- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-859-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02393-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Ieškovas
- Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“
- Atsakovas
- V. K., J. G., T. G., J. A., H. L., V. Č.
- Kategorijos
- 3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. K., J. G. (J. G.), T. G. (T. G.), J. A., J. A. (J. A.), H. L. ir V. Č. dėl servituto nustatymo ir atsakovės V. K. priešinį ieškinį ieškovei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai (toliau – teismas) 2023 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. K., J. G. (J. G.), T. G. (T. G.), J. A., J. A. (J. A.), H. L. ir V. Č dėl servituto nustatymo tenkino, o atsakovės V. K. priešinį ieškinį atmetė.
2. Teismas sprendimu, be kita ko, nustatė neterminuotą atlygintinį servitutą atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai (8 306 kv. m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – viešpataujančių daiktų – ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (buitinių nuotekų vamzdyno, valymo įrenginių ir dumblo aikštelės nuotekų rezervuaro) atžvilgiu pagal 2020 m. kovo 10 d. UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, suteikiant ieškovei nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie jos inžinerinių statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat naudotis servituto nustatymo plane nurodyta šio žemės sklypo dalimi tikslu aptarnauti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti šiuos inžinerinius statinius nekeičiant esamos šių inžinerinių statinių vietos, nedidinant buitinių valymo įrenginių tūrio (153 kub. m), nedidinant dumblo aikštelės ploto (1 996 kv. m). Teismo sprendimas neįsiteisėjęs.
3. Teisme 2023 m. sausio 13 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė prašė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei V. K. vykdyti bet kokius darbus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriai teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytas servitutas, bei uždrausti atsakovei atlikti kitus veiksmus, dėl kurių gali būti sugadinti, sunaikinti ar modifikuoti ieškovei priklausantys ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys inžineriniai statiniai (nuotekų rezervuaras ir kanalizacijos tinklai) arba apsunkinta jų priežiūra bei remontas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimo įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus byla išnagrinėta galutiniu teismo sprendimu uždraudė atsakovei V. K. vykdyti bet kokius darbus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytas servitutas, bei uždraudė minėtai atsakovei atlikti kitus veiksmus, dėl kurių gali būti sugadinti, sunaikinti ar modifikuoti ieškovei priklausantys ir žemės sklype esantys inžineriniai statiniai (nuotekų rezervuaras ir kanalizacijos tinklai) ir (arba) apsunkinta jų priežiūra bei remontas. Atsakovė V. K. minėtos teismo nutarties apeliacinės instancijos teismui neskundė.
5. 2023 m. vasario 1 d. atsakovė V. K. pateikė teismui prašymą leisti jai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriai teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytas servitutas, atlikti šiuos veiksmus: 1) atnaujinti matininkės S. V. 2022 m. liepos 20 d. parengtą šulinių schemą, papildant ją naujai atrastais šuliniais; 2) papildyti atstatytais šuliniais UAB „Šiaurinis taškas“ 2023 m. sausio mėnesį parengtus „Aukšto planus, pjūvius, M1:50“ (nuotekų sistemos 3D modelį), įskaitant tokiam papildymui būtinos šulinių bei vamzdyno video diagnostikos atlikimą. Atsakovė V. K. šiame prašyme nurodė, kad 2023 m. sausio mėnesį, atsakovės sutuoktinio G. K. užsakymu minėtame žemės sklype buvo atlikti sugadintų inžinerinių statinių (šulinių) remonto darbai. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali įforminti ir užbaigti jau faktiškai atliktų darbų, nes teismo pritaikytas draudimas yra itin plačios apimties. Atsakovė paaiškino, kad 2023 m. sausio 9 d. aplink du šulinius buvo atkastas žemės sklypo paviršius, kad būtų pakeisti minėti užbetonuoti šuliniai naujais, vietoje sugadinto šulinio (C) įrengė naują šulinio žiedą ir dangtį, vietoje sugadinto šulinio įrengė plastikinį 20 cm diametro vamzdį, jungiantį nuotekų talpyklą su kitu šuliniu (D). UAB „Construction One“ pažyma patvirtina, kad sugadinti ieškovės šuliniai ir trasos dalis visiškai atstatyti. Tinkamas darbų užbaigimo įforminimas dokumentuose yra naudingas ir pačiai ieškovei.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė atsakovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad prašyme nurodytų veiksmų, kuriais esą buvo suremontuoti ieškovei priklausantys inžineriniai statiniai, atsakovė V. K. su ieškove nederino, jiems sutikimo iš ieškovės negavo, ieškovė nedalyvavo nei atliekant tuos darbus, nei juos priimant, nežino, kokie darbai buvo atlikti. Ieškovės nuomone, atsakovė pateiktu prašymu siekia įteisinti neteisėtus veiksmus ir patvirtinti aplinkybę, esą inžineriniai tinklai yra suremontuoti, t. y. prašo imtis teismo kompetencijai nepriskirtinų veiksmų. Pasak ieškovės, atsakovė negali inicijuoti inžinerinių tinklų kadastro duomenų patikslinimo, nes tokią teisę turi tik ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovės V. K. prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad nors atsakovė V. K. savo 2023 m. vasario 1 d. prašymą pavadino prašymu dėl leidimo veiksmams atlikti, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad atsakovė pateiktu prašymu iš esmės siekia tam tikru būdu pakeisti teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas nurodė, jog iš atsakovės 2023 m. vasario 1 d. prašymo matyti, kad atsakovė siekia atlikti ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų (šulinių, vamzdyno) video diagnostiką, ieškovė tokiam atsakovės prašymui nepritaria. Be to, atsakovė prašė leisti atnaujinti matininkės 2022 m. liepos 20 d. parengtą šulinių schemą, papildant ją naujai atrastais šuliniais. Nors atsakovė prašyme nenurodė, su kokiais darbais atsakovės žemės sklype yra susijęs šulinių schemos atnaujinimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad siekiama šią schemą papildyti, galima spręsti, kad tai galimai yra susiję su tam tikrais kadastriniais matavimais, nustatant tam tikrų objektų (šulinių) koordinates.
10. Pažymėjo, jog inžinerinių tinklų savininkė (ieškovė) šiam atsakovės prašymui nepritaria, todėl atsakovės prašymas dėl pritaikyto draudimo apimties susiaurinimo prašomu būdu netenkinamas.
11. Teismas nurodė, jog prašyme nurodytas iš esmės vienintelis argumentas, kad atsakovė tuo siekia užbaigti ir tinkamai įforminti jau atliktą ieškovės šulinių remontą, pateikto prašymo nepagrindžia. Kaip nurodo atsakovė, „naujai atrastų šulinių“ pažymėjimas schemoje ar 3D modelyje nei patvirtina, nei paneigia kokių nors darbų atlikimą, o šulinių bei vamzdyno video diagnostikos atlikimo būtinumas prašyme apskritai teismui nepaaiškintas. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovės V. K. prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Atsakovė V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovės 2023 m. vasario 1 d. prašymą dėl leidimo atlikti veiksmus patenkinti ir leisti atsakovei V. K. žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), dalyje, kuriai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytas servitutas, atlikti šiuos veiksmus: 1) atnaujinti matininkės S. V. 2022 m .liepos 20 d. parengtą šulinių schemą, papildant ją naujai atrastais šuliniais; 2) papildyti atstatytais šuliniais UAB „Šiaurinis taškas“ 2023 m. sausį parengtus „Aukšto planus, pjūvius, M1:50“ (nuotekų sistemos 3D modelį), įskaitant tokiam papildymui būtinos šulinių bei vamzdyno video diagnostikos atlikimą; priteisti iš ieškovės Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ atsakovei V. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovė paaiškino, kad siekiant pašalinti padarytą žalą baudžiamoje byloje, kurioje žalos padarymu yra kaltinamas atsakovės sutuoktinis G. K., 2023 m. sausio mėn. buvo atliktas ieškovės inžinerinių tinklų dalies remontas, remonto darbai užbaigti 2023 m. sausio 11 d., kuriais buvo pašalinta anksčiau šiai tinklų daliai padaryta žala. Atsakovė prašo tik leisti tinkamai įforminti ir dokumentuoti jau faktiškai atliktus padarytos žalos pašalinimo veiksmus. Šiais veiksmais nebus atliekami jokie inžinerinių tinklų statybos, remonto ar griovimo darbai, kurie galėtų kokiu nors būdu pabloginti inžinerinių tinklų būklę ar juos sunaikinti, t. y. prašomi atlikti veiksmai nekelia net teorinės grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar pasunkinto įvykdymo rizikos atsiradimui.
12.2. Nors ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu, teismas turėjo racionaliai, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, pritaikytų draudimų proporcingumą, įvertinti, ar tokie ieškovės motyvai patvirtina grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Realiai pašalintos žalos fakto suremontuotų šulinių fiksavimas dokumentuose, atliekant 3D skenavimą, ir tikslių esamų šulinių vietų pažymėjimas matininkės schemoje nekelia ir negali kelti grėsmės teismo sprendimo dėl servituto nustatymo įvykdymui.
12.3. Atsakovės nuomone, 2023 m. sausio 16 d. nutartimi jai pritaikyti itin platūs, neproporcingai dideli apribojimai – uždrausta atlikti bet kokius darbus žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas. Nors atsakovė neginčijo minėtos nutarties, tačiau prašo leisti įforminti jau atliktus žalos ieškovės inžineriniams tinklams pašalinimo darbus.
12.4. Prašomi atlikti veiksmai reikalingi pagrįsti žalos atlyginimo faktą atsakovės sutuoktinio baudžiamojoje byloje bei identifikuoti tikslią visų šulinių buvimo vietą jos sklype, nes tik žinant tikslias daikto koordinates, gali būti tinkamai nustatytas servitutas tokio daikto eksploatavimui.
2. Ieškovė Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nepriklausomai nuo to, kokiais motyvais remiantis susiję asmenys ėmėsi savavališkų veiksmų, jokie teisės aktai nesuteikia teisės asmenims disponuoti svetimu turtu, dėl ko bet kokie atsakovės V. K. ir su ja susijusių asmenų veiksmai, susiję su savavališku disponavimu ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, yra neteisėti.
13.2. Ieškovės nuomone, atsakovė V. K., nesutikdama su 2023 m. vasario 13 d. teismo nutartimi, iš esmės siekia sukurti įrodymus, kuriais galėtų remtis baudžiamąja tvarka nagrinėjamoje byloje jos sutuoktinis G. K. ir įteisinti jo neteisėtus veiksmus, dėl ko nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį atsakovės prašymą.
13.3. Mano, jog prašomais leisti atlikti veiksmais atsakovė iš esmės prašo leisti įteisinti jos sutuoktinio G. K. baudžiamojoje byloje deklaruojamą padarytos žalos atlyginimą, taigi, reikšdama prašymą leisti atlikti veiksmus, atsakovė, kaip proceso šalis, pati neturi tiesiogiai suinteresuotumo atlikti nurodytus veiksmus.
13.4. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė V. K., prašydama leisti atlikti veiksmus, nesiekia fiksuoti jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Nei atsakovė, nei su ja susiję asmenys neturėjo teisės disponuoti jiems nepriklausančiu turtu ir tokie atsakovės ir su ja susijusių asmenų veiksmai iš esmės pažeidžia ieškovės teises. Nėra ginčo, kad pastarųjų veiksmų, kuriais esą buvo suremontuoti ieškovei Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ priklausantys inžineriniai statiniai, atsakovė V. K. su ieškove Vilniaus rajono žemės ūkio bendrove „Vanaginė“ nederino. Ieškovė Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ nedalyvavo nei atliekant darbus, nei juos priimant. Ieškovei nežinoma, kokius faktiškai statybos darbus atliko atsakovė ar su ja susiję asmenys ir ieškovė negalėjo patikrini atliktų darbų kokybės.
13.5. Tai, kad esą atsakovė ir su ja susiję asmenys siekė suremontuoti ieškovei priklausančius statinius, kuriuos patys ir sugadino, nereiškia, jog dėl to tokie veiksmai tampa teisėtais.
13.6. Nagrinėjamos bylos metu teismas kartą jau atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl kadastro bylos tikslinimo. Fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir valymo įrenginių tikslių koordinačių pasikeitimas, naujų šulinių pažymėjimas (net jeigu ir jis pasitvirtintų) prašomame nustatyti servituto plote įtakos prašomam nustatyti servitutui iš esmės neturi, kadangi abejonių dėl to, kad fekalinės kanalizacijos vamzdynas ir valymo įrenginiai patenka į prašomo nustatyti servituto plotą, nėra. Juo labiau, šulinių ant tos pačios nuotekų trasos skaičius neįtakoja servituto apimties.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
3. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis)). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
4. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog negalėdama tinkamai įforminti ir dokumentuoti atliktų padarytos žalos pašalinimo veiksmų, negali baudžiamojoje byloje įrodyti žalos atlyginimo fakto, be to, prašomi atlikti veiksmai neturės jokios įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo įmanomumui. Taip pat nurodoma, jog prašomi atlikti veiksmai naudingi ieškovei, jie reikalingi identifikuoti tikslią visų šulinių buvimo vietą jos sklype, nes tik žinant tikslias daikto koordinates, gali būti tinkamai nustatytas servitutas tokio daikto eksploatavimui.
5. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimu yra nustatytas neterminuotas atlygintinis servitutas atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančiam tarnaujančiam daiktui – daliai (8 306 kv. m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – viešpataujančių daiktų – ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių atžvilgiu, tačiau teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Ieškovė, siekdama apsaugoti jai priklausantį turtą, kol įsiteisės teismo sprendimas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei V. K. vykdyti bet kokius darbus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriai teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytas servitutas, bei uždrausti atsakovei atlikti kitus veiksmus, dėl kurių gali būti sugadinti, sunaikinti ar modifikuoti ieškovei priklausantys ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys inžineriniai statiniai (nuotekų rezervuaras ir kanalizacijos tinklai) arba apsunkinta jų priežiūra bei remontas. Teismas, nustatęs galimą atsakovės V. K. nesąžiningumą, įvertinęs, jog 2023 m. sausio 3 d. sprendime yra konstatuotos aplinkybės, kad dėl ieškovei priklausančių nuotekų įrenginių sugadinimo Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vienas iš kaltinamųjų yra G. K. (atsakovės sutuoktinis), ieškovės prašymą tenkino.
6. Taigi, uždraudus atsakovei V. K. vykdyti bet kokius darbus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriai nustatytas servitutas, bei uždraudus atsakovei atlikti kitus veiksmus, dėl kurių gali būti sugadinti, sunaikinti ar modifikuoti ieškovei priklausantys ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys inžineriniai statiniai (nuotekų rezervuaras ir kanalizacijos tinklai) ir (arba) apsunkinta jų priežiūra bei remontas, įvertinus atsakovės prašymo leisti atlikti veiksmus turinį ir motyvus, daroma išvada, kad atsakovė iš esmės siekia pakeisti teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Nagrinėjamu atveju reiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jau išnagrinėjus bylą, tačiau nesant dar įsiteisėjusiam galutiniam teismo sprendimui. Nors dalyvavusiems byloje asmenims tik įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią, tačiau, kol galutinis teismo sprendimas įsiteisės, svarbu užtikrinti, jog teismo sprendimo įvykdymui nekiltų grėsmė, dėl ko ir buvo taikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės.
8. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
9. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
10. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tačiau nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas jos prašymas leisti atlikti veiksmus – atlikti ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų (šulinių, vamzdyno) video diagnostiką bei atnaujinti matininkės 2022 m. liepos 20 d. parengtą šulinių schemą, papildant ją naujai atrastais šuliniais. Atsakovė savo prašymą grindė tuo, kad prašomais atlikti veiksmais būtina užfiksuoti žalos atlyginimo faktą atsakovės V. K. sutuoktinio baudžiamojoje byloje bei identifikuoti tikslią visų šulinių buvimo vietą jos sklype, nes pagal tai nustatomas servituto dydis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė faktinio pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pakeisti ar pritaikyti, t. y. nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl jai būtina atlikti minėtus veiksmus, nėra aišku, kokie padariniai kils, jeigu prašymas būtų tenkintas ar netenkintas.
12. Atsakovės teiginiai, jog servituto nustatymo byloje yra ypatingai svarbu identifikuoti tikslią šulinių buvimo vietą, nes servitutas turi būti nustatomas toje vietoje, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, dėl to yra ypatingai svarbu sudaryti galimybę atsakovei pažymėti naujai atrastus ir faktiškai esančius šulinius matininkės, vertinami labiau kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes atsakovė nepagrindė šių savo teiginių. Kaip pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šulinių ant tos pačios nuotekų trasos skaičius neįtakoja servituto apimties, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė prašomų veiksmų atlikimo būtinumo.
13. Taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog prašyme nurodytas argumentas, kad atsakovė tuo siekia užbaigti ir tinkamai įforminti jau atliktą ieškovės šulinių remontą, pateikto prašymo nepagrindžia. Kaip nurodo atsakovė „naujai atrastų šulinių“ pažymėjimas schemoje ar 3D modelyje nei patvirtina, nei paneigia kokių nors darbų atlikimą, o šulinių bei vamzdyno video diagnostikos atlikimo būtinumas prašyme apskritai nepaaiškintas. Vien atsakovės sutuoktinio suinteresuotumas užfiksuoti atliktus ieškovei priklausančių inžinerinių statinių remonto darbus, siekiant baudžiamojoje byloje įrodyti žalos atlyginimo faktą, nėra pakankamas pagrindas tenkinti atsakovės prašymą. Nėra nurodyta jokių argumentų bei juos pagrindžiančių duomenų, kodėl šie veiksmai negali būti atlikti įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, t. y. nėra jokių duomenų, kokia grėsmė kyla neatlikus prašomų veiksmų. Taigi prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
14. Nors vienas iš atsakovės argumentų yra, jog jokios žalos prašomi veiksmai nepadarys, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovė su atsakovės prašymu nesutinka. Prašomi atlikti veiksmai yra susiję su ieškovės nuosavybės teise, ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu, tuo tarpu jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo skirtos ieškovės nuosavybės teisės apsaugai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos prašymą. Įvertinus tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo), tiek atskirajame skunde nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad išnyko ar pasikeitė aplinkybės, sudariusios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Įvertinus jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir tikslą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo apskritai jokie atsakovės veiksmai žemės sklype nėra galimi. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, leidžiančių daryti prielaidą, jog prašomi atlikti veiksmai yra būtini. Kaip jau minėta, šios nutarties priėmimo metu teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, todėl siekiant išlaikyti tarp bylos šalių status quo padėtį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir pakeisti 2023 m. sausio 16 d. nutartimi jos atžvilgiu pagrįstai taikytas laikinąsias pasaugos priemones.
16. Dėl kitų šalių argumentų, kaip nekeičiančių apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
17. Nurodytų motyvų pagrindu, nustačius atskirojo skundo argumentų nepagrįstumą, nesant būtinųjų sąlygų taikyti (keisti) laikinąsias apsaugos priemones CPK pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.