Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn R. S., institucijos skyrusios administracinę nuobaudą atstovei Larisai Kolinko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn R. S. skundą institucijai, kuri priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Administracinei komisijai prie Klaipėdos miesto savivaldybės dėl 2010 m. spalio 19 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.S. nurodė, kad išorinė reklama buvo įrengta UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba vadybininku. Pardavimų vadybininkas negali atsakyti už bendrovės veiklą, nes Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis numato, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikia bendrovės vadovas. Todėl pagal einamas pareigas įmonėje, negali atsakyti už bendrovės veiklą šioje srityje, todėl negali būti įvardijamo pažeidimo subjektu.

- panaikinti 2010 m. spalio 19 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-549 ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

ATPK 214¹ straipsnio 3 dalis numatyta, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymo uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

R.S. taikyta administracinė atsakomybė už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, Pilies g. 4, ant kruizinių laivų terminalą juosiančios tvoros įrengė reklamą, kuriai neturėjo leidimo, tuo pažeidė 2009 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-422 patvirtintų „Išorinės reklamos įrengimo Klaipėdos mieste taisyklių“ 21.1 punkto reikalavimus, numatančius jog draudžiama įrengti, klijuotu ir eksploatuoti išorinę reklamą negavus leidimo. Ginčo, kad vizualinei reklamai (b.l.22) leidimas nebuvo gautas, nėra. R.S. kaltė dėl inkriminuojamos veikos grindžiama išimtinai jo paaiškinimu, jokie kiti duomenys dėl jo pareigų, įgalinimų veikti bendrovės vardu, nebuvo renkami. R.S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis buvo iškviestas į savivaldybės administraciją paskambinus telefonu ir nuvykus į viešosios tvarkos poskyrį jam buvo paaiškinta, kad už tokį pažeidimą jam bus paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Įvertinęs galimą sankciją nesuteikė tam reikšmės, todėl protokole teikdamas paaiškinimą, kurio turinį iš esmės nurodė M.P., pripažino, kad jis yra atsakingas už reklamą. Taip pat nurodė, kad reklamoje skelbiamo telefono numerio abonentu yra ne jis, o UAB (duomenys neskelbtini). Būtent darbdavys jam telefono aparatą su naudojamu numerio abonentu patikėjimo teise perdavė tarnybinių pareigų atlikimui.

Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi nustatyti kokie įgalinimai buvo suteikti R. S. jam veikiant UAB (duomenys neskelbtini) interesais. Šių aplinkybių įvertinimui būtina analizuoti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, R. S. darbo sutarties, pardavimų vadybininko instrukcijos nuostatas, UAB (duomenys neskelbtini) įstatų nuostatas, reglamentuojančias bendrovės valdymo organų kompetenciją.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta kitokia organų struktūra. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą. Šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog bendrovėje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Nesant juridinio asmens organų, atitinkamas susivienijimas net negalėtų būti juridinis asmuo, nes neturėtų vienų iš svarbiausių juridinio asmens požymių: galėjimo įgyti teises ir pareigas savo vardu, tam tikros valdymo organų sistemos (organizacinio vieningumo). Pagrindinis bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas, nes jis, jeigu nesudaroma valdyba, atlieka valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, vienvaldiškai veikia bendrovės vardu bendrovės santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4, 6 dalys). Taigi ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklai vadovauja bendrovės vadovas (Generalinis direktorius), kuris atstovauja bendrovei santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis (Įstatų 7.2; 7.3.6 punktai).

Pagal teismui pateiktos 2008 m. vasario 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir R.S. sudarytos darbo sutarties ir jos priedų turinį, 2007 m. rugsėjo 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. IN-7 patvirtintos pardavimų vadybininko pareiginės instrukcijos turinį, 2010 m. sausio 5 d. įgaliojimo R.S. turinį akivaizdu, kad R. S. nėra suteikti įgalinimai veikti bendrovės vardu atstovaujant ją reklamos srityje. R.S. darbo sutarties turinys ir pareiginė instrukcija leidžia pagrįstai konstatuoti, kad R.S. suteikti įgalinimai veikti bendrovės interesais teikiant automobilių nuomos paslaugas (sudarant sutartis, užtikrinant automobilių parko eksploatavimą ir kt.). Įgalinimai reklamos sklaidos srityje R.S. nėra aptarti, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kad jis gali būti įvardijamo administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Taigi iš šio teisinio reguliavimo ir aptartų įrodymų analizės akivaizdu, kad už reklamos sklaidą ir santykius su trečiaisiais asmenimis veikiant bendrovės interesais yra atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius arba asmuo kuriam tokie įgalinimai suteikti įmonės lokaliniu aktu. Kadangi R.S. tokie įgalinimai nebuvo suteikti, jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį, todėl jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nutarimas naikintinas, o byla jo atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Tai, kad R.S. teisės pažeidimo protokole teikdamas paaiškinimą nurodė, jog jis yra atsakingas už įmonės reklamą, nėra teisinis atsakomybės pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis savo teisminėje praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad kaltė dėl teisės pažeidimo negali būti grindžiama vien tik asmens paaiškinimu ar jo prisipažinimu. Aplinkybės ar asmuo gali būti laikomas atsakingu už įmonės veiklą turėjo būti įvertintos renkant tai pagrindžiančius duomenį. Tokie duomenys iš vis nebuvo renkami, protokolas ir nutarimas buvo surašyti neatlikus jokio tyrimo, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

R. S. skundą patenkinti.

2010 m. spalio 19 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-549, kuriuo R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 500 litų bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.