Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Daivai Masionienei, Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovės atstovei advokatei Odetai Ragauskienei, atsakovui V. R., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir A. R. ieškinį atsakovui V. R., trečiasis asmuo Kauno miesto 15-asis notarų biuras dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai prašo pripažinti P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-03-30 surašytą testamentą (notarinio registro Nr.2-770) negaliojančiu (bl.l.143,144).

Ieškovė nurodo, kad tėtį jo namuose prižiūrėjo nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. rugsėjo, nes vėliau atsakovas pakeitė namo spynas. Tėvas 2015-03-30 ryte išgėrė vaistus ir išėjo pas brolį– V. R. į ūkinį pastatą. Tą dieną tėvas buvo su broliu kažkur išvykę, grįžo apie 16 val. vakaro. Tėtis pats sunkiai vaikščiodavo, reikėdavo palydėt. Tėtis vartojo 4 vaistus, jam buvo nuotaikų kaita. Prie tėčio laidotuvių abu su ieškovu A. neprisidėjo, ketvirtinėse nebuvo. Ieškovas pats statėsi namą, tėvai jam nepadėjo, sklypą pirkosi pats. Tėvai jai taip pat nepadėjo pinigais. Mama kalbėjo, kad testamento nei vienam nerašys, sakė – kaip norite, taip dalinkitės. Tėtis lygiai taip pat kalbėdavo sakė, kad testamento nerašys. Kad testamentas surašytas atsakovui yra neteisinga, turėjo turtas būti padalintas visiems po lygiai. Mano, kad tėtis galėjo nesuprasti, kad jis pasirašė testamentą, nes tą pačią dieną įgaliojimas buvo rašomas. Dėl mamos turto paveldėjimo buvo tėčiui pasakiusi, bet jis sakė – niekur nevažiuos. Tėtis jai padovanojo Samsung Galaxy s5, už internetą ir televiziją mokėjo pati, kol gyveno. Iš tėvo namo neišsikraustė, tiesiog brolis pakeitė spynas. Tėvas jos iš namų neišvarė, nes gyveno ir po to, kai tėvas testamentu turtą buvo broliui palikęs.

Tik po tėvo mirties paaiškėjo, kad tėvas paliko testamentą. Ekspertiniame akte yra nurodyta, jog jis galėjo suprasti savo veiksmus, tačiau reikia įvertinti ir tai, kas yra surašyta pačiame akte. P. R. sirgo Parkinsono liga, kas kelia abejonių ar jis galėjo suvokti, kokius dokumentus jis pasirašo, nes tuo pat metu buvo pasirašyti ir įgaliojimas. Šeimos gydytojas negali nustatyti asmens psichikos būklės. Ieškovė dėjo visas pastangas ir rūpinosi tėvu, tačiau nesiekė užvaldyti turtą viena.

Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdį pranešta teismo pranešimu (bl.l.156).

Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2014-03-25 atsikraustė pas tėtį gyventi, o išsikraustė 2015 m. gegužės gale. Jis važinėjo į Norvegiją dirbti, kas 1,5 mėnesio, tai tėvu, kai jo nebūdavo, rūpinosi jo žmona. Tėtis ateidavo pas jį pasišildyti, nes R. V. nepirkdavo kuro. R. V., o ypač jos vyras D. pykosi su tėčiu. 2015-03-30 atsakovas su tėčiu buvo Babtų ambulatorijoje, kad parašytų pažymą dėl tėčio psichinės būklės. Prieš tai užsiregistravo notarų biure, paskyrė datą, pasakė, kad jei negali tėvas pasirašyti, tai reikalingi liudytojai. Kad reikalinga pažyma dėl jo veiksnumo, sužinojo iš pažįstamų. Notarė pažiūrėjo pažymą, bet ir pati apklausė tėtį. Testamentu turtą paliko jam, nes A. turi namą, tėvai padėjo pastatyti, tėvai jam sklypą nupirko, seseriai irgi yra padėta pinigais, o atsakovas turi nedarbingumą 50 proc., nuo mažens rūpinosi tėvais, tėvo buvo tokia valia turtą jam paskirti. Kai tėtis sužinojo, kad R. V. dėl mamos turto į notarų biurą kreipėsi viena, tėčiui nieko nepasakiusi, tėtis supyko ant jos. Tėtis buvo ieškovams pasakęs, kad su jais pas jokius gydytojus nevažiuos, nes įtarė, kad jį psichiniu ligoniu nori padaryti. Tėtis su mama jau nuo 2010 metų kalbėjo, kad turtą paliks atsakovui. Kai ieškovė išsikraustė, pakeitė namo spynas, nes tėtis sakė, kad dingo pinigai. Tėtis suprato, kad pasirašo įgaliojimą ir testamentą. Kai ieškovė atsikraustė pas tėtį–įsivedė jo namuose internetą, televiziją, ir už jas nemokėjo. Tai susidarė 250 Eurų skola. Tuo pat metu tėčio vardu buvo paimtas telefonas Samsung Galaxy S5, už kurį atsakovas sumokėjo 400 Eur, tačiau telefono nebuvo rasta. Nurodo, kad telefonu ir abonentine sutartimi naudojosi R. V..

Liko neaišku, kokiu pagrindu prašo pripažinti testamentą negaliojančiu. P. R. testamentu įformino valią, kurią jau seniai norėjo įforminti. Ekspertizės aktas nesukelia jokių abejonių, P. R. testamentą sudarė veiksnus.

Trečiasis asmuo Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarė atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta teismo šaukimu (bl.l.166).

Ieškinys atmestinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovų R. V., A. R., atsakovo V. R. tėvas, P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2016 m. kovo 9 d. (mirties liudijimas AA Nr. 870604, I t., b. l. 8, 5-7). 2015 m. kovo 30 d. buvo surašytas testamentas, kuriuo P. R. visą savo turtą, kuris jo mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, kada beatsiras, paliko atsakovui V. R.. Byloje pateiktas 2015-03-30 medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, jog P. R. sąmojingas, orientuojasi laike, vietoje, savyje, pažinimo sutrikimo nėra (bl.l.43). Siekiant nustatyti P. R. sveikatos būklę ir jo gebėjimą suvokti savo veiksmus testamento pasirašymo dieną, 2016 m. lapkričio 3 d. buvo skirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurioje nurodyta, kad P. R. testamento pasirašymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam nekonstatuotas joks psichikos sutrikimas (bl.l.82-84).

Kiekvienas fizinis asmuo, palikėjas turi teisę ir gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei, bei juridiniams asmenims (CK 5.19 str.), testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo, įstatymo leidėjas numato, jog jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai netgi neturi reikšmės testamento teksto klaidos, jei tokios būtų, ar netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 str.,).

Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu P. R. vardu 2015m. kovo 30 d. sudarytą testamentą ir savo reikalavimą grindžia tuo, kad testatorius testamento surašymo metu sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų, remiasi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl šiam klausimui atsakyti buvo skirta ekspertizė, bet ji ieškovų pozicijos nepatvirtino. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

Jokių kitų leistinų įrodymų, kad P. R. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ieškovai teismui nepateikė. Pažymėtina, kad nei notarei, nei gydytojai, kurie bendravo su P. R. betarpiškai prieš testamento sudarymą ir jo sudarymo metu, nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę.

Taigi šiuo atveju, teismas vadovaudamasis LR CPK 185 str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs įrodymus byloje, laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad testatorius P. R. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl ieškovų ieškinys atsakovui dėl testamento nuginčijimo, atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovo rašytinius įrodymus, atsakovas advokato padėjėjui už teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur (I t., b. l. 171). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai bei atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovų priteistina atsakovo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą (LR CPK 88 str. 1d. 6 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 39,20 Eur, todėl remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš ieškovų priteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 19,60 Eur (devyniolika Eurų, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ieškovai turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.