Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, ir

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, 9 klasių išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teisto, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat yra ir trečias pažeidimas, kuris yra pats svarbiausias ir grubiausias bei tęstinis. Tai nešaukimas visuotinio akcininkų susirinkimo pareiškėjo prašymu, kur turi būti svarstomas esamo direktoriaus atšaukimo iš pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimo klausimas. E. T. tvirtina, kad jam buvo neaišku, kas yra bendrovės akcininkai. Mano, kad tai yra tiesiog žmogaus, turinčio 25 procentus akcijų, bandymas išvengti 75 procentus turinčių akcininkų valios ir bandančiam likti direktoriumi, nes visa informacija, susijusi su tuo, kad yra akcininkai, visą laiką buvo bendrovėje. Tai 2003 metų akcijų dovanojimo sutartis, kurios pagrindu A. Š. įgijo akcijas ir ant kurios yra direktoriaus parašas. Taip pat 2013 metų akcijų dovanojimo sutartis, kurios pagrindu A. Š. įgijo akcijas ir tada turėjo jų 150 vnt. Ant šios sutarties yra vyr. buhalterės parašas ir įmonės antspaudas. Taip pat yra 2017 m. rugpjūčio 10 d. akcijų dovanojimo sutartis, kurios pagrindu A. Š. visas 150 vnt. savo akcijų padovanojo R. Š.. Ši sutartis taip pat buvo pateikta bendrovei. Ją gavęs direktorius padarė atitinkamus įrašus. Operacijų registravimo žurnale yra 2017 m. rugpjūčio 10 d. įrašas, kad R. Š. gavo 150 vnt. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų. Vertybinių popierių sąskaitose tą pačią dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d., padaryti įrašai, kad A. Š. perleido 150 vnt. akcijų, o R. Š. gavo 150 vnt. akcijų ir prie R. Š. pavardės yra įrašas, kad jis bendrai turi 300 vnt. akcijų. Visus duomenis vadovas pateikė juridinių asmenų registrui. Išrašas iš šios bazės rodo, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. R. Š. turi 300 vnt. akcijų. Direktoriaus E. T. argumentai, kad jos nežinojo, kas yra akcijų savininkai, ir dėl to neorganizavo susirinkimo dėl vadovo atšaukimo, nepagrįsti. Teismui yra pateiktas 2018 m. gegužės 2 d. susirinkimo protokolas, ant kurio pasirašė R. Š. kaip 300 vnt. akcijų savininkas. Tuos dokumentus rengė bendrovė ir pasirašė direktorius. Todėl neaišku, kokių akcijų nuosavybę patvirtinančių dokumentų direktorius E. T. reikalauja. 2017 m. gruodžio 6 d. pranešimo „c“ dalies 17 punkte (pareiškimo priedas Nr. 12) buvo aiškiai pateiktas atsakymas, kad jis (P. M.), kaip A. Š. ir R. Š. atstovas, informuoja, jog tiek R. Š., tiek jo sutuoktinė yra pateikę bendrovei visas sutartis, kurių pagrindu jie įgijo akcijas. Bendrovė turėjo visus duomenis, kad akcijos priklauso R. Š.. Todėl laikytina, kad 2017 m. lapkričio 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, už kurį atsakingas direktorius, nutraukimas be jokių priežasčių, pažeidė R. Š., kaip akcininko, teises. Po 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo R. Š. ir toliau, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, bandė įgyvendinti savo teises, tačiau nepaisant Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų nei 2017 m. lapkričio 14 d. prašymas, nei 2017 m. gruodžio 6 d. prašymas, nei 2018 m. sausio 25 d. prašymas suorganizuoti susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas tas pats direktoriaus atšaukimo klausimas, nebuvo patenkintas. Visi prašymai buvo atmesti. Kai pagaliau pats direktorius iniciavo visuotinį akcininkų susirinkimą, pareiškėjas, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymu, siekė papildyti susirinkimo darbotvarkę ir įtraukti klausimą dėl direktoriaus atšaukimo, bet toks klausimas nebuvo įtrauktas. Direktorius neorganizavo susirinkimo net ir tada, kai paaiškėjo visos aplinkybės dėl akcijų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. T. veikos pavojingumas yra tas, kad yra apribotas R. Š., kaip akcininko, dalyvavimas bendrovės veikloje, kadangi tokie susirinkimai tiesiog nesušaukiami. Akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, negali išsakyti savo nuomonės, balsuodamas susirinkimo metu. Neigiamos pasekmės yra ženklios. Byla dėl juridinio asmens veiklos tyrimo susijusi su 2016 m. susirinkimo metu patvirtintais įstatais ir su administraciniais pažeidimais neturi nieko bendro. ANK yra skirtas visai kitiems nusižengimas ir nėra tas pats, kas civilinių ginčų teisė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. T. atstovė advokatė O. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimas dėl E. T. ir T. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn visiškai nepagrįstas. Bendrovė iš esmės buvo valdoma dviejų akcininkų, t. y. dviejų spendimų priėmėjų. E. T. dėl sprendimų sutarė su J. V., su kuria kartu turėjo 50 procentų akcijų, o A. Š. ir R. Š. irgi turėjo po 25 procentus, t. y. 50 procentų akcijų. 20 metų akcininkai sėkmingai vykdė veiklą. Kol santykiai buvo geri, visuotiniai akcininkų susirinkimai nebuvo formalūs. Susirinkdavo su buhaltere vieną kartą metuose, iš anksto būdavo pasirašomi sprendimai. Nebūdavo jokių šaukimų ar pranešimų. 2017 vasaros gale vyko derybos dėl akcijų pardavimo, nes R. Š. norėjo pereiti į konkurentų verslą. Prasidėjo konfliktai tarp akcininkų. R. Š. už pažeidimus buvo atleistas iš pareigų. Santykiai buvo labai konfliktiški. 2017 m. lapkričio 10 d. buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas. ANK 119 straipsnis pasireiškia direktoriaus neveikimu, bet jis savo pareigą atliko, susirinkimą sušaukė ir į darbotvarkę įtraukė visus klausimus. Į susirinkimą atvyko akcininkai, akcininkų atstovai, antstoliai. Atvyko ir A. Š.. Pagal tuo metu turimus duomenis A. Š. buvo perleidusi savo akcijas R. Š., bet susirinkimo metu ji pareiškė, kad yra akcininkė ir pageidauja dalyvauti susirinkime. R. Š. atstovė susirinkimo metu pareiškė, kad dovanojimo sutartis abejotina, todėl buvo laikyta, kad A. Š. vis dar yra bendrovės akcininkė. Iki susirinkimo pradžios buvo aišku, kad po 25 procentus akcijų turi E. T. ir J. V.. Dėl kitų akcininkų buvo neaišku. A. Š. netgi pareiškė, kad kaip akcininkė nebuvo informuota apie susirinkimą. Direktorius E. T. atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Dabar jis kaltinamas, kad netęsė susirinkimo, bet jeigu būtų tęsęs susirinkimą, būtų apkaltintas, kad tinkamai neinformavo akcininkų apie susirinkimą. 2017 m. lapkričio 10 d. nebuvo vadovautasi Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis ir duomenimis, esančiais vertybinių popierių sąskaitose, nes susirinkimo metu A. Š. pareiškė, kad kaip akcininkė nebuvo informuota apie susirinkimą, o R. Š. atstovė išreiškė abejonę dėl dovanojimo sutarties. Materialiuoju požiūriu direktoriui nėra jokio tikslo į darbotvarkę neįtraukti klausimo dėl direktoriaus nušalinimo nuo pareigų. Patiems akcininkams iškėlus abejones dėl bendrovės buhalterinių duomenų direktorius buvo priverstas patikrinti faktus apie tai. Tuo labiau, kad vyko konfliktas tarp akcininkų ir susirinkimo metu prasidėjo visiškas pasimetimas ką daryti toliau. Tai buvo pirmas oficialus susirinkimas po R. Š. ir A. Š. susitarimo. A. Š. pirmą kartą dalyvavo susirinkime ir dar pareiškė, kad yra akcininkė. Dėl visų šių priežasčių buvo nutarta susirinkimo nebetęsti. Ir šis nutarimas buvo priimtas bendrai. E. T. valdo 25 procentus akcijų ir jis vienas nuspręsti nutraukti susirinkimą negalėjo, o susirinkimo pirmininkas išrinktas nebuvo. Pasišalinus vieno iš akcininko atstovui ir kilus abejonių dėl vertybinių popierių apskaitos teisingumo bei tik R. Š. pareiškus norą tęsti susirinkimą, nesusidarė reikiamas kvorumas. Tuo labiau, kad R. Š. replika „prieštarauju“ buvo pateikta dar prieš pasišalinant J. V. atstovui. Vėliau jis to nebeprašė. Vaizdo įraše matosi, kad toliau buvo sprendžiami turto pasidalijimo klausimai ir R. Š. tada nekėlė klausimo apie savo kaip akcininko teisių pažeidimą. Iš karto po susirinkimo buvo gautas lakoniškas pranešimas, kad visi duomenys būtų tvarkomi R. Š. vardu. Tada bendrovė paprašė pateikti patikslintus duomenis, nurodydama vertybinių popierių tvarkymo taisykles ir nurodė kokią informaciją bendrovei turi pateikti akcininkai, kad būtų galima tvarkingai apskaityti jų duomenis, t. y. pranešimus apie akcijų perleidimą, įsigijimą, sutarties originalą. Tačiau į šį pranešimą jokio atsakymo iš A. Š. bendrovė negavo. Šią informaciją norėta gauti ne iš atstovų, bet iš pačios A. Š.. Dėl susirinkimo sušaukimo bendrovė patiria didelius nuostolius. Kadangi vyksta konfliktas, tai bendrovės patalpose susirinkimas vykti negali. Siūlė advokatų kontoros patalpas, bet kita pusė atsisakė. Bendrovė nuomojosi patalpas, turėjo atvažiuoti advokatai, antstoliai, reikėjo apmokėti jų išlaidas. 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo specialiai tikrai niekas nenorėjo nutraukti. Vyksta konfliktas, bet bendrovės einamuosius klausimus reikia spręsti, todėl 2018 m. balandžio 11 d. direktorius priėmė sprendimą, kad šauks visus jam žinomus akcininkus į susirinkimą. Buvo išsiųstas pranešimas ir A. Š., tačiau šį kartą ji į susirinkimą neatvyko. Atvyko tik R. Š.. A. Š. tylėjo pusę metų ir tik apeliacinėje instancijoje civilinėje byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nelaiko savęs bendrovės akcininke. Tai buvo pirmas kartas, kai A. Š. vardu buvo gauta kažkokia informacija. Atsižvelgiant į tokį netiesioginį įrodymą, vis tik nutarė, kad galima šaukti akcininkų susirinkimą. Iki to laiko direktorius į visus prašymus ir laiškus atsakė teisiniais terminais ir argumentuotai. Buvo tik dvi teisingai įformintos Akcinių bendrovių įstatymo numatyta tvarka paraiškos surengti akcininkų susirinkimą, tai – 2017 m. spalio 10 d. ir 2018 m. sausio 25 d. Dėl 2018 m. sausio 25 d. paraiškos bendrovė siuntė du raštus ir prašė patikslinti duomenis, bet atsakymą gavo tik po mėnesio ir jokie duomenys nebuvo pateikti. Terminai pagal ankstesnę paraišką šaukti susirinkimą jau buvo suėję, prasidėjo ginčai kitose bylose, o tada jau buvo šaukiamas eilinis akcininkų susirinkimas. Vis akcentuojama, kad buvo pavėluota sušaukti susirinkimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės apyvarta yra gana didelė, apie 2 mln. eurų, sutvarkyti bendrovės finansinę metinę atskaitomybę buvo gana sudėtinga, ne veltui duotas 4 mėn. laikotarpis. Ir jeigu nebūtų konflikto tarp akcininkų, tai susirinkimas būtų buvęs sušaukę nesilaikant 21 dienos termino, bet žinant, kad gali būti ginčijami ir terminai, ir kita, terminų laikytasi ir susirinkimą buvo galima sušaukti arba balandžio 30 d., arba gegužės 2 d. Kadangi E. T., kaip akcininkas, norėjo susirinkime dalyvauti pats, o 2018 m. balandžio 30 d. dar buvo komandiruotėje, susirinkimą sušaukė 2018 m. gegužės 2 d., pavėlavę vieną darbo dieną. Visi pripažino, kad niekas nebūtų pasikeitę, jeigu susirinkimas būtų įvykęs dviem dienomis anksčiau. Remiantis teismų praktika galima teigti, kad atsakomybės sudėtis pagal ANK 119 straipsnį yra formali, turi būti vertinamos veikos pasekmės. Tačiau pasekmių dėl vienos dienos vėlavimo nei bendrovė, nei akcininkai nepatyrė – susirinkimas įvyko. Vėlavimas buvo, bet negalima sakyti, kad buvo neveikimas. Direktorius visą laiką buvo iniciatyvus. ANK 119 straipsnis akcentuoja, kad atsakomybė kyla, kai asmuo neatlieka įstatymu numatytos pareigos. Šiuo atveju patraukti E. T. administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis nesušaukė akcininkų susirinkimo per keturis mėnesius būtų neteisinga. Susirinkimas įvyko. Kas susiję su T. Č., tai jo kaltės visai nėra, nes jis tik vykdė direktoriaus nurodymą net nesigilindamas į turinį. O E. T. visą laiką veikė bendrovės interesais, rūpinosi, kad būtų užtikrinta bendrovės veikla, organizavo susirinkimus, nors gal ir pavėluotai. Dėl kito pakartotinio susirinkimo sušaukimo, tai įstatymas nenumato termino kada turi būti sušauktas kitas susirinkimas. Be abejo, toks susirinkimas turi įvykti, nes neišspręsti finansinės atskaitomybės klausimai. Susirinkimas šiuo atveju buvo sušauktas, klausimas buvo sprendžiamas, bet iki galo nebuvo išspręstas. Kas susiję su akcininko teisių pažeidimu, tai administracinė nuobauda turi būti taikoma tik tuomet, kai negalima žmogaus teisių ir laisvių, valstybės ir visuomenės interesų apginti kitomis priemonėmis. Yra duomenų, kad šiuo atveju akcininkas R. Š. aktyviai naudojasi savo teisėmis ir gina jas kitose civilinėse bylose. Mano, kad šie pažeidimai bus nagrinėjami juridinio asmens veiklos tyrimo civilinėje byloje, dėl kurios R. Š. kreipėsi į teismą. Akcininko teises ir laisves geriau galima apginti civilinėse bylose, todėl prašo atmesti R. Š. prašymą, o jeigu teismas priimtų nutarimą patraukti administracinėn atsakomybėn, prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir įvertinti visas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2017 m. spalio 25 d. VĮ „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas R. Š. 2017 m. rugpjūčio 10 d. turėjo 300 vnt. akcijų (1 t., b. l. 11); UAB (duomenys neskelbtini) įstatų kopija, iš kurios matyti, kad bendrovės finansiniai metai – sausio mėn. 1 d. – gruodžio mėn. 31 d. (4 punktas); bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 600 paprastųjų vardinių akcijų (7 punktas) (1 t., b. l. 12-13); 2018 m. balandžio 11 d. pranešimas apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą Nr. SR-9, iš kurio matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas 2018 m. gegužės 2 d., 10.00 val. Šį pranešimą akcininkams išsiuntė bendrovės laikinasis direktorius T. Č. (1 t., b. l. 14-15); 2018 m. gegužės 2 d. UAB(duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad susirinkime dalyvavo akcininkai: R. Š., turintis 300 vnt. akcijų, E. T., turintis 150 vnt. akcijų ir akcininkės J. V., turinčios 150 vnt. akcijų, atstovas. Susirinkimo metu nebuvo išspręsta daugelis klausimų (1 t., b. l. 16-19); 2018 m. balandžio 5 d. E. S. elektroninio laiško, siųsto E. T., kopija, iš kurios matyti, kad buvo prašoma pateikti informaciją apie tai, kada planuojama sušaukti visuotinį eilinį akcininkų susirinkimą (1 t., b. l. 20); 2017 m. spalio 10 d. R. Š. paraiška dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, kurioje nurodyta, kad susirinkimo sušaukimo tikslas yra išspręsti klausimą dėl E. T. atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų (1 t., b. l. 21-23); 2017 m. spalio 18 d. E. T. pranešimas apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame nurodyta, kad susirinkimas vyks 2017 m. lapkričio 10 d., 10.00 val. (1 t., b. l. 24-25); 2017 m. lapkričio 14 d. advokato P. M. reikalavimas pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su 2017 m. lapkričio 10 d. visuotiniu akcininkų susirinkimu (1 t., b. l. 26-28); 2017 m. lapkričio 27 d. E. T. atsakymas į reikalavimą pasiaiškinti (1 t., b. l. 29-31); 2017 m. gruodžio 6 d. advokato P. M. atsakymas į 2017 m. lapkričio 27 d. pasiaiškinimą, iš kurio turinio matyti, kad buvo reikalaujama imtis priemonių, kad būtų kuo skubiau sušauktas ir įvyktų bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris nepagrįstai neįvyko 2017 m. lapkričio 10 d. (1 t., b. l. 32-41); 2017 m. gruodžio 15 d. E. T. atsakymas į pakartotinį reikalavimą (1 t., b. l. 42-46); UAB(duomenys neskelbtini) operacijų akcijomis registravimo žurnalas, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. įraše atspindėta, jog A. Š. 150 vnt. savo turimų akcijų padovanojo, o R. Š. šias akcijas gavo dovanų (1 t., b. l. 47-48); UAB (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitos, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo padarytas įrašas, jog A. Š. 150 vnt. savo turimų akcijų padovanojo akcijų dovanojimo sutartimi, o R. Š. šias akcijas gavo dovanų (1 t., b. l. 49-50); 2003 m. sausio 24 d. akcijų dovanojimo sutarties kopija (1 t., b. l. 51); 2013 m. gruodžio 9 d. akcijų dovanojimo sutarties kopija (1 t., b. l. 52); 2017 m. rugpjūčio 10 d. akcijų dovanojimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad A. Š. R. Š. padovanojo 150 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., b. l. 53); 2018 m. sausio 31 d. E. T. atsakymas į 2018 m. sausio 25 d. paraišką sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą Nr. SR-2 (b. l. 54-55); 2018 m. vasario 6 d. advokato P. M. atsakymas į UAB(duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 31 d. raštą Nr. SR-2 (1 t., b. l. 56-59); UAB (duomenys neskelbtini) įstatų projekto kopija (1 t., b. l. 60-67); 2018 m. vasario 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas į paraišką sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (1 t., b. l. 68-71); 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniai paaiškinimai (1 t., b. l. 89-94); 2017 m. rugpjūčio 18 d. ketinimų protokolo kopija, iš kurios matyti, kad E. T. ir R. Š. pasirašė susitarimą, kuriuo E. T. ketino pirkti R. Š. nuosavybės teise valdomų 300 vnt. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., b. l. 109-111); 2018 m. balandžio 27 d. UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo „Dėl E. T. komandiruotės“ Nr. K18-25 kopija, iš kurios matyti, kad E. T. nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. buvo komandiruotas į Vokietiją (1 t., b. l. 194); 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimo Nr. 18-01/1 kopija, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. T. įgaliojo T. Č. vykdyti direktoriaus funkcijas pasirašant visus einamuosius bendrovės dokumentus, kai direktorius yra išvykęs arba laikino nedarbingumo atveju. Įgaliotas asmuo, vykdydamas šį pavedimą, turi teisę bendrovės vardu pasirašyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su tinkamu įgaliojimo įgyvendinimu (1 t., b. l. 195), vaizdo įrašai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai.

ANK 119 straipsnio 1 dalis be kita ko numato administracinę atsakomybę už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimą, kas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Pareiškėjas R. Š. bei jo atstovas advokatas P. M. tvirtina, kad 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, inicijuotas visuotinis akcininkų susirinkimas buvo nutrauktas be jokios teisėtos priežasties ir jame nebuvo spręsti pareiškėjui aktualūs ir jo pasiūlyti klausimai. Be to, nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nebuvo šaukiamas nei vienas pareiškėjo inicijuotas susirinkimas, nors tokią teisę jam suteikia Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas R. Š. pateikė paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Paraiškoje nurodyta, kad akcininkas inicijuoja susirinkimo sušaukimą tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl E. T. atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų (1 t., b. l. 21-23). 2017 m. spalio 18 d. akcininkams R. Š., E. T. ir J. V. buvo išsiųstas E. T. pasirašytas pranešimas apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame nurodyta, kad susirinkimas vyks 2017 m. lapkričio 10 d., 10.00 val. (1 t., b. l. 24-25). Šis susirinkimas į jį susirinkus visiems akcininkams ir (ar) jų atstovams buvo nutrauktas. E. T. teisme paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimas buvo nutrauktas iš karto ir laikomas neįvykusiu, nes paties R. Š. advokatė E. D. pareiškė, kad akcijų dovanojimo sutartis neteisingai įforminta ir neaišku, kam priklauso akcijos. Be to, iš susirinkimo pasišalino akcininkės J. V. atstovas advokatas I. B.. Pareiškėjas R. Š. teisme paaiškino, kad į 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimą atėjo ir A. Š.. Žmona dalyvavo kaip stebėtoja, nes 20 metų buvo akcininkė. Jos buvo prašoma parodyti santuokos liudijimą. Ne kaip akcininkės, o kaip žmonos. Buvo perspėti, kad susirinkime bus provokuojama. Žinodami tai, turėjo atsinešę visus dokumentus, kurių kita pusė galėjo pareikalauti. Prasidėjus susirinkimui atėjo advokatas I. B., kuris prisistatė kaip J. V. atstovas. Realiai J. V. akcijas valdo E. T., kuris turi visus įgaliojimus, visus prisijungimus, o J. V. nėra gyvenime mačiusi ar gavusi dividendų. Galbūt taip buvo jau iš anksto surežisuota, nes J. V. atstovas iš karto pradėjo kabintis prie A. Š., klausinėti įvairių juridinių klausimų ir praktiškai net nedavęs jai atsakyti atsistojo ir išėjo, todėl susirinkimas neįvyko. Kai susirinkimas išėjus atstovui I. B. buvo nutrauktas, jis (R. Š.) tam prieštaravo, nes norėjo, kad susirinkimas būtų tęsiamas. E. T. dar prieš susirinkimą žinojo apie akcijų dovanojimo sutartį, nes ji buvo atiduota direktoriui dar gegužės mėnesį. Direktorius akcijų dovanojimo sutartį atidavė į buhalteriją ir po to sutartis direktoriaus iniciatyva atsirado Registrų centre. Netgi 2017 m. rugpjūčio 8 d. ketinimų protokole jau buvo įvardinta, kad jis (R. Š.) yra akcininkas ir E. T. perka jo (R. Š.) akcijas. Dovanojimo sutartis buvo galiojanti ir tikra.

Netikėti šiais pareiškėjo R. Š. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. Aplinkybę, kad E. T. dar iki 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo žinojo apie tai, kad A. Š. savo turimų 150 vnt. akcijų padovanojo R. Š. ir akcininkas, turintis 50 procentų akcijų jau yra tik R. Š., patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Kaip matyti susirinkimas buvo sušauktas 2017 m. lapkričio 10 d., o iš akcijų dovanojimo sutarties kopijos matyti, kad A. Š. R. Š. 150 vnt. UAB(duomenys neskelbtini) akcijų padovanojo dar 2017 m. rugpjūčio 10 d. (1 t., b. l. 53), t. y. prieš tris mėnesius iki susirinkimo. 2017 m. spalio 25 d. šis faktas atsispindėjo ir VĮ „Registrų centras“ išraše apie juridinio asmens dalyvius (1 t., b. l. 11). Be to, dar iki susirinkimo akcijų savininko pasikeitimas buvo įformintas ir bendrovės apskaitos dokumentuose, o būtent – UAB (duomenys neskelbtini) operacijų akcijomis registravimo žurnale bei UAB (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitose, 2018 m. rugpjūčio 10 d. įrašuose atspindėta, jog A. Š. 150 vnt. savo turimų akcijų padovanojo, o R. Š. šias akcijas gavo dovanų (1 t., b. l. 47-48, 49-50). Svarbu atkreipti dėmesį, kad E. T. 2017 m. rugpjūčio mėnesį neabejojo, kad 300 vnt. bendrovės akcijų priklauso R. Š., kadangi iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. ketinimų protokolo kopijos matyti, kad E. T. ir R. Š. pasirašė susitarimą, kuriuo E. T. ketino pirkti 300 vnt. R. Š. nuosavybės teise valdomų UAB(duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., b. l. 109-111). Atsižvelgiant į šiuos duomenis akivaizdu, kad E. T. dar iki 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo buvo žinoma apie dovanojimo sutarties sudarymą ir šią sutartį jis laikė galiojančia, kadangi jos pagrindu pasikeitusius duomenis pranešė ir VĮ „Registrų centras“, ir padarė atitinkamus įrašus bendrovės vidiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad jau buvo prasidėję akcininkų E. T. ir R. Š. nesutarimai ir R. Š. kėlė klausimą dėl E. T. atleidimo iš užimamų UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, neatmestina, kad siekdamas to išvengti E. T. kartu su kitus 25 procentų akcijų valdančios akcininkės, t. y. savo sesers, J. V. atstovu I. B. iš anksto buvo sutarę nutraukti susirinkimą iškėlus abejonių dėl dovanojimo sutarties galiojimo. Iš prie bylos medžiagos esančio vaizdo įrašo matyti, kad prasidėjus susirinkimui I. B. iškelia klausimą kas dalyvauja susirinkime ir pradeda klausinėti R. Š. ir A. Š. kaip neatsidalijus turto A. Š. savo akcijas galėjo padovanoti savo sutuoktiniui R. Š.. Taip pat I. B. pirmas pasako, kad akcijų dovanojimo sutartis negalioja. Ir, priešingai nei tvirtina E. T. bei jo atstovė advokatė O. S., R. Š. atstovė pasako, ne tai, kad ši sutartis yra negaliojanti, o tik tai, kad jei akcijos priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai logiška, kad sutartis negalioja. Paskui I. B. klausia kokie akcininkai dalyvauja susirinkime ir vėl tvirtina, kad akcijų dovanojimo sutartis yra niekinė. Toks profesionalaus teisininko teiginys yra nesuprantamas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Šiuo gi atveju iš prie bylos medžiagos esančių 2003 m. sausio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. akcijų dovanojimo sutarčių kopijų (1 t., b. l. 51, 52), kurias, akivaizdu, susirinkimo metu turėjo E. T. ir jo atstovė O. S. jas skaitė, matyti, kad akcijos A. Š. buvo padovanotos kaip asmeninė nuosavybė, nes nei vienoje iš sutarčių nenurodyta, kad šios akcijos dovanojamos ir R. Š.. Taigi 2017 m. rugpjūčio 10 d. akcijų dovanojimo sutartis buvo galiojanti ir 2017 m. lapkričio 10 d., ir galioja iki šiol (1 t., b. l. 53). Be to, buvo aišku ir kokie akcininkai dalyvauja susirinkime, nes vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, kad priešingai nei teigė E. T. ir jo atstovė O. S., A. Š. antstoliui fiksuojant susirinkimo dalyvius prisistatė ne kaip bendrovės akcininkė, o tik kaip R. Š. sutuoktinė. Be to, iš 2017 m. spalio 18 d. pranešimo apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą matyti, kad kaip bendrovės akcininkai į susirinkimą buvo kviesti tik R. Š., E. T. ir J. V. (1 t., b. l. 24-25). Visi šie asmenys patys ar per atstovus susirinkime dalyvavo, todėl nutraukti susirinkimo jokio teisėto pagrindo nebuvo. Nustačius, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. akcijų dovanojimo sutartis buvo galiojanti laikytini nepagrįstais E. T. ir jo atstovės O. S. teiginiai, jog po 2017 m. lapkričio 10 d. susirinkimo kitų R. Š. inicijuotų akcininkų susirinkimų sušaukti nebuvo galimybės, nes nei A. Š., nei R. Š. nepateikė dokumentų, kad dovanojimo sutartis tikrai yra galiojanti ir kitų dokumentų, patvirtinančių, kad R. Š. valdo visus 300 vnt. bendrovės akcijų. Jokių kitų dokumentų, išskyrus pačią akcijų dovanojimo sutartį, nei A. Š., nei R. Š. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui E. T. neturėjo pateikti, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų „Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių“ 14.10. punkte numatyta, jog akcijų apskaitos tvarkytojas visus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose daro šių dokumentų pagrindu: nematerialios akcijos perleidimo atveju – akcijos pirkimo–pardavimo sutarties, mainų sutarties, dovanojimo sutarties ar kitos sutarties, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į nematerialią akciją, pagrindu. 2017 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartį, kaip nustatyta, E. T. jau turėjo, todėl laikytina, kad susirinkimai nebuvo šaukiami tyčia tam nesant jokių objektyvių tai pateisinančių priežasčių. Susirinkimų nesušaukimas pažeidė akcininko R. Š. neturtinės teises, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme.

Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios UAB(duomenys neskelbtini) įstatų kopijos matyti, kad bendrovės finansiniai metai – sausio mėn. 1 d. – gruodžio mėn. 31 d. (4 punktas) (1 t., b. l. 12-13), taigi sutampa su kalendoriniais metais. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo ir įstatų nuostatas nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 30 d. Bendrovės įstatų 12 punkte numatyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, o stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudaroma. Įstatų 13 punkte nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme. Tuo tarpu Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai bendrovėje valdyba nesudaryta. Iš 1997 m. vasario 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad bendrovės direktoriumi vienbalsiai buvo išrinktas E. T. (1 t., b. l. 95). Bylos duomenys patvirtina, kad akcininkas R. Š. ir jo atstovai ne kartą kreipėsi į UAB(duomenys neskelbtini) direktorių E. T. dėl visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo surengimo, prašydamas informuoti, ar įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka bus ir kada bus šaukiamas eilinis visuotinis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas. Iš 2018 m. balandžio 11 d. pranešimo apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą Nr. SR-9, kurį pasirašė ir akcininkams išsiuntė UAB(duomenys neskelbtini) L. e. p. direktorius T. Č., matyti, kad akcininkai buvo informuoti, jog UAB(duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas bus šaukiamas 2018 m. gegužės 2 d., 10.00 val. (1 t., b. l. 14-15). Iš visų šių byloje esančių duomenų akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. T. Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų neįvykdė, t. y. iki 2018 m. balandžio 30 d. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo. Ir nors tiek E. T., tiek jo atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad susirinkimas negalėjo būti sušauktas iki 2018 m. balandžio 30 d. dėl to, kad E. T. nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. buvo komandiruotas į Vokietiją (1 t., b. l. 194), taip pat dėl; to, kad atsižvelgiant į didelę bendrovės apyvartą buhalterė negalėjo spėti paruošti visų reikiamų finansinių ataskaitų, teismas šių priežasčių nelaiko objektyviomis ir pateisinančiomis susirinkimo sušaukimą pavėluotai. E. T., kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, minėtą komandiruotę buvo suplanavęs iš anksto, taigi jau nuspręsdamas į ją vykti žinojo, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukti laiku nepavyks. Pastebėtina tai, kad E. T., žinodamas apie savo pareigą laiku sušaukti susirinkimą, į komandiruotę galėjo arba nevykti visai, arba komandiruoti kitą asmenį, tačiau jis išvyko pats ir tokiais savo veiksmais prisiėmė galimų padarinių riziką. Pažymėtina, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-442-2664/2008, Nr. N-62-2470/2010). E. T., kaip bendrovės vadovas, turėjo žinoti savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau laiku nesiėmė veiksmų šiai pareigai įvykdyti. Taip pat pažymėtina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), ir minėtas pažeidimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-2139/2011). Nagrinėjamu atveju E. T., laiku nesušaukdamas bendrovės visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo pažeidė pareiškėjo – UAB „Erteka“, kaip bendrovės akcininko, kuriam priklauso 50 procentų visų bendrovės akcijų, Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas neturines teises dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame šiuo atveju turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė.

Bylos duomenys patvirtina, kad nors 2018 m. gegužės 2 d. visuotinis eilinis akcininkų susirinkimas ir įvyko, jame nebuvo išspręsti esminiai klausimai, todėl turėjo būti šaukiamas visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas. Teisės aktai neapibrėžia per kiek laiko turi būti sušauktas toks susirinkimas, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad neeilinis susirinkimas nebuvo pradėtas organizuoti iki tol, kol R. Š. nesikreipė į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo E. T. ir T. Č.. Taigi tik vykstant teisminiam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui E. T. pradėjo aktyviai veikti organizuodamas neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kas laikytina bandymu sušvelninti savo padėtį ir atsakomybę.

Teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai patvirtina, kad E. T. savo veiksmais pažeidė akcininko R. Š. neturtines teises ir jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. nors pareiškėjas ir jo atstovas E. T. veiksmus prašo vertinti kaip keturis atskirus administracinius nusižengimus, nes jie buvo padaryti skirtingu metu, teismas su tuo nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad visus nustatytus neteisėtus veiksmus E. T. padarė turėdamas vieningą tyčią užkirsti kelią R. Š. pasinaudoti savo, kaip akcininko, teisėmis, visi veiksmai yra tarpusavyje susiję, todėl laikytina, kad E. T. padarė vieną tęstinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. E. T. kaltė padarius šį nusižengimą įrodyta visiškai.

E. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – dirba, baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, E. T. skirtina didesnė nei minimali administracinė nuobauda, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nėra.

Nors pareiškėjas ir jo atstovas kaltu prašo pripažinti ir T. Č., tačiau nepaisant to, kad T. Č. 2018 m. sausio 2 d. buvo išduotas įgaliojimas vykdyti direktoriaus funkcijas pasirašant visus einamuosius bendrovės dokumentus, kai direktorius yra išvykęs arba laikino nedarbingumo atveju, nurodant, kad įgaliotas asmuo, vykdydamas šį pavedimą, turi teisę bendrovės vardu pasirašyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su tinkamu įgaliojimo įgyvendinimu (1 t., b. l. 195), darytina išvada, kad šiuo atveju byloje nepakanka įrodymų T. Č. kaltei dėl UAB(duomenys neskelbtini) visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo per įstatymo nustatytą terminą pagrįsti. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad kaip jau nustatyta, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra E. T., kuris nuolat ir nepertraukiamai privalo vykdyti visas įstatymuose numatytas pareigas. Tuo tarpu T. Č. teisė atlikti vadovo funkcijas buvo suteikta tik dviem konkrečiais atvejais, t. y., kai E. T. yra išvykęs arba jo laikino nedarbingumo atveju. Todėl nepaisant to, kad 2018 m. balandžio 11 d. pranešimą apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą Nr. SR-9 akcininkams išsiuntė bendrovės laikinasis direktorius T. Č. (1 t., b. l. 14-15), tiek iš E. T., tiek iš T. Č. parodymų, duotų teisme, akivaizdu, kad T. Č. šį pranešimą pasirašė ir išsiuntė būtent tokį ir tada, kai tai nurodė padaryti E. T., o ne savo iniciatyva. Svarbu ir tai, kad nei E. T., nei jo atstovė advokatė O. S. teismui nepateikė jokių, išskyrus vieną įsakymą dėl komandiruotės, įrodymų, pagrindžiančių, kokiais konkrečiais laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. E. T. buvo išvykęs arba turėjo nedarbingumą ir kiek šie laikotarpiai truko, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kada konkrečiai T. Č. ėjo laikinojo direktoriaus pareigas. Nesant tokių duomenų laikytina, kad šiuo atveju T. Č. kaltė padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra neįrodyta, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Pareiškėjas R. Š. pateikė prašymą priteisti iš E. T. ir T. Č. patirtas 1694 Eur dydžio atstovavimo išlaidas bei pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 21-28). Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys savo kaltės dėl jiems inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, bylos apimtis yra pakankami nemaža, buvo surengti du teismo posėdžiai, buvo būtina teisiškai įvertinti teisės aktus, kuriais remianti buvo pateiktas pareiškimas, surinkti nemažai įrodymų pareiškime nurodytiems faktams pagrįsti, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos buvo reikalingos, nėra per didelės bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pažymėtina, kad proceso išlaidos iš asmens gali būti priteistos pripažinus jį kaltu. Šiuo atveju byloje kaltu padaręs administracinį nusižengimą yra pripažintas tik E. T., todėl pareiškėjo patirtos 1694 Eur dydžio atstovavimo išlaidos priteistinos tik iš jo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 636-637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, teiseną T. Č. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

E. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-957-1046/2018.

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Priteisti iš E. T. pareiškėjo R. Š. naudai 1694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) dydžio atstovavimo išlaidas.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.