- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- 1-436-351/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29654-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Aušra Zaburienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (2022 m. kovo 7 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., BK 38 str. pagrindu), kaltinama pagal Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. mušdama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiui vaikui: (duomenys neskelbtini) ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) val., bute, (duomenys neskelbtini), telefono laidu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą savo mažamečiui sūnui N. G., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę šlaunį, taip padarydama poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje, dėl ko nukentėjusiajam N. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
S. K. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), ryte, apie (duomenys neskelbtini) val. savo namuose Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini) dar miegojo kai išgirdo sūnaus P. klyksmą. Nubėgusi į vaikų kambarį sužinojo, kad sūnus N. trenkė laidu P. į veidą. Ji atėmė iš N. laidą ir trenkė jam tuo laidu per koją. Sužalojimų ant sūnaus kojos nematė. Nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė. Sūnus yra problematiškas, todėl lankosi pas psichologą, išklausė pozityvios tėvystės kursą.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamosios S. K. visiško prisipažinimo jos kaltumas grindžiamas šiais duomenimis:
Mažametis nukentėjusysis N. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad mama jį skaudžiai mušė sulenktu laidu per dešinę kojos šlaunį. Skaudėjo ilgai, gal dvi dienas. Mušė su rožiniu laidu, kur reikia pasikrauti telefoną ar planšetę Trenkė su laido "metaliuku". Sumušimo vieta atrodė kaip sulenktas laidas. Sutrenkta vieta buvo raudona. Jis miegojo ant žemės, susipyko su P., tada mama supyko ir atsinešė laidą. Mušė su laidu stipriai. Jis verkė. Be to, jį ir P. mama su dėdžiu muša diržu (t. 1, b.l. 117-119, skaitmeninė laikmena su apklausos vaizdo ir garso įrašu pridėta prie bylos).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), ryte, per Meseenger programėlę jo sugyventinė D. D. ir sesuo I. S. iš jo sūnaus N. G. gavo nuotrauką, kurioje matyti kojos sumušimas. Praėjus kiek laiko D. D. parvežė N. G. į jų namus. Jis matė ant N. kairės šlaunies sumušimo žymę ir klausė N. iš kur pas jį yra sumušimas. N. sakė, kad mama S. sudavė telefono laidu vieną kartą per koją, nes jis nedavė kažkokios kaldros. Jis nufotografavo matomą N. sužalojimą. Sūnūs N. ir P. sakė, kad S. K. juos muša, kai jie neklauso. (t. 1, b.l. 1-11).
Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. G. yra brolio sūnus ir jos krikšto vaikas. N. mėgsta pameluoti, iškrėsti kokį "zbitką". Iki 2023-08-05 jokių sumušimų žymių ant N. kūno ji nebuvo mačiusi, nors N. buvo sakęs, kad jį mama muša. 2023-08-05 ji per "mesendžerį" gavo žinutę iš N.. Žinutėje buvo kojos nuotrauka su sužalojimu. Gautų vaizdų kopijas pateikia pridėjimui prie bylos. Tą pačią dieną S. K. atvežė jai N. Ji matė ant N. šlaunies žymę, ji atrodė kaip laido žymė. N. sakė, kad jį tą pačią dieną, ryte mušė mama baltu pakrovėjo laidu, kuris netinka krauti telefonui. . N. sakė, kad sumušimo vaizdą siuntė ir D. D.. Po to atvažiavo D. D. ir pasiėmė N. ( 2 t., b.l. 61-65).
Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos anūkas N. G., grįžęs iš ekspertų, sakė, kad jį mušė mama. Matė jo sužalojimus - mėlynes ir drūžes. ( 2 t., b.l. 99-102).
Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra jos sugyventinis. Jo sūnus N. pasakodavo, kad mama prieš jį smurtauja, tačiau jie netikėjo. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., N. jai atsiuntė nuotrauką iš savo messendžerio. Nuotraukoje buvo matyti sužalojimas ant jo kojos. A. sesuo I. taip pat iš N. gavo tokią pačią nuotrauką. Apie (duomenys neskelbtini) val., ryte ji pasiėmė N. iš I. darbo. N. įsėdęs į automobilį parodė jai žaizdą ant kojos, lyg tai buvo kairė koja, ir sakė, kad mama jam sudavė su laidu. N. pasakė kad gavo su tuo laidu, nes iš brolio atėmė antklodę. Pasakojo kad jis tą naktį miegojo ant grindų, be pagalvės ir kaldros. ( 2 t., b.l. 105-108).
Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad A. G. pranešė apie įvykdytą nusikaltimą (t. 1, b.l. 1-4).
Šalies argumentai
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., buvo pranešta, kad su pareiškimu kreipėsi A. G. dėl to, jog buvusi sugyventinė S. K. (vaikų mama) smurtauja prieš nepilnamečius vaikus (t. 1, b.l. 39-42).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės nustatyta, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta – butas (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant šaldytuvo rastas diržas (t. 1, b. l. 43-51).
Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad ištirtos N. G. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos (t. 1, b.l. 70-72).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. G 288/2023(10) nustatyta, kad N. G. dėl poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairėje šlaunyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietu buku pailgu sulenktu daiktu vieno smūgio pasekoje (t. 1, b.l. 183).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. pG 48/2024(10) - G 288/2023(10) nustatyta, kad N. G. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Sužalojimų pobūdis ( 3,5 cm ilgio, 0,8 c pločio, apversto kablio formos, kur atvira dalis nukreipta link kelio sąnario, su 0,4 cm pločio prašviesėjimo zona murziai rausvai gelsvos spalvos poodinė kraujosruva, blykštanti į galus ir periferiją, o ties viršutiniu galu 0,4x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimas storu raudonu rudu iškiliu šašu) nurodo, kad jie padaryti kietu buku pailgu sulenktu daiktu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu laidu ir pan., vienu smūgiu. Sužalojimai negalėjo būti padaryti apžiūros protokole nurodomo paspirtuko dalimis (t. 1, b.l. 189-190).
Iš UAB Medicinos centras "Puriena" (Psichikos sveikatos centras) pažymos nustatyta, kad N. G. yra psichikos sveikatos centro apskaitoje ( 1 t., b.l. 73).
Iš (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-53/2021 nustatyta, kad N. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį ir turimas žinias galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, t.y. jis gali nurodyti konkrečias faktines (kas, kur, ką darė) aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus, tačiau dėl besiformuojančios orientacijos laike ir vietoje N. G. dar negali pateikti tikslių laiko ar kiekybės aplinkybių. Jam nustatomi kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), kuris formavosi palaipsniui ir yra nulemtas ne tik byloje tiriamų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymo, tačiau visų ankstyvųjų neigiamų tiriamojo patirčių jo artimoje aplinkoje, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (plačiau išvadų dalyje). Emociškai reikšmingų suaugusiųjų daromas poveikis neturėjo įtakos tiriamojo duodamiems parodymams. Objektyvių duomenų, kad N. G. galimai nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta, tačiau dar iki byloje tiriamų įvykių jam ėmė reikštis emociniai bei elgesio sunkumai, (duomenys neskelbtini) mėn. jam nustatyta diagnozė. Šiuo metu N. G. nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam nustatoma diagnozė. Padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas polinkis įtaigumui N. G. nenustatytas (t. 1, b. l. 157-166).
Iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta N. G. UAB Medicinos centro "Puriena" pateikta asmens sveikatos istorija. Joje yra (duomenys neskelbtini) išrašas apie tai kad (duomenys neskelbtini) N. G. traumavo galvos sritį į radiatorių. Daugiau įrašų apie N. G. patirtas traumas, kūno sužalojimus nėra (t. 2, b. l. 168-187).
Iš Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad darželį lankantis N. G. vertintas Šilutės švietimo pagalbos tarnybos ir jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl elgesio ir dėmesio sutrikimų. N. teikta psichologo, socialinio pedagogo bei nuolatinė mokytojo padėjėjo pagalba. Mama rūpinasi vaikais, bendradarbiauja su specialistais ( 1 t., b. l. 56).
Iš Šilutės r., (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) N. G. charakteristikos nustatyta, kad N. G. yra labai jundrus, smalsus, noriai reiškiantis nuomonę, kartais linkęs fantazuoti mokinys, linkęs nesilaikyti susitarimų, žaidimų taisyklių. Kartais panaudoja fizinę jėgą prieš kitus vaikus. Dažnai elgiasi neprognozuojamai. Dažnai nepripažįsta netinkamai pasielgęs. ( 1 t., b. l. 59-60).
Iš (duomenys neskelbtini) Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas D. D. mobiliojo ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini)". Mesenger programoje yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. gauta nuotrauka iš N. G.. Joje matosi sužalota koja ( 2 t., b. l. 109-111, 112- 122).
Iš (duomenys neskelbtini) Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti du baltos spalvos laidai ir juodos spalvos diržas su metaline sagtimi ( 2 t., b. l. 125-130, 131-141).
Iš (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės r., PK Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-638537-24 nustatyta, kad S. K. taikyti 3 apsaugos nuo smurto orderiai laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taikytas smurto artimoje aplinkoje orderis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo 2024-02-29 nutartimi panaikintas ( 3 t., b. l. 1-15).
Iš 2023-11-15 Šilutės socialinių paslaugų centro rašto nustatyta, kad S. K. šeimai paslaugos namuose teikiamos nuo (duomenys neskelbtini). Rekomendacijas ji vykdo iš dalies ( 3 t., b. l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžiančiais tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji S. K. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą.
S. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. suduodama laidu mažamečiui sūnui N. G. per šlaunį, sukėlė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą.
S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybė teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. K., būdama neteista, administracine tvarka bausta, dirbanti, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad S. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai švelniausią įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšį – baudą.
Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl S. K. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.
S. K. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes ji prisipažįsta esanti kalta ir baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per keturis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstamas veikas padarė prieš šeimos narį.
S. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du baltos spalvos laidai, juodos spalvos diržas su metaline sagtimi, bei rudos rudos spalvos diržas su metaline sagtimi, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (2024 m. kovo 27 d. aktas Nr. PD-00000031873) (t. 1, b.l. 44; t. 2, b.l. 125-145), sunaikintini kaip menkaverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą.
S. K. paskirtą baudą privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).
Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per keturis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus – du baltos spalvos laidus, juodos ir rudos spalvos diržus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.