- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- M1-268-1022/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43159-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones R. B. gynėjui advokatui Albertui Kruminui,
nepilnametės nukentėjusiosios I. B. atstovui pagal įstatymą Audriui Klišauskui, įgaliotajai atstovei advokatei J. Š.
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, netekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusiai gyvenamąją vietą, nedirbančiai, neteistai,
kaltinamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B., sirgdama lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui šeimos nariui, o būtent:
2018 m. rugsėjo 6 d. apie 14.27 val., Akmenės r., Akmenė, Stadiono g. 3-10, kambaryje, viena ranka sugriebusi savo nepilnametei dukrai I. B., gim. 2006 m. balandžio 3 d., už plaukų juos pešė, kita ranka, ne mažiau 3 kartus, diržu trenkė I. B. per sėdmenis, taip sukeldama jai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais R. B. kaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad R. B. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu ir padarė išvadą, jog jos dalyvavimas teismo posėdyje negalimas, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. B. klausimas buvo nagrinėjamas jai nedalyvaujant (BPK 399 straipsnis).
Tai, kad būtent R. B. padarė nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką, patvirtinama šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis.
Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tikslios datos neprisimena, su kolege E. Č. vyko adresu (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti tiriamos administracinės medžiagos aplinkybių. Privažiavus prie nurodyto namo ir išlipus iš tarnybinio automobilio išgirdo kaip viršutiniame aukšte, tai yra trečiame, klykia vaikas. Užbėgus į viršų pamatė praviras 10 buto duris, o pažvelgęs per jas pamatė kaip kambaryje moteris paėmusi mergaitę už plaukų ją mušą su diržu. Mergaitė stovėjo, o moteris ją paėmusi už plaukų viena ranka, o kitoje laikydama diržą trenkė mergaitei per nugarą ar kojas, mergaitė stipriai verkė. Nedelsiant atėmė iš moters diržą ir R. B. sulaikė, vaiką perdavė atvykusiam Vaiko teisių apsaugos darbuotojui. Kiek pamena namuose buvo kiti vaikai.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojos E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 6 d.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d., 14.27 val. atvyko su kolega J. B. adresu (duomenys neskelbtini) namą išsiaiškinti tiriamos administracinės medžiagos aplinkybių, užėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę ir išgirdo kaip viršutiniame aukšte, tai yra trečiame, klykia vaikas. Užbėgo į viršų pamatė praviras 10 buto duris o pažvelgus per jas pamatė kaip kambaryje moteris paėmusi mergaitę už plaukų ją mušą su diržu. Mergaitė stovėjo o moteris ją paėmusi už plaukų viena ranka o kitoje laikydama diržą trenkė mergaitei per sėdmenis, mergaitė cypė ir verkė. Kaip vėliau nustatė, moteris kuri mušė mergaitę yra R. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitė kurią ji mušė jos dukra I. B.. Ji kartu su kolega nedelsiant atėmė iš moters diržą ir apie minėtą įvykį informavome Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją. Po to sulaukė kol atvyko Vaiko teisių apsaugos darbuotojas Audrius Klišauskas su kuriuo paliko nukentėjusiąją mergaitę ir minėtame bute buvusius R. B. vaikus, A. B., A. B., D. B., ir Dainių Juzumą. Namuose buvo R. sugyventinis E. J., kuriam nustatė 1,83 prom. girtumą. R. B. sulaikė ir tarnybinių automobiliu pristatė į Akmenės rajono policijos komisariatą. (1 t., b. l. 61-62)
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė nukentėjusioji I. B. duodama parodymus, kuriuos teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsino nurodė, kad jos mama yra R. B.. Ji sunervino mamą, nes mama liepusi jos klausyti ir padaryti darbus. Ji atsakė, kad „ne“. Mama paėmė diržą, bet labai nedaužė, gavo tik kelis kartus. Tai buvo pirmas toks kartą, nežino, kada tai buvo – jau reikėjo eiti į mokyklą. Jie gyveno tada (duomenys neskelbtini). Ji neklausė mamos. Mama jai sakė eiti pavedžioti šuniuką. Pasakė, kad nenori. Ji dar kažką jai sakė, bet ji atsakė „Ne“. Ir sunervino mamą. Mama pasiėmė diržą, bet nežino iš kur. Tai buvo pilkas, medžiaginis diržas. Mama jai trenkė vieną kartą į kairią koją. Ne kažkaip jautėsi, jai skaudėjo. Nebuvo labai skaudžiai, skausmą įvertino 5 balais, mėlynės toje vietoje nebuvo. Ji su mama, kai ji ją mušė, buvo didesniajame kambaryje. Namuose tuo metu buvo jos brolis Artūras 13 metų, jis matė, kaip mama jai trenkė ir sakė mamai: „mama nedaryk“. Mama tuo metu buvo blaivi. Net ir policija tai tikrino ir matė, kad mama buvo blaivi. Mama jos atsiprašė, atsiprašė ir ji jos, kad neklausė. Ji gali atleisti mamai. Atvyko čia su močiute, ji sakė, kad kalbėsime apie mamą, bet nesakė, ką reikėtų pasakoti, o ko ne; sakė pasakyti teisybę, kaip buvo. Nežino, su kuria ranka jai trenkė su diržu. Mama pirmą kartą mušė su diržu, anksčiau to tikrai nėra buvę. Mama turi draugą E., tuo metu jis buvo namie, bet kitame kambaryje ir nematė, kaip mama mušė. Pasak jos, pašalinių asmenų tuo metu namuose nieko nebuvo. Nežino, kaip policija atsirado jų namuose. Sakė, kad patėvis E. padarė avariją, dėl jo ir atvažiavo policija. Neatsimena, ar policijos pareigūnai matė, kaip mama ją mušė; bet tuo metu policija jau buvo jų namuose. Brolis A. grįžo iš mokyklos ir matė, bet tai jau buvo po pabaigos, jis matė tik vieną smūgį. Jos sesuo buvo pas draugę ir kitas brolis buvo mokykloje. Tai buvo dienos metu, kai buvo grįžusi iš mokyklos, tikslios valandos nežino. Nebandė apsiginti ar pabėgti nuo mamos. Jos sėdėjo, kai mama pasakė išvesti šuniuką, bet ji neklausė. Tada mama paėmė diržą ir jai trenkė kelis kartus į kairę koją (pademonstruoja situaciją su lėlėmis). (1 t., b. l. 48-49)
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. B., apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, parodė save laikanti psichiškai sveika, psichikos centre nėra registruota, pranešimą apie įtarimą perskaitė tyrėja, supranta kuo yra kaltinama, kalta prisipažįsta visiškai. Pasak jos, turi 5 mažamečius vaikus. Visi vaikai gyvena kartu su ja. Vaikai jos visi yra labai pasiutę, ne vieną kartą yra bausta administracine tvarka, už tai, kad jie ką nors prisidirba, t. y. rūko, vagia, mušasi. 2018 m. rugsėjo 6 d., tiksliai laiko negali pasakyti, iš mokyklos į namus grįžo I. Jos paprašė, kad ji nueitų į parduotuvę nupirkti indų ploviklio "Feiri". Dukra išėjo ir valandą laiko negrįžo į namus. Ji dėl to labai nervinosi, todėl išėjo jos ieškoti. Dukrą rado pas giminaičius, kurie gyvena netoli jų, prie parduotuvės "Grūstė" Stadiono g. Dukrai pasakė, kad eitų namo. Jos dviese grįžo į namus. Dukra buvo nupirkusi indų ploviklį, tik, kad jo neparnešė namo. Parnešė tik tada kada pati ją rado ir liepė eiti namo. Namuose ji dukrai aiškino, kad ji blogai pasielgė, kad ji jos prašė, kad nupirkusi indų ploviklį iš karto grįžtų į namus. Dukra jos neklausė ir atsikalbinėjo, todėl ji neiškentusi pasiėmė diržą, kambaryje viena ranka sugriebė dukrai už plaukų ir papurtė, o kita ranka laikydama diržą (šuns pavadėlio diržas) trenkė kokius 3 kartus jai į sėdmenis. Smūgiai buvo tikrai nestiprūs, nors dukra šaukė, prašė, kad jos nemuštų, bet ji nesusivaldė ir kaip minėjo sudavė smūgius. Pasak jos, ji su dukra dviese buvo kambaryje. Kiti vaikai buvo mokykloje, o kitame kambaryje buvo jos sugyventinis E. J. ir sūnūs Da. ir D.. Jie kaip sudavė smūgius dukrai nematė, jie tik tikrai girdėjo, kaip ji ir dukra šūkavo. Labai dėl tokio savo elgesio gailisi, tai buvo pirmas kartas kai smurtavo. Į butą kai sudavė ir buvo sugriebusi dukrai už plaukų, užėjo policijos pareigūnai, kurie viską matė, todėl ją sulaikė ir išvežė į policiją. (1 t., b. l. 121-122)
2018 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo įstaigoje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43159-18 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 14.27 val. adresu (duomenys neskelbtini), Telšių AVPK Akmenės r. PK reagavimo skyriaus pareigūnams J. B. ir E. Č. atliekant tarnybos užduotis, bute buvo išgirstas vaiko verksmas, patikrinus, bute buvo aptikta R. B., kuri laikė savo dukrą I. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir ją mušė diržu. R. B. sulaikyta, vaikai perduoti Akmenės r. VTAS. (1 t., b. l. 1-2).
2018 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir priedu (fotolentele) apžiūrėta įvykio vieta - Akmenės r., Akmenė, Stadionio g. 3-10, butas, esantis trečiame aukšte, kuriame užfiksuotas smurtas mažametės atžvilgiu ir įvykio vietos metu paimtas objektas – pilkos spalvos odos imitacijos diržas, kuris pridėtas prie bylos (1 t., b. l. 23-31).
2018 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokolu ir priedu (fotolentele) apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - diržas (1 t., b. l. 33-35).
2018 m. spalio 15 d. nutarimu ir 2018 m. spalio 25 d. kvitu BNr. 0001646 užfiksuota, kad daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas, saugojimui perduotas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį (1 t., b. l. 36-38)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį.
Visuma nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, lemia, kad kaltinimo faktinės aplinkybės pripažintinos įrodytomis. O būtent, nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją – nukentėjusiosios mažametės I. B. parodymai, taip pat liudytojo J. B. parodymai, liudytojos E. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, betarpiškai dalyvavusių įvykio metu ir mačiusių reikšmingas aplinkybes, kurių parodymais netikėti teismas pagrindo neturi. Taigi remdamasis nurodytais įrodymais, teismas pripažįsta kaltinimo faktines aplinkybes įrodytomis, o būtent, kad, kad R. B. 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 14.27 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, viena ranka sugriebusi savo nepilnametei dukrai I. B., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų juos pešė, kita ranka, ne mažiau 3 kartus, diržu trenkė I. B. per sėdmenis, taip sukeldama jai fizinį skausmą tvarką.
Tokiu būdu R. B. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies požymius.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. vasario 5 - kovo 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-61/2019 nustatyta, kad:
1. Įstatymu uždraustos veikos padarymo metu R. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Dėl šio psichikos sutrikimo R. B. negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti.
2. R. B. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Dėl šio psichikos sutrikimo ji negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti.
3. Dėl turimo psichikos sutrikimo R. B. nesugeba būti pilnavertė teismo proceso dalyvė, ji negali būti apklausiama, negali dalyvauti tyrimo ir teismo procese.
4. R. B. taikytinos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal gyvenamąją vietą.
Apklaustas teisme ekspertas G. B. patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, jog R. B. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl šio psichikos sutrikimo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, taip pat dėl psichikos sutrikimo šiuo metu ji negali suvokti savo veiksmų esmės. R. B. nuo vaikystės serga protiniu atsilikimu - vidutinio protinio atsilikimo laipsnyje, tai toks protinis atsilikimas, kuris yra nuolatinio pobūdžio, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Esant tokiam protiniam atsilikimui, kuris yra nuolatinio pobūdžio, tokiam asmeniui labiau reikalinga socialinė pagalba, kontrolė ir priežiūra, o pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas ne tik medicininės gydymo paslaugos, bet ir stebėjimo ir kontrolės paslaugos, todėl tokie asmenys turi būti socialinėje priežiūroje. Atsižvelgiant į R. B. psichinę būklę, siūlo jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota. R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimu, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, todėl ji, darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties R. B. yra pripažintina nepakaltinama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnis). Todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog R. B. rekomenduojama taikyti priverstinį gydymą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tą patvirtino ir ekspertas teismo posėdžio metu.
Ekspertų rekomenduojamas, gynėjo bei prokuroro siūlomas R. B. ambulatorinis stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro, teismo vertinimu, būtų pakankamas, atsižvelgus į padarytos pavojingos veikos pobūdį ir R. B. psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. Padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. B., kurią teismas pripažino nepakaltinama, skiriama ekspertų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
R. B. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123-125) – naikintina įsiteisėjus teismo nutarčiai.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiajai I. B. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 55 straipsnio 4 dalimi buvo skirta įgaliota atstovė advokatė J. Š. (2 t., b. l. 6-7). Byloje gauta 2019 m. balandžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2522, iš kurios matyti, kad už I. B. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 137,14 Eur (2 t., b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad įgaliotąjį atstovą skyrė teismas, o nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo dalyvavimas byloje buvo būtinas, šios išlaidos iš R. B. nepriteistinos, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti atstovavimo išlaidas iš asmens, kuris įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus:
- pilkos spalvos, odos imitacijos diržą, saugomą Telšių apskrities VPK daiktų saugojimo kambaryje(b. l. 36-38), sunaikinti kaip menkavertį ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
- kompaktinį diską su nepilnametės nukentėjusiosios apklausos vaizdo ir garso įrašu, saugom` voke prie bylos I tomo viršelio, palikti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas,
nutaria:
R. B. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.
Taikyti R. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Proceso išlaidų už nukentėjusiajai I. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti iš R. B..
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus:
- pilkos spalvos, odos imitacijos diržą, saugomą Telšių apskrities VPK daiktų saugojimo kambaryje, sunaikinti;
- kompaktinę plokštelę su nepilnametės nukentėjusiosios apklausos garso ir vaizdo įrašu, pridėtą prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.