Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-238/2016;

Teisėjas: Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01412-2015-9;

2016 m. birželio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios A. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, nukentėjusiosios A. S. naudai iš A. B. priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 2 d., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolės m., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pagalba interneto tinklapyje www.autogidas.lt patalpinus melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį „BMW X5“, A. B. perdavus tyrimo nenustatytam asmeniui G. P. banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurią turėtų būti pervedamas avansas už perkamą automobilį, ir A. S. patikėjus apgaulingu skelbimu, 2015 m. sausio 3 d. į nenustatyto asmens nurodytą AB „Swedbank“ esančią G. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 300 eurų avansą už minėto automobilio pirkimą, A. B. telefonu nurodė V. B. išgryninti 300 eurų bankomate. Tą pačią dieną V. B. bankomate, Gedimino g. 22, Tauragėje, paėmė 300 eurų, tokiu būdu A. B., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai A. S. 300 eurų turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajai pritaikyti tinkamai.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi jis nežinojo, kad banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, o teismas jį pripažino kaltu veikus organizuotoje grupėje vien dėl to, kad jis anksčiau yra teistas už panašią nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį nuteistojo paaiškinimą laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, priešingai – A. B. kaltė šioje baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta.

Apeliantas teigia, kad jis savo brolio V. B. paprašė banko sąskaitos numerio ir davė ją iš matymo pažįstamam kaliniui vardu Jūra, iš kito lokalinio sektoriaus, kad jis pervestų 100 eurų, kuriuos jis jam buvo skolingas. Tačiau apeliantas nenurodė tikslių šio asmens duomenų, jo nustatyti nebuvo įmanoma, todėl teismas nuteistojo paaiškinimą, kad jis pataisos namuose pardavė mobilųjį telefoną tik iš matymo pažįstamam asmeniui, kurio nežino nei tikslaus vardo, nei pavardės, o vėliau jam perdavė iš savo brolio gautą banko sąskaitos numerį skolos pervedimui, laiko nelogišku ir neįtikinamu. Pažymėtina, kad disponavimas mobiliojo ryšio telefonais pataisos namuose uždraustas, todėl ir ši aplinkybė kelia abejonių tokio sandorio, sudaryto su nuteistojo nurodomu asmeniu Jūra, realumu. Negana to, V. B. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad į G. P. sąskaitą buvo pervesti 300 eurų, o jis, būtent savo brolio A. B. nurodymu, visus šiuos pinigus pervedė į brolio nurodytą sąskaitą. O tai kelia pagrįstų abejonių A. B. nurodoma aplinkybe, jog 100 eurų buvo skirti jo skolai padengti, o 200 eurų jis minėto asmens (Jūros) buvo paprašytas pervesti į kito, jam nežinomo asmens sąskaitą, kadangi nustatyta, jog visi šie pinigai buvo pervesti į vieno asmens sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad 100 Eur atiteko A. B. kaip kito asmens skola.

Apelianto teigimu, jis nežinojo, kad pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, jam buvo pasakyta, jog tai už laisvėje esančio parduotą Jūros artimųjų automobilį, tačiau kieno tas automobilis bei kokiu būdu jis buvo parduotas, neklausė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šia apelianto iškelta versija netiki, kadangi iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog A. B. 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, 2014 m. gruodžio 19 d., apie 23.54 val. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. 8 645 81243, interneto tinklapyje www.autogidas.lt patalpino melagingą skelbimą ID 1129505 apie tariamai parduodamą automobilį „Volkswagen Golf“, o Ž. R. susidomėjus melagingu skelbimu apie parduodamą automobilį, ji 2014 m. gruodžio 23 d. pervedė 500 Lt į A. B. nurodytą G. P. sąskaitą, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą. Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl neabejotinai patvirtina, jog A. B. jau 2014 m. gruodžio 19 d. žinojo apie tokią apgaulės schemą, todėl jo paaiškinimas, kad 2015 m. sausio 2 d. ta pati G. P. sąskaita buvo reikalinga pinigams už Jūros artimųjų giminaičių parduotą automobilį, yra neįtikinamas ir nepatvirtintas jokiais bylos duomenimis.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad skelbimas apie parduodamą automobilį BMW X5, 13 600 eurų vertės, buvo aktyvuotas 2015 m. sausio 2 d., 23 val. SMS žinute iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 3 d. nukentėjusioji susisiekė su skelbime nurodytu automobilio savininko telefono numeriu (duomenys neskelbtini), sutarė, kad į jo žmonos G. P. banko sąskaitą perves 300 eurų užstatą ir tą pačią dieną užstatą pervedė. Nukentėjusiosios pervesti 300 eurų buvo išgryninti 2015 m. sausio 3 d. bankomate, esančiame Gedimino g. 22, Tauragėje, o pinigus iš G. P. sąskaitos išgrynino V. B.. Iš šių duomenų matyti, kad nuo melagingo skelbimo įdėjimo iki pinigų išgryninimo pradėjo labai nedidelis laiko tarpas, tai reikalauja operatyvaus tokios apgaulės organizavimo, o tai patvirtina, kad A. B. su kitais asmenimis veikė pasiskirstę vaidmenis ir suderintai. Šiuo atveju A. B. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo susijęs su asmens, kuris leistų pasinaudoti jo banko sąskaita pinigams pervesti ir paimti, suradimu, šios banko sąskaitos perdavimu kitam asmeniui, kuris pasinaudodamas melagingu skelbimu apie parduodamą transporto priemonę, bei tokią informaciją patvirtindamas nukentėjusiai, įtikintų nukentėjusiąją pervesti pinigus į šią sąskaitą. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad A. B. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys derino savo atliekamus kiekvienam priskirtus veiksmus ir nagrinėjamu atveju suprato, kad šie pinigai iš nukentėjusiosios yra gaunami nusikalstamu būdu, panaudojant apgaulę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, daro neabejotiną išvadą, kad A. B. suprato, jog veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienam atliekant jam priskirtą vaidmenį, panaudodamas apgaulę užvaldo svetimus pinigus, taigi padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ši veika pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad A. B. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, taigi yra recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. B. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas už nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą, taip pat kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pagrįstai skyrė bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimą vidurkiui. Konstatuojama, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.