- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- 2-6958-779/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos LR Aplinkos ministerijos, V. S., Vilniaus miesto savivaldybės, VĮ Registrų centro, A. Č., L. S., A. L., G. G., LR Vyriausybei, atstovaujamai Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- A. S.
Procesinio dokumento kategorija 3.2.6.1; 3.2.4.11; 2.3.5; 2.3.2.9.12.1.6.2
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui P. J., įgaliotam asmeniui R. L., atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos LR Aplinkos ministerijos atstovui V. S., atsakovui V. S., jo atstovui advokatui A. B., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui V. N., atsakovo VĮ Registrų centro atstovei L. K., atsakovei A. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., L. S., Vilniaus miesto savivaldybei, A. L., A. Č., G. G., VĮ Registrų centrui, LR Vyriausybei, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių pripažinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį (t.1, b. l. 124-130), kuriuo prašė: pripažinti ieškovei A. S. nuosavybės teisę į prie rekonstruojamo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prijungiamą 39,49 kv. m ploto patalpą, esančią pastate lA2p, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „KM Centras“ 2013-06-26 parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą Nr. 5-6; pripažinti ieškovei A. S. nuosavybės teisę į prie rekonstruojamo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prijungiamą 14,30 kv. m ploto patalpą, UAB „KM Centras“ 2013-06-26 parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą Nr. 5-9, 2,74 kv. m ploto patalpos Nr. 5-10 (3,34 kv. m) dalį ir 2,33 kv. m ploto patalpos Nr. 5-8 (10,26 kv. m) dalį, esančias pastate lA2p, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius; pripažinti negaliojančia tarp A. Č. ir V. S. sudarytą 2012-05-25 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir V. S. sudarytą 2012-11-08 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia tarp G. G. ir A. L. sudarytą 2013-02-11 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti nekilnojamojo daikto: negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. S. ir L. S. nuosavybės teisių į 99/1000 jos dalis; Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į 178/1000 jos dalis; A. Č. nuosavybės teisių į 152/1000 jos dalis; V. S. ir L. S. nuosavybės teisių į 251/1000 jos dalis; A. L. nuosavybės teisių į 103/1000 jos dalis; G. G. nuosavybės teisių į 39/1000 jos dalis; V. S. nuosavybės teisių į 300/1000 jos dalis teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti 1999-07-12 priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; panaikinti nekilnojamojo daikto: buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į jį teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovų, kurie nesutiks su šiuo ieškiniu, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Butas), kurį jį paveldėjo iš 1996 m. mirusios motinos E. J.. Tuo metu virš Buto buvo neįrengta apie 53,4 kv. m ploto pastogė bei 67,23 kv. m ploto rūsys po Butu, dėl kurių įrengimo dar 1994 - 1995 metais, tuometės Buto savininkės E. J. užsakymu buvo parengti techniniai projektai. Tuo metu namo (duomenys neskelbtini) neįrengta pastogė bei rūsys, kaip bendrojo naudojimo patalpos, priklausė name esančių butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuri pagal tuo metu galiojusį 1964 m. civilinį kodeksą (toliau CK) buvo įgyvendinama laikantis CK 122 str. 1 d. nuostatų, todėl ieškovės motina E. J. gavo visų namo patalpų savininkų sutikimus dėl gyvenamojo ploto virš Buto ir rūsyje po Butu įsirengimo. Vilniaus miesto valdyba 1996-05-30 sprendimu Nr. 828V leido E. J. pagal suderintą projektą įsirengti patalpas pastogėje ir rūsyje. Nurodė, jog mirus ieškovės motinai, buvo pakartotinai sudaryti notaro patvirtinti sutikimai dėl virš ir po Butu esančių pastogės ir rūsio patalpų įsirengimo bei registravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ (VĮ Registrų centras) bei kitose įstaigose ir organizacijose privačios nuosavybės teise ieškovės vardu. Ieškovė nurodė, kad sutikimus jai įsirengti patalpas pastogėje suteikė visi tuomečiai namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai: buto Nr. 1 savininkė G. G. - 2000-03-08 sutikimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); buto Nr. 2 savininkė UAB „A“ - 2000-03-15 sutikimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); buto Nr. 3 savininkė G. G. - 2000-06-28 sutikimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); buto Nr. 4 savininkas A. J. - 2000-03-15 sutikimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); buto Nr. 5 dalies savininkė J. K. (tuo metu butas Nr. 5 priklausė ieškovei ir jos seseriai J. K.), - 2000-03-24 sutikimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); buto Nr. 7 savininkė A. B. - 2000-03-20 sutikimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); buto Nr. 8 savininkas R. K. - 2000-03-08 sutikimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); butų (patalpų) Nr. 6, 10, 11, 12, 13, 14 bei negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-9016:0014, savininkas Vilniaus miesto savivaldybė - 2000-09-21 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdyba 2000-09-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai leido ieškovei įsirengti gyvenamąsias patalpas virš Buto esančioje 39,5 kv. m ploto pastogėje ir 68,4 kv. m ploto patalpas rūsyje po minėtu Butu. Be to, 2000-09-29 buvo priimtas ir Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno potvarkis, kuriuo ieškovei leista įsirengti ginčo patalpas pagal nustatyta tvarka suderintą projektą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcija ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus TP 2000-11-02 išdavė Leidimą Nr. R (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei buvo leista vykdyti kapitalinio remonto darbus ir įrengti gyvenamąsias patalpas palėpėje virš Buto bei rūsyje po šiuo butu. Gavusi minėtą leidimą, ieškovė pradėjo vykdyti pastogės virš ir rūsio po Butu įrengimo darbus. Paaiškino, jog šiuo metu namo (duomenys neskelbtini) negyvenamoji patalpa Nr. 6 priklauso atsakovei G. G., butas Nr. 10 - atsakovui A. L., naujai suformuota negyvenamoji patalpa Nr. 13A - atsakovui V. S., butai Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 14 - Vilniaus miesto savivaldybei. Tuo tarpu, butas Nr. 13, prijungus rūsio patalpas buvo rekonstruotas į paslaugų paskirties patalpą - nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Č.. Pažymėjo, jog ginčo pastogė susideda iš dviejų patalpų, t. y. patalpos, kuri neįrengtos pastogės plane pažymėta 17-1 ir kuri yra 44,91 kv. m ploto bei patalpos, kuri neįrengtos pastogės plane pažymėta 17-2 ir kuri yra neįrengta bei apima 30,23 kv. m plotą. Ieškovės užsakymu, 2013-06-19 UAB „KM Centras“ atliko buto Nr. 5, virš jo esančios pastogės ir po juo esančio rūsio kadastrinius matavimus ir parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei nustatė 78 % darbų baigtumą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-07-03 išdavė pažymą, kuria patvirtino, kad statytojo A. S. patalpa yra kapitališkai remontuojama be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Ieškovė nurodė, kad 2013-07-03 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į rekonstruotą (prijungiant rūsio ir pastogės patalpas) nekilnojamąjį daiktą - 155,24 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013-07-05 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kadangi, rekonstruojant ieškovei priklausantį 48 kv. m ploto butą, prie jo buvo prijungta neva kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti 39,49 kv. m ploto pastogės dalis, esanti 75,14 kv. m ploto neva neįrengtoje pastogėje. Ieškovė nurodė, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai, ieškovei nieko nežinant, įsiregistravo bendrosios dalinės nuosavybės teises į 65,45 kv. m plotą iš 75,14 kv. m ploto neva neįrengtos pastogės, t. y. tame tarpe ir į ieškovės įrenginėjamą 39,49 kv. m ploto patalpą, savo vardu ir vėliau dalis savininkų šias teises perleido kitiems asmenims. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuri buvo suteikusi leidimą ieškovei įsirengti pastogės patalpas, pardavė negyvenamąsias patalpas ir jos galiausiai atiteko atsakovei A. Č., kuri, pagal neįrengtos pastogės projektą, Nekilnojamojo turto registre įsiregistravo 152/1000 dalis neįrengtos pastogės savo vardu. 2012-05-25 pirkimo - pardavimo sutartimi A. Č. šias įregistruotas neįrengtos pastogės dalis pardavė atsakovui V. S.. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip butų Nr. 11, 12, 14 savininkė pagal neįrengtos pastogės projektą įsiregistravo 178/1000 dalis neįrengtos pastogės savo vardu ir vėliau šias dalis 2012-11-08 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė atsakovams V. S. ir L. S.. Atsakovai V. S. ir L. S., kaip butų Nr. 1, 4 ir negyvenamosios patalpos Nr. 13A savininkai, įsiregistravo nuosavybės teisę į proporcingas jų turimų patalpų plotui bendrojo naudojimo objekto dalis. 2013 m. atsakovas A. L. iš I. M. įsigijo butą Nr. 10 ir, kartu su buto registracija, įsiregistravo 103/1000 dalis į neva neįrengtą pastogę savo vardu. Vėliau, nuosavybės teisę į 39/1000 dalis neįrengtos pastogės įsiregistravo negyvenamos patalpos Nr. 6 savininkė atsakovė G. G., kuri šias patalpas įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovė G. G. 2013-02-11 dovanojimo sutartimi šias neįrengtos pastogės dalis padovanojo atsakovui A. L.. Ieškovė pažymėjo, kad tokiu būdu pirminiai butų ir patalpų savininkai arba vėlesni jų įgijėjai, neatsižvelgdami į tai, kad sutikimais jau buvo perleidę ieškovei atitinkamas dalis neįrengtos pastogės ir kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnas buvo suteikę leidimus ieškovei įsirengti 39,5 kv. m ploto palėpės patalpas virš jai priklausančio Buto, antrą kartą perleido pastogės nuosavybės teises, todėl visos neva neįrengtos pastogės dalių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre yra neteisėtos ir turi būti panaikintos, o jos perleidimo sandoriai, t. y. 2012-05-25 pirkimo - pardavimo sutartis, 2012-11-08 pirkimo - pardavimo sutartis ir 2013-02-11 dovanojimo sutartis, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekiniai ir negaliojantys.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškinio reikalavimams panaikinti nekilnojamojo daikto – buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir 1999-07-12 priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini)-14 perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn taikyti ieškinio senatį. Atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus miesto valdyba 1996 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo E. J. įsirengti pagalbines patalpas pastogėje ir rūsyje“ ieškovės motinai E. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido įsirengti 53,4 kv. m pagalbines patalpas namo (duomenys neskelbtini) pastogėje, virš jai priklausančio Buto ir 67,23 kv. m pagalbines patalpas namo (duomenys neskelbtini) rūsyje, po jai priklausančiu Butu, pagal suderintą projektą. Taip pat minėtu sprendimu Vilniaus miesto valdyba E. J. įpareigojo įrengus pagalbines patalpas pastogėje ir rūsyje bei valstybinei komisijai jas priėmus gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių susitarimą dėl pastogės ir rūsio panaudojimo įregistruoti Valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale. Iš Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 30 d. sprendimo turinio akivaizdu, jog ieškovės motinai buvo suteikta teisė tik įsirengti ginčo patalpas ir naudoti jas kaip pagalbines, o ne atsisakyta Vilniaus miesto savivaldybės turėtų teisių į šias patalpas. Pabrėžė, jog sprendime nurodyta, jog gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių Vilniaus miesto valdyba 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo A. S. įsirengti gyvenamąsias patalpas namo (duomenys neskelbtini) pastogėje ir pagalbines patalpas rūsyje“ nusprendė neprieštarauti, kad A. S. įsirengtų 39,5 kv. m gyvenamąsias patalpas namo (duomenys neskelbtini) pastogėje virš 5-ojo buto ir 68,4 kv. m pagalbines patalpas rūsyje po minėtu butu bei savo vardu jas teisiškai įregistruotų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale. Atsakovas nesutiko su ieškinio argumentu, jog 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė savo turimų nuosavybės teisių į šias patalpas. Minėtu sprendimu Vilniaus miesto valdyba neprieštaravo, kad ieškovė atliktų pastogės rekonstrukciją bei įrengtą pastogę įregistruotų kaip savarankišką nuosavybės teisės objektą išlaikant ją bendrosios nuosavybės objektu. Be to, į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. 1768V nurodyto 68,4 kv. m dydžio pagalbines patalpas pateko Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-14, Vilnius, todėl Vilniaus miesto valdyba sutiko, kad ieškovė naudotųsi ginčo patalpomis, bet ne jas valdytų ar tuo labiau jomis disponuotų. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vėliau priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į savivaldybei priklausančią dalį perleidimą bendraturčiams, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių perleidimo bendraturčiams į Savivaldybei priklausančią neįrengtos pastogės, bendrojo naudojimo arba rūsio patalpų dalį“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į savivaldybei priklausančią dalį perleidimo bendraturčiams uždaro konkurso būdu tvarkos tvirtinimo“. Pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bendraturčių sutikimus gavo 2000 m., t. y. iki naujojo CK įsigaliojimo, ginčo situacijai spręsti jo nuostatos netaikytinos. Tuo tarpu sutikimų davimo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustatė pareigą nuosavybės ir kitas daiktines teises registruoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl ieškovė nuosavybės teisę į ginčo patalpas galėjo įgyti tik teisiškai įregistravusi minėtus atsisakymus, o to nepadariusi nuosavybės teisės į ginčo patalpas neįgijo. Be to, nurodė, kad jeigu ieškovė manė esanti įgijusi teisę įsigyti ginčo patalpas nuosavybėn, turėjo rūpintis šios teisės įgyvendinimu, dėti pastangas, kuo greičiau įsirengti gyvenamąsias patalpas pastogėje ir pagalbines patalpas rūsyje bei įsiregistruoti nuosavybės teisę į jas. Ieškovė nepagrįstai ilgai delsė suformuoti bei teisiškai įregistruoti ginčo patalpas, taip pat nenurodė jokių tokius veiksmus pateisinančių aplinkybių. Nurodė, kad neaišku kada ir kaip ieškovė vykdė rekonstrukcijos darbus, jeigu į patalpą nuosavybės teises jau buvo įsiregistravę kiti bendraturčiai. Pažymėjo, jog ginčo pastogė kaip atskiras nuosavybės teisės objektas buvo suformuota ir įregistruota tik 2012-03-29 vieno iš bendraturčių, t. y. V. S., iniciatyva. Iki tol pastogė ar jos dalis, priklausanti Vilniaus miesto savivaldybei, nebuvo suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, todėl nebuvo ir nuosavybės teisės objektas bei negalėjo būti perleista. Paaiškino, kad 2012-04-03 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas V. S. prašymas leisti įsigyti Vilniaus miesto savivaldybės palėpės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kurį apsvarsčius buvo nutarta organizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) dalių (178/1000) perleidimo bendraturčiams uždarą konkursą. Konkurso nugalėtoju pripažinus V. S., 2012 m. lapkričio 8 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir V. S. buvo sudaryta 178/1000 Negyvenamosios patalpos - Neįrengtos pastogės dalių pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2.14.1.8-EK5), kuri yra teisėta, todėl nėra jokio pagrindo ją pripažinti negaliojančia bei naikinti jos pagrindu atliktą teisinę registraciją. Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su patikslinto ieškinio argumentu, kad buto Nr. 14 suformavimo metu patalpos neatitiko minimalių gyvenamajai patalpai keliamų reikalavimų bei pažymėjo, kad remiantis CK 4.262 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, jog ginčo bute, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remiantis nekilnojamojo turto išrašu, yra krosninis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, o ieškovė nepateikia jokių tai paneigiančių įrodymų. Vien aplinkybė, jog šiuo metu butas (duomenys neskelbtini) nėra suremontuotas, negali paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotos gyvenamosios (butų) pagrindinės naudojimo paskirties. Pažymėjo, jog butas (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduotas teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovė nenurodė motyvų, dėl kurių 1999-07-12 priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, jog butą (duomenys neskelbtini)-14, Vilnius, patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris, atlikęs patikrinimą ir nustatęs, kad bute Nr. 14 vykdomi savavališki statybos darbai, 2013 m. lapkričio 7 d. raštu „Dėl buto (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į buto Nr. 5 savininkę A. S., nurodydamas, jog ieškovė remonto darbus atlieka be teisinio pagrindo ir prašydamas iki 2013 m. lapkričio 15 d. buto (duomenys neskelbtini) būklę grąžinti į pradinę padėtį. Be to, reikalavimams panaikinti nekilnojamojo daikto: buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir 1999-07-12 priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn taikytina ieškinio senatis.
Atsakovai V. S. ir L. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė gavo sutikimus įsirengti pastogės patalpas 1994-2000 m., tačiau nuosavybės teisių į gyventojams bei kitų patalpų savininkams priklausančias pastogės dalis neįgijo taip, kaip numatyta galiojančiame CK. Pažymėjo, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojus naujam CK, ieškovė privalėjo vadovaujantis CK 4.79 str., išsipirkti iš savininkų jiems priklausančias pastogės, kaip bendrojo naudojimo patalpas, atitinkamas dalis, ko ji nepadarė, todėl VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė įregistruoti ieškovės prašomas nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, jog ieškovė neįrengė pastogės patalpų ir jų neįregistravo iki 2001-07-01, todėl ji tai privalėjo padaryti pagal naujai įsigaliojusius įstatymo reikalavimus. Atsakovai nesutiko su ieškovės užsakymu 2013-06-19 minėtos pastogės atliktais kadastriniais matavimais, kuriuose nustatytas 78 proc. baigtumas, nes pastogės įrengimas prasidėjo tik padavus teismui ieškinį, ką patvirtina 2011-10-25 UAB „Senamiesčio ūkis“ Gyvenamojo namo apžiūros aktas. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2013-08-30 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekonomikos ir investicijų departamento 2012-05-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat nurodyta, jog minėta pastogė yra neįrengta. Atsakovai paaiškino, jog ieškovė neturi dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į kitiems asmenims priklausančias pastogės dalis, minėta pastogė yra neįrengta ir įstatymo nustatyta tvarka neįregistruota, todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad neįregistravus nuosavybės teisių iki 2001-07-01, ieškovė tokių teisių negali įsigyti šiuo metu ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Pažymėjo, jog 2012-05-25 bei 2012-11-08 pirkimo-pardavimo sutartys su A. Č. ir Vilniaus miesto savivaldybe buvo sudarytos pagal galiojančius įstatymus, todėl jas pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo.
Atsakovo V. S. atstovas teismo posėdžio metu prašė taikė ieškinio senatį reikalavimams dėl teisinės registracijos panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Č. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimo motyvų nenurodė.
Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2013-07-03 ieškovės įgaliotas asmuo R. L. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre pakeisti rekonstruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini)-5, Vilniuje, kadastro duomenis – prijungiant rūsio ir pastogės patalpas, ir įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į jį, tačiau teritorinis registratorius, 2013-07-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti minėtą prašymą, kadangi rekonstruojant nurodytą butą prijungta pastogės dalis nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, be to, rekonstruojant butą, prijungta didesnė pastogės dalis, nei pagal CK 4.82 str. 5 d. priklausytų ieškovei.
Atsakovė LR Vyriausybė, atstovaujama LR Aplinkos ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl 1999-07-12 priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei panaikinimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti, dėl kitų ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas buvo suformuotas 1970 m. ir apskaitytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninėje byloje. Nurodė, kad ginčo butas priklauso valstybei nuosavybės teise, kuris, kaip atskiras nuosavybės teisinių santykių objektas butų privatizavimo laikotarpiu nebuvo perleistas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų nuomininkų nuosavybėn. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ginčo patalpos priskirtinos bendrojo naudojimo patalpoms ir ar šios patalpos buvo perleistos privačion nuosavybėn. Nurodė, jog ginčo patalpos nei kaip savarankiškas atskiras daiktas, nei kaip konkretus priklausinys nebuvo privatizuotas, privatizacijos metu, kaip atskiras vienetas, nebuvo įvertintas, nebuvo perdavimo-priėmimo aktu perduotas privačion nuosavybėn, todėl ieškovės teiginiai, kad ginčo patalpos laikytinos bendrojo naudojimo patalpomis, kurios priklausė butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.
Šalies argumentai
Atsakovė G. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
Atsakovas A. L. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui išvadą byloje, kurioje nurodė, jog atlikus buto, esančio (duomenys neskelbtini)-5, Vilniuje, patikrinimą buvo nustatyta, kad jokie statybos ar remonto darbai pastogės patalpose nevykdomi. Akcentavo, jog inspekcija neturi duomenų apie savavališkos statybos faktą (duomenys neskelbtini) esančiame name, civilinę bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė teismui išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotas nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijas. Pažymėjo, jog statybos leidimas (registruotas departamente 2000-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išduotas Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos kartu su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, todėl pratęsti leidimą turėjo teisę kartu abi šios institucijos, dėl to, atsižvelgiant į tai, jog minėtą leidimą pratęsė tik departamento Vilniaus teritorinis padalinys ir nėra žymos apie Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos pritarimą, nurodė, kad minėtas leidimas negaliojo. Atsižvelgiant į tai, departamentas 2013-10-11 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos fiksavimo, taip pat 2013-10-13 surašė reikalavimą dėl minėtų statybos darbų sustabdymo. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.3, b. l. 60-77). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą ir bylą grąžino naujam nagrinėjimui (t.3, b. l. 202-213).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį ji paveldėjo iš mirusios motinos E. J. (t. 1, b. l. 49-50). Ieškovės motina E. J., laikotarpiu nuo 1994-06-01 iki 1996-04-05, gavo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sutikimus dėl gyvenamojo ploto virš Buto ir rūsyje po Butu įsirengimo (t. 1, b. l. 24-30). Vilniaus miesto valdyba 1996-05-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido E. J. įsirengti 53,4 kv. m. pagalbines patalpas namo (duomenys neskelbtini) pastogėje virš jai priklausančio 5 buto ir 67,23 kv. m. pagalbines patalpas namo po minėtu Butu pagal suderintą projektą (t. 1, b. l. 77). Patikslinus name esančių butų savininkus, buvo pakartotinai sudaryti gyventojų sutikimai dėl virš ir po Butu esančių pastogės ir rūsio patalpų įsirengimo bei registravimo ieškovės vardu (t. 1, b. l. 31-37). Vilniaus miesto valdyba 2000-09-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai leido ieškovei A. S. įsirengti gyvenamąsias patalpas virš Buto esančioje 39,5 kv. m ploto pastogėje ir 68,4 kv. m ploto patalpas rūsyje po minėtu butu bei savo vardu jas teisiškai įsiregistruoti (t. 1, b. l. 80). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcija ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus TP 2000-11-02 išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei buvo leista vykdyti kapitalinio remonto darbus ir įrengti gyvenamąsias patalpas palėpėje virš Buto bei rūsyje po šiuo butu (t. 1, b. l. 12). Ieškovė 2013-07-03 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į rekonstruotą nekilnojamąjį daiktą - 155,24 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 2, b. l. 29-39), tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013-07-05 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kadangi, rekonstruojant ieškovei priklausantį 48 kv. m ploto butą, prie jo buvo prijungta kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti 39,49 kv. m ploto pastogės dalis, esanti 75,14 kv. m ploto neįrengtoje pastogėje, taip pat nurodė, kad ieškovė prijungė didesnę pastogės dalį, nei jai priklausytų pagal CK 4.82 str. 5 d. (t. 1, b. l. 95). Byloje taip pat nustatyta, jog, atsakovo V. S. užsakymu matininkė atliko neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus ir 2012-04-02 parengė „75,14 kv. m ploto neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimo projektą“ (t. 1, b. l. 92-94), kuriame paskaičiavo neįrengtos pastogės dalis proporcingai namo (duomenys neskelbtini) butų plotui. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai, remdamiesi minėtu projektu, įsiregistravo savo vardu bendrosios dalinės nuosavybės teises į 65,45 kv. m plotą iš 75,14 kv. m ploto neįrengtos pastogės (t. 1, b. l. 74-76). Vėliau Vilniaus miesto savivaldybė pardavė negyvenamąsias patalpas atsakovei A. Č., kuri Nekilnojamojo turto registre įsiregistravo 152/1000 dalis neįrengtos pastogės savo vardu, o 2012-05-25 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė atsakovui V. S. (t. 2, b. l. 157-165). Vilniaus miesto savivaldybė, kaip butų Nr. 11, 12, 14 savininkė, įsiregistravo 178/1000 dalis neįrengtos pastogės savo vardu ir vėliau šias dalis 2012-11-08 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė atsakovams V. S. ir L. S. (t. 2, b. l. 7-18;19-22). 2013 m. atsakovas A. L. įsigijo butą Nr. 10, kartu su buto registracija įsiregistravo 103/1000 dalis į neįrengtą pastogę savo vardu. Vėliau, nuosavybės teisę į 39/1000 dalis neįrengtos pastogės įsiregistravo negyvenamos patalpos Nr. 6 savininkė atsakovė G. G., kuri šias patalpas įsigijo iš Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovė G. G. 2013-02-11 dovanojimo sutartimi šias neįrengtos pastogės dalis padovanojo atsakovui A. L. (t. 1, b. l. 96-100). Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininkas 1997-07-12 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 2, b. l. 44-45).
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą ir grąžinęs ją pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje pateikti namo butų patalpų savininkų sutikimai, jog ieškovė įsirengtų 39,5 kv. m. gyvenamąsias patalpas pastogėje virš buto ir 68,4 kv. m. pagalbines patalpas rūsyje po minėtu butu yra sandoriai ir juose išreikšta sutikimus pasirašiusių asmenų valia, kuri yra vertintina kaip atsisakymas nuosavybės teisių ir bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš jų priklausančią palėpės dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, būtina sąlyga tinkamai išspręsti ieškovės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektą yra bendraturčių nuosavybės teisių apimties nustatymas, t. y. jų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje identifikavimas. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, į kokią bendrosios nuosavybės dalį ir plotą bendro naudojimo patalpų minėti patalpų savininkai atsisakė savo nuosavybės teisių ieškovės naudai, taip pat kokia šių patalpų dalis priklauso ieškovei kaip bendro naudojimo patalpų bendraturtei. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės turi esminę reikšmę tinkamam bylos išsprendimui, įvertinus tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat ginčija negyvenamos patalpos - neįrengtos pastogės įregistravimo bei perleidimo sandorius, motyvuodama tuo, kad registravimo metu ginčo pastogė nebuvo naudojimo objektas. Todėl Vilniaus apygardos teismas nurodė pirmos instancijos teismui, iš naujo nagrinėsiančiam šią bylą, aiškintis sutikimų turinį ir jų apimtį. Aukštesnės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavusi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsiliepimą bei kartu su juo pateiktus dokumentus, todėl pirmos instancijos teismas byloje nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį bei tuo pagrindu šioje reikalavimų dalyje atmetė ieškinį.
Taigi, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi aiškintis Vilniaus apygardos teismo 2016-01-11 nutartyje nurodytas aplinkybes, neanalizuodamas tų, kurios šio teismo buvo konstatuotos (dėl bendraturčių sutikimų, kurie laikytini sandoriais; ieškinio senaties nepraleidimo).
Dėl pripažinimo nuosavybės teisių į palėpę ir rūsį
Ieškovės atstovas, teismo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, į kokią bendrosios nuosavybės dalį ir plotą bendro naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo patalpų savininkai atsisakė savo nuosavybės teisių ieškovės naudai, taip pat kokia šių patalpų dalis priklauso ieškovei, kaip bendro naudojimo patalpų bendraturtei, nurodė, jog iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo dalys nebuvo skaičiuojamos ir buvo duodami bendraturčių sutikimai, nenurodant konkrečių dalių, ką patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-192/1999, 3K-3-674/2000), todėl ieškovė neprivalo pateikti tokių paskaičiavimų. Ieškovės atstovo cituojama Aukščiausiojo teismo praktika negali būti taikoma šioje byloje, kadangi nesutampa bylų aplinkybės. Šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas, bylą nagrinėjant iš naujo, nustatė Vilniaus apygardos teismas 2016-01-11 nutartyje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų Nr. 1, 2, 3, 4, 7 savininkų sutikimų, duotų 1994 m. ieškovės motinai E. J. įsirengti gyvenamąjį plotą palėpėje ir pusrūsyje virš ir po butu Nr. 5 (t. 1, b. l. 24-30) bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų Nr. 1, 2, 3, 4, 7, 8 savininkų sutikimų, duotų 2000 m. ieškovei įsirengti patalpas virš ir po 5 butu ( t. 1, b. l. 31-37), yra aišku, kurioje vietoje leidžiama įsirengti palėpę ir rūsį, t. y. virš ir po 5 butu, tačiau kokią konkrečiai savo turimą nuosavybės dalį šie asmenys perleido ieškovei, duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra tų pačių patalpų savininkų sutikimai duoti ir kitiems patalpų savininkams įsirengti patalpas virš jiems priklausančių patalpų esančiose palėpėse bei įsirengti negyvenamąsias patalpas (t. 4, b. l. 64-81), taip pat yra ir pačios ieškovės, kaip buto Nr. 5 savininkės bei šio buto ankstesnių savininkų duoti sutikimai kitiems bendraturčiams įsirengti palėpę (t. 4, b. l. 67, 68, 76, 78). Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) namo patalpų gyventojams vieni kitiems dalijant sutikimus arba atsisakant savo turimų nuosavybės dalių į name esančias palėpes bei rūsius, ir nesant duomenų, kokios konkrečiai savo turimos dalies namo patalpų savininkai, tame tarpe ir buto Nr. 5 savininkai, atsisakė kitų naudai, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovei iš tikrųjų priklausytų jos prašoma pripažinti nuosavybės dalis į virš buto esančią palėpę ir rūsį.
Pateiktų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų sutikimų davimo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1999 m. lapkričio 4 d. redakcija) 3 str. 2 d. nustatė, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl ieškovė privalėjo įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Byloje duomenų apie tokios ieškovės pareigos įvykdymą nėra. Į VĮ Registrų centrą dėl ginčo patalpų registracijos ieškovė kreipėsi tik 2013 metais, t. y. po daugiau nei 13 metų nuo sutikimų bei leidimų gavimo. 1996-05-30 Vilniaus miesto valdybos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77), kuriuo buvo leista ieškovės motinai E. J. įsirengti ginčo patalpas, buvo nustatyta, jog „įrengus pagalbines patalpas pastogėje ir rūsyje bei valstybinei komisijai jas priėmus, gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių susitarimą dėl pastogės ir rūsio panaudojimo įregistruoti valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filiale“. Vilniaus miesto valdybos 2000-09-21 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei leista įsirengti ginčo patalpas, taip pat buvo nustatyta, jog ieškovė privalo suremontuoti minėtas patalpas bei jas savo vardu įregistruoti atitinkamame registre (t. 1, b. l. 80). Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno 2000-09-29 potvarkyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei buvo leista įsirengti ginčo patalpas, taip pat buvo nurodyta, jog „Valstybinei komisijai priėmus įrengtas patalpas, jas inventorizuoti bei įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale“. Taigi, iš šių sprendimų matyti, jog Vilniaus miesto valdyba bei Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnas, išdavę ieškovės motinai bei ieškovei leidimus vykdyti ginčo patalpų įrengimo darbus, nustatė tam tikras pareigas, o būtent atlikti ginčo patalpų įrengimo darbus, priduoti atliktus darbus valstybinei komisijai ir įregistruoti ginčo patalpas atitinkamame registre. Kaip minėta, ieškovė per daugiau kaip 13 metų neatliko ginčo patalpų įrengimo darbų, jų nepridavė atitinkamai komisijai, ginčo patalpų neįregistravo savo vardu, todėl, remiantis aukščiau išdėstytu bei CK 4.49 str. 3 d., konstatuotina, jog nuosavybės teisės į ginčo patalpas jai neperėjo (CPK 185 str.).
Dėl rūsio paskirties bei 1999 m. perdavimo akto panaikinimo
Ieškovė nurodo, jog rūsys yra negyvenamosios patalpos ir negalėjo būti perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, nes neatitiko gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, tai buvo bendro naudojimo patalpos, kurios bendraturčių sutikimais buvo perleistos ieškovei ir kurios buvo ieškovės buto priklausinys, nes šiomis patalpomis visą laiką naudojosi ieškovė. Šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinėje teisenoje taisykles kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. (duomenys neskelbtini), Vilniuje patalpose, remiantis nekilnojamojo turto išrašu (t. 1, b. l. 68), yra krosninis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas. Be to, namo techninėje byloje fiksuota, jog šios patalpos susideda iš dviejų atskirų patalpų: sandėlio ir kambario-virtuvės (t. 2, b. l. 43), jose yra langas. Vien ta aplinkybė, jog šiuo metu butas (duomenys neskelbtini) nėra suremontuotas, negali paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotos gyvenamosios (butų) pagrindinės naudojimo paskirties. Atsižvelgiant į šių patalpų buvimo vietą, plotą ir galimybę jas naudoti kaip visiškai atskirą objektą, nėra pakankamo pagrindo nustatyti bendrą jų ir ieškovei priklausančio buto ūkinę paskirtį bei funkcinį ryšį. Ieškovė tokiam ryšiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. neįrodė, kad ginčo patalpos skirtos tarnauti jos butui kaip priklausinys (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčo objektas – pastato pusrūsyje esančios patalpos (duomenys neskelbtini) kvalifikuotinos kaip atskirai nuo gyvenamajame name esančių butų funkcionuojančios patalpos. Tuo pačiu konstatuotina, kad tai yra gyvenamosios patalpos, kurios Vilniaus miesto savivaldybei iš valstybės nuosavybės 1999 m. buvo perduotas teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovė nenurodė motyvų, dėl kurių 1999-07-12 priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn turėtų būti panaikintas. Aplinkybė, jog šiuo metu ieškovė savavališkai šiose patalpose atlikinėja remontą, nėra pagrindas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į taip vadinamą rūsį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčo rūsys nėra tiesiai po ieškovės butu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į prie rekonstruojamo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prijungiamą 39,49 kv. m ploto patalpą, esančią pastate lA2p, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius bei reikalavimo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į prie rekonstruojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prijungiamą 14,30 kv. m ploto patalpą, 2,74 kv. m ploto patalpos Nr. 5-10 (3,34 kv. m) dalį ir 2,33 kv. m ploto patalpos Nr. 5-8 (10,26 kv. m) dalį, esančias pastate lA2p, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Dėl sandorių negaliojimo
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, jog ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo palėpę bei rūsį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. Č. ir V. S. 2012-05-25 pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto savivaldybės ir V. S. 2012-11-08 pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini); G. G. ir A. L. 2013-02-11 dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamo bei dovanojamo turto savininkų nuosavybės teisių turėjimas į neįrengtos pastogės dalis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 74-76), o CK 1.75 str. 3 d numatyta, kad jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti nurodomus sandorius negaliojančiais.
Dėl teisinės registracijos panaikinimo
Atsakovo V. S. atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių registracijos panaikinimo. Teismas konstatuoja, jog reikalavimai panaikinti teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra ne pagrindiniai, kuriems būtų taikomas sutrumpintas vieno mėnesio terminas, remiantis administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, o išvestiniai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas dėl atsakovo V. S. atstovavimo priteistinos 269,27 Eur (t. 3, b .l. 58, 189), iš ieškovės atsakovo V. S. naudai 158,33 Eur bylinėjimosi išlaidos (t. 4, b. l. 32, t. 5, b. l. 2, 24-26).
Kiti atsakovai įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str.).
Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 35,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 269,27 Eur ( du šimtai šešiasdešimt devyni Eur 27 ct) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – Swedbank AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. S., a. k., naudai 158, 33 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni Eur 33 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,11 Eur (trisdešimt penki Eur 11 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT247300010112394300).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.