- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-15
- Bylos Nr.
- A-438-593-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A.M.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Arūnas Merkys, Jevgenija Savčenkas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.M. skundą atsakovui - Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai - dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 701/06 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą A.M. parengiant procesinius dokumentus teismui dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 701/06 ir įpareigoti atsakovą paskirti advokatą, kuris surašytų ieškinį teismui dėl advokatės J. Savčenko veiksmų, kurie turėjo neigiamų pasekmių, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos gavimo.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl advokatės J. Savčenko suteiktų nekokybiškų paslaugų atsirado žala civilinėje byloje. Buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos suteikimo už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį. Išnagrinėjus bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, paaiškėjo, kad advokatė netinkamai surinko ieškiniui pagrįsti būtiną informaciją, nors tam jokių kliūčių nebuvo. Advokatė ginčą bandė spręsti taikiai, siuntė užklausimą bendrijai bei aiškino, kad kreiptis į teismą nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad iki šiol klausimas dėl kompensacijos suteikimo nėra išspręstas, jo vieninteles pajamas sudaro skiriama socialinė pašalpa, todėl laiku neišsprendus šio klausimo, pareiškėjui gresia dideli įsiskolinimai, dėl kurių jis gali netekti net buto. Dėl neprofesionaliai suteiktų paslaugų atsirado ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, matydama tokius advokatės veiksmus, ją dangsto, nesprendžia klausimo dėl kokybiškos valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas - Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau - Tarnyba) - atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2005 m. liepos 1 d. pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2005 m. liepos 5 d. sprendimu jam buvo paskirta advokatė Jevgenija Savčenko, kuri bandė ginčą spręsti taikiai, tuo tarpu pareiškėjas norėjo tai daryti teismo tvarka, todėl 2005 m. spalio 19 d. pateikė prašymą pakeisti advokatę. 2005 m. spalio 19 d. Tarybos sprendimu advokatė buvo pakeista, paskirtas advokatas Arūnas Merkys. 2006 m. kovo 8 d. gautas kitas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, rengiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes, anot pareiškėjo, jis patyrė žalą (negavo kompensacijos) dėl advokatės suteiktos nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos. Tokį prašymą buvo atsisakyta tenkinti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu ekonomiškumo principu. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai nurodė laikotarpius, už kuriuos jis neva dėl advokatės neprofesionalumo negavo kompensacijos ir paskaičiavo, kad už nurodytus mėnesius pareiškėjui bendra suteiktų kompensacijų suma sudarė 30,06 Lt. Atsakovas nurodė, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ginčo teisena nagrinėjamose bylose advokatui mokama 825 Lt, todėl ši suma gerokai viršija pareiškėjo turtinių reikalavimų dydį (30,06 Lt).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo esmė - ar pagrįstai Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus teismui dėl žalos atlyginimo. Teismo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą ji nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismo teigimu, Tarnyba pateikė įrodymus, kad pareiškėjui buvo skirta kompensacija už šildymą, karštą ir šaltą vandenį už laikotarpius nuo 2002 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d. ir nuo 2005 m. lapkričio 11d. iki 2006 m. vasario 1 d. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad advokatė Jevgenija Savčenko atstovavo pareiškėjui bei teikė jam teisinę pagalbą nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2005 m. spalio 19 d., kai jam buvo paskirtas kitas advokatas. Tarnyba, vertindama pareiškėjo turtinio reikalavimo dydį, nustatė, kad advokatė atstovavo pareiškėjui tris su puse mėnesio bei už 2004 metų tuos pačius mėnesius (liepą - spalį) pareiškėjui buvo suteikta 30,06 Lt kompensacija. Teismas su tokiu preliminariu atsakovo turtinės žalos įvertinimu sutiko ir nurodė, kad už 2005 metų tuos pačius mėnesius kompensacijos dydis neturėtų labai skirtis.
Teismas taip pat sutiko su atsakovu, kad prieš suteikdamas antrinę teisinę pagalbą, jis turi įvertinti, ar teisinės pagalbos suteikimo išlaidos nebus neproporcingos ginamam turtiniam interesui. Teismo manymu, yra akivaizdu, kad valstybės skiriamos lėšos remti labiausiai to reikalaujantiems asmenims turi būti paskirstomos racionaliai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 469 „Dėl už advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo darbo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo" 20.3.6 punktą pareiškėjui atstovaujančiam advokatui turėtų būti sumokėtas 1,5 MMA, t. y. 825 Lt atlyginimas, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo turtinis praradimas (negauta kompensacija) yra žymiai mažesnė (apie 30 Lt) nei išlaidos, kurias patirtų valstybė, gindama jo interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nesvarstytinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnyje numatytos išimtys, kadangi byloje nėra keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio ar bylinėjimosi išlaidų kompensavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl advokatės veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo grindė nuolatine baime, jog dėl susidariusių skolų jis gali netekti buto. Teismas šiuo klausimu pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų, todėl akivaizdu, kad 30,06 Lt nesuteikta kompensacija ir tokio dydžio įsiskolinimas negali lemti pareiškėjo buto netekimo, o už kitus esamus ar būsimus įsiskolinimus advokatė negali atsakyti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai apskaičiavo pareiškėjo galimai patirtos žalos ir išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos suteikimu, santykį ir nustatė, jog galima žala yra žymiai mažesnė nei galimos išlaidos jo atstovavimo atveju. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, pagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, ir atitinkamai 2006 m. balandžio 27 d. priimto ginčijamo Tarnybos sprendimo nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neišsiaiškino aplinkybių, kodėl pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį buvo pakeistas advokatas konkrečioje byloje, kurioje jam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
2. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos įrodymai, jog kompensacija, dėl kurios teisme vyko ginčas ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, buvo nepaskaičiuota tik už 30 Lt yra niekiniai.
3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad advokatė J. Savčenko pareiškėjui padarė ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad surašant ieškininį pareiškimą dėl advokatės veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo padaryta žala, tokia paslauga nebūtinai turi būti įvertinta 825 Lt, kaip nurodo atsakovas. Anot pareiškėjo, tokia teisinė pagalba gali būti suteikta ir už mažesnę sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas pažymi, kad skunde, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas A.M. nenurodė jokių aplinkybių dėl advokato pakeitimo ir šio klausimo visai nekėlė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas negalėjo ir neturėjo aiškintis advokato pakeitimo aplinkybių, kadangi pareiškėjas skunde advokato pakeitimo klausimo nekėlė. Atsakovo manymu, sprendžiant Tarnybos sprendimo Nr. 701/06 panaikinimo klausimą, esminės reikšmės neturi ta aplinkybė, kad advokatė byloje, kurioje pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, buvo pakeista kitu advokatu.
2. Atsakovas akcentuoja, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimo į pareiškėjo A.M. skundą, pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 4 pastraipoje išsamiai išdėstė A.M. turtinio reikalavimo dydžio apskaičiavimą. Tuo tarpu pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, dėl kurių Tarnybos paskaičiavimas būtų neteisingas.
3. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, išsamiai išdėstė savo poziciją dėl galimo turtinės žalos (negautos kompensacijos) dydžio ir pabrėžė, kad pareiškėjas, tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 - 6.251 str. įtvirtintoms civilinės atsakomybės sąlygoms, galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje dėl žalos atlyginimo, reikšmingas yra žalos dydis, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktą vienas iš principų, kuriuo remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba yra ekonomiškumo principas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalį Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis. Būtent šia įstatymo numatyta teise Tarnyba pasinaudojo ir 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 701/06 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą A.M. parengiant ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas Tarnybos poziciją palaikė ir, atsakovo manymu, pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba tinkamai apskaičiavo pareiškėjo galimai patirtos žalos ir išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos suteikimu, santykį bei nustatė, kad galima žala yra žymiai mažesnė nei galimos išlaidos jo atstovavimo atveju. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečiai turtinę žalą patyrė ir kuo ją pagrindžia. Vadinasi, pasak atsakovo, pareiškėjas neįrodė, kad patyrė didesnę žalą, nei maždaug 30 Lt suma. Be to, kaip teigiama atsiliepime, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, nei specialieji įstatymai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos, padarytos neteisėtais advokato veiksmais, atlyginimo, net jei būtų įrodyti neteisėti advokatės J. Savčenko veiksmai.
4. Atsakovo teigimu, pareiškėjo parengto prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pateikimo dieną bei sprendimo priėmimo dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 469 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 „Dėl advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo dydžių ir tvarkos patvirtinimo bei sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio" pakeitimo" (toliau - Nutarimas). Pagal šio Nutarimo 20.3.6 punktą civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą ginčo teisena nagrinėjamose bylose advokatui mokama 1,5 MMA. Tai sudaro 825 Lt (1,5 x 550 Lt). Kadangi Vyriausybės nutarimu nustatytas būtent toks įkainis, nėra galimybės jį pakeisti ir mokėti mažesnę sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-78 redakcija) 11 straipsnio 6 dalyje numatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu iš esmės išnagrinėjusi pareiškėjo reikalavimą ji nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus. Nurodyto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra numatyta išimtis, kad toks apribojimas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose arba tais atvejais, kai asmenys nori būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio ar kitų bylinėjimosi išlaidų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas - Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – 2005 m. liepos 5 d. sprendimu (b.l. 8) skyrė pareiškėjui advokatę J. Savčenko, atstovaujančią jo interesams sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Atsakovas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo prašymą pakeisti skirtą advokatę bei 2005 m. spalio 19 d. skyrė jam kitą advokatą (b.l. 38). Tačiau atsakovas ginčijamu 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 701/06 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl atstovavimo byloje, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl advokatės J. Savčenko veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog tokį savo sprendimą atsakovas grindė ekonomiškumo principu, t. y. tuo, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį (b.l. 47-48).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, tokį atsakovo sprendimą bei jį palikusį galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjas ginčija dviem pagrindiniais motyvais. Visų pirma, pareiškėjas teigia, kad atsakovo argumentai, jog kompensacija už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, dėl kurios teisme vyko ginčas ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, buvo nepaskaičiuota tik už 30 Lt yra niekiniai. Antra, pareiškėjas nurodo, kad surašant ieškininį pareiškimą dėl advokatės J. Savčenko veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo padaryta žala, tokia paslauga nebūtinai turi būti įvertinta 825 Lt, kaip nurodė atsakovas.
Taigi pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendime išdėstyta pozicija, kad antrinės teisinės pagalbos skyrimas surašant ieškininį pareiškimą dėl advokatės J. Savčenko veiksmais padarytos žalos atlyginimo pažeistų ekonomiškumo principą, o galimos teisinės pagalbos išlaidos suteikiant šią teisinę paslaugą viršytų turtinių reikalavimų (prašomos priteisti žalos) dydį.
Tačiau pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė jokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais, taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, skaičiavimų ar nuorodų į konkrečias teisės normas, iš kurių būtų galima spręsti,jog atsakovas nepagrįstai apskaičiavo bei įvertino galimų teisinės pagalbos išlaidų bei pareiškėjo turtinių reikalavimų dydžio santykį, t. y. pareiškėjas iš esmės nenurodė savo apeliacinio skundo juridinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Kaip jau buvo minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis suteikė atsakovui teisę prieš skiriant antrinę teisinę pagalbą įvertinti aplinkybes ar galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai neviršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydžio, taip pat ar pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas nėra mažareikšmis (vadovaujantis įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi į šias aplinkybes neatsižvelgiama tik baudžiamosiose ar administracinių teisės pažeidimų bylose, taip pat esant prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio ar kitų bylinėjimosi išlaidų).
Būtent šia įstatymo numatyta teise atsakovas pasinaudojo ir 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 701/06 atsisakydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A.M. parengiant ieškinį teismui (iškeliant civilinę bylą) dėl advokatės J. Savčenko veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečiai turtinę žalą jis patyrė iš advokatės J. Savčenko ir kuo ją pagrindžia. Atitinkamai, pareiškėjas neįrodė, kad patyrė (galėjo patirti) didesnę žalą, nei atsakovo apskaičiuota ir jo 2006 m. balandžio 27 d. sprendime, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes - advokatės J. Savčenko atstovavimo pareiškėjui trukmę bei civilinės bylos, kurioje ji savo veiksmais galėjo padaryti pareiškėjui žalą reikalavimų pobūdį, - pagrįsta galima 30 Lt žalos suma. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 469 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 20.3.6 punktą civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą ginčo teisena nagrinėjamose bylose advokatui mokama 1,5 MMA (minimalios mėnesinės algos). Tai ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu sudarė 825 Lt (1,5 x 550 Lt).
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog išlaidos pareiškėjo prašomai antrinei teisinei pagalbai suteikti viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų dydį, todėl atsakovas, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu ir nesant išimčių, numatytų šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 701/06 teisėtai atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.