A. L., kadangi apeliantai pastoviai teikia nepagrįstus skundus, kuriais yra vilkinamas vykdymo procesas. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išieškotojo pakeitimo, neturėjo pareigos vertinti visų antstolio atliktų/neatliktų veiksmų vykdymo procese teisėtumo. Taip pat apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad antstolis be jos sutikimo negalėjo kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstas yra ir atskirojo skundo argumentas, kad informacija apie išieškotojos T. G. mirties datą ir galimą jos pakeitimą vykdymo procese, turi įtakos A. D. teisėms ir pareigoms.
Pareiškėjas antstolis I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad jis neprivalėjo informuoti A. D. apie išieškotojos mirties faktą, kadangi ji nėra vykdymo proceso šalis vykdomojoje byloje, bei neprivalėjo gauti iš A. L. patvirtinimo, kad ji palaiko reikalavimą, kadangi visos teisės ir pareigos po išieškotojos mirties teisių perėmėjui pereina tik pakeitus vykdymo proceso šalį, todėl tik pakeitus išieškotoją yra galimas atsisakymas nuo išieškojimo. Taip pat antstolis nesutinka, kad prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo jis turėjo atnaujinti vykdomąją bylą. Pažymi, kad skolininko sutuoktinė A. D. nėra vykdymo proceso šalis, todėl ji neprivalėjo būti įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo. Be to, antstolis tvirtina, kad pagal CPK 593 str. 3 d. pareiškimai vykdymo procese yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas antstolio prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teisėtumas ir pagrįstumas.
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tuomet, kai teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs antstolio prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese bei įvertinęs su prašymu pateiktus įrodymus, kad pradinė išieškotoja T. G. mirė, o jos palikimą priėmė A. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio prašymą, ji tenkino ir skundžiama nutartimi pakeitė pradinę išieškotoją T. G. nauja išieškotoja A. L.. Suinteresuoti asmenys A. D. ir A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas išnagrinėjo antstolio prašymą dėl išieškotojo pakeitimo nepranešęs apie tai suinteresuotiems asmenims; 2) pirmos instancijos teismas ginčijama nutartimi nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – A. D., teisių ir pareigų bei nesudarė galimybės pateikti atsiliepimą į antstolio prašymą; 3) pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs visų vykdymo proceso metu padarytų pažeidimų; 4) antstolis nepagrįstai prašymą dėl išieškotojo pakeitimo teismui pateikė nesant duomenų, jog A. L. neatsisako reikalavimų.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės A. D. dėmesį, kad ji nėra vykdomosios bylos Nr. 0008/13/02217 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8104-866/2012 šalis, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. vykdomajame rašte Nr. 2-8104-866/2012 aiškiai skolininku yra nurodomas tik A. D., o išieškotoja – T. G.. Kadangi skolininko A. D. sutuoktinė nėra vykdymo proceso šalimi vykdomojoje byloje, todėl spręstina, kad nebuvo privalu įtraukti ją dalyvaujančiu byloje asmeniu ir keičiant išieškotoją vykdymo procese, o atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl skolininko sutuoktinės A. D. teisių/pareigų, yra visiškai teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra pradėtas išieškojimas iš sutuoktinių turto, kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėta aplinkybė, teismo įsitikinimu, taip pat patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl jokių A. D. teisių ir pareigų. Konstatavus, jog nebuvo pagrindo A. D. į bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu, spręstina, ar A. D. apskritai turėjo teisę į apeliaciją šioje byloje. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jei skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis jį paduoti bei skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). CPK 305 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad A. D. nagrinėjamu atveju apskritai neturi apeliacijos teisės dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, todėl apeliacinis procesas dalyje dėl A. D. nutrauktinas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti ir su atskirojo skundu teiginiu, jog skolininkui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, bei kad nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą dėl antstolio prašymo, dėl to nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas taip pat yra visiškai teisiškai nepagrįstas, nes CPK 593 str. 2 d. nustatyta, jog pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos, o 3 d. nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 596 str., reglamentuojantis išieškotojo pakeitimą vykdymo procese, išimčių dėl proceso formos nenustato. Taigi, įvertinus minėtas CPK nuostatas, spręstina, kad šiuo atveju teismas pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir skolininkui. Pažymėtina, jog po skundžiamos nutarties priėmimo teismas nutartį išsiuntė antstoliui ir visiems suinteresuotiems asmenims, išaiškindamas jiems nutarties apskundimo tvarką, todėl apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo išvadai, kad skolininko procesinės teisės buvo pažeistos.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo teiginiais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs visų vykdymo proceso metu padarytų pažeidimų. Apeliantams išaiškintina, kad teismas, spręsdamas konkretų klausimą dėl išieškotojo pakeitimo, neturėjo pareigos atlikti visų vykdymo proceso veiksmų teisėtumo kontrolės, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su antstolio veiksmais, pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir pažymi, kad, jei antstolis netinkamai vykdo savo pareigas vykdymo procese, tai vykdymo procese dalyvaujantys asmenys savo teises gali ginti skųsdami antstolio veiksmus įstatyme numatyta tvarka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šią savo teisę apeliantas puikiai žino, nes ne vienoje byloje jau yra skundęs įvairių antstolių veiksmus.
Maža to, atmestinas ir kitas apelianto argumentas, kad antstolis nepagrįstai prašymą dėl išieškotojo pakeitimo teismui pateikė nesant duomenų, jog A. L. neatsisako reikalavimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis neprivalėjo gauti iš A. L. jokių dokumentų, pagrindžiančių reikalavimų vykdomojoje byloje palaikymą, kadangi visos teisės ir pareigos po išieškotojos T. G. mirties teisių perėmėjui pereina tik pakeitus vykdymo šalį procese (CPK 596 str. 2 d.), todėl tik pakeitus išieškotoją galimas yra atsisakymas nuo išieškojimo. Pagal CPK 596 str. pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas rėmėsi į bylą pateiktais objektyviais duomenimis, t.y. Testamentų registro išrašu (b.l. 5) ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis (b.l. 4), kurie neabejotinai patvirtina, jog, 2014-07-14 mirus pradinei išieškotojai T. G., A. L. paveldėjo visą T. G. turtą.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su skundu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai, pareikšdami atskirąją skundą dėl pirmos instancijos teismo priimtos nutarties, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jiems skirtina bauda. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirti baudą apeliantams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto A. D. atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.), o apeliacinis procesas dalyje dėl A. D. skundo nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 315 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą dalyje dėl A. D. skundo nutraukti.
Prašymą dėl baudos skyrimo apeliantams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.