- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-669-516/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00159-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- G. K., P. K., notarui E
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje pagal atsakovo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-374-777/2021 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams G. K., P. K. (buvusi pavardė – K.), notarui E. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Swedbank, akcinei bendrovei, akcinei bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo G. K. 2020 m. sausio 3 d. sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-57, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S., nuo pat jos sudarymo momento;
1.2. panaikinti įrašą vedybų sutarčių registre apie 2020 m. sausio 3 d. sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-57, įregistravimą registre;
1.3. pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo G. K. 2020 m. sausio 3 d. sudarytą pavedimo sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-55, patvirtintą Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S., nuo pat sudarymo momento;
1.4. panaikinti įrašą įgaliojimų registre apie 2020 m. sausio 3 d. sudarytą pavedimo sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-55, įregistravimą registre;
1.5. taikyti restituciją;
1.6. priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir notaro E. S. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė A. K. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo papildomai prašė:
2.1. pripažinti negaliojančia 2020 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. K1ES-1060;
2.2. panaikinti 2020 m. vasario 25 d. įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininku įregistruotas atsakovas P. K.;
2.3. taikyti restituciją;
2.4. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pirmasis ieškinio reikalavimas ir dėl šio reikalavimo priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančia ieškovės A. K. ir atsakovo G. K. 2020 m. sausio 3 d. vedybų (povedybinę) sutartį nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją ir turtą, kuris 2020 m. sausio 3 d. vedybų (povedybine) sutartimi paskirtas asmeninėn atsakovo G. K. nuosavybėn, pripažino ieškovės A. K. ir atsakovo G. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Siamepskas“ ir Co, UAB „Siampeksas“, UAB „Airarat“ ir UAB „Gadara“ akcijas); kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas G. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-374-777/2021, perduoti bylą nagrinėti teismui pagal atsakovo G. K. gyvenamąją vietą, išnagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės A. K. patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas G. K. prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
7. Nurodė, kad ieškovės 2020 m. balandžio 29 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo ieškinio kaina nurodyta l 747 068 Eur, tačiau už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė mokėjo tik po 100 Eur dydžio žyminius mokesčius (vietoj priklausančių 14 153 Eur). Atsižvelgiant į ieškovės motyvaciją žyminio mokesčio atidėjimo klausimu bei į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 4 dalies bei 83 straipsnio 3 dalies nuostatas, panašūs kriterijai taikytini ir atsakovui, išlaikant proceso šalių procesinio lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CPK 17 straipsnyje. Dėl to yra pagrindas taikyti atsakovui G. K. CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas, užtikrinančias jo teises į teisminę gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo G. K. prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatė atsakovui terminą iki 2025 m. birželio 30 d. sumokėti 13 978,01 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė nei motyvuoto prašymo, nei aktualių duomenų apie savo sunkią turtinę padėtį. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė mokėjo tik po 100 Eur nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, leidžiančių visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, kad pareiškėjas neturi jokios galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, teismas pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino.
10. Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Pateikiant procesinius dokumentus ir jų priedus tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Teismas nurodė, kad šioje byloje už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 14 078,01 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, teismas nustatė terminą iki 2025 m. birželio 30 d. pareiškėjui sumokėti 13 978,01 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovas G. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo (pareiškėjo) prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas užkirto galimybę atsakovui pateikti įrodymus, patvirtinančius blogą materialinę padėtį. Atsakovui nebuvo suteikta teisė kartu su motyvuotu prašymu pateikti aktualius duomenis.
11.2. Už ieškinį ir apeliacinį skundą A. K. teismui mokėjo po 100 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas už prašymą atnaujinti procesą taip pat sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, privilegijų suteikimas ieškovei yra neteisėtas, nes atsakovo procesinės teisės turėtų būti ginamos tokiomis pačiomis sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
15. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
16. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad už atsakovo šioje byloje pateiktą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 14 078,01 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas už pareiškimą sumokėjo tik 100 Eur žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 13 978,01 Eur žyminio mokesčio dalį.
17. Pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas. Kita vertus, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti šio asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, tokį savo prašymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą teismui sumokėjo po 100 Eur žyminio mokesčio, todėl ir atsakovo procesinės teisės turėtų būti ginamos tokiomis pačiomis teisėmis, leidžiant jam už pareiškimą sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio.
19. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, t. y. kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti.
20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių duomenų, t. y. bankų sąskaitos išrašų, nekilnojamojo turto registro, valstybinio socialinio draudimo pažymų, turto ir pajamų deklaracijų ar kitų dokumentų, atskleidžiančių jo galimai sunkią turtinę (finansinę) padėtį nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tai, kad ieškovė civilinėje byloje, kurios proceso atnaujinimo apeliantas siekia, buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra savaime pakankamas pagrindas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti ir kitą bylos šalį – atsakovą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, kiekvieną pateiktą prašymą vertina individualiai, t. y. įvertina ne tik asmens prašyme nurodytus argumentus, bet ir su prašymu pateiktus konkrečius įrodymus apie to asmens gaunamas pajamas, turimas santaupas, turtą ir pan. Taigi atsakovas, siekdamas būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius būtent jo sunkią finansinę (turtinę) padėtį, neleidžiančią jam sumokėti visos žyminio mokesčio dalies, o ne grįsti tokį prašymą ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio aplinkybėmis, juo labiau, kad jo ir ieškovės turtinė (finansinė) padėtis nebūtinai yra tokia pati.
22. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, užkirto kelią atsakovui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo blogą materialinę padėtį. Kaip minėta, CPK 83 straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį, teikiantį prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kartu pateikti ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Taigi atsakovas, siekdamas, kad jo prašymas būtų patenkintas, turėjo iškart su prašymu pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo prastą turtinę (finansinę) padėtį. Atsakovui to laiku nepadarius, jam tenka tokio neveikimo neigiami padariniai.
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, apeliantui nepateikus savo prastą turtinę (finansinę) padėtį pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
24. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui G. K. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos sumokėti trūkstamą 13 978,01 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 1 ct) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.