- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- e2-1594-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02154-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. P. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. birželio 22 d. nutarčių, priimtų atsakovės bankrutuojančios R. P. firmos ,,Romuna“ bankroto byloje Nr. eB2-1345-232/2016 pagal ieškovo R. P. P. ieškinį atsakovei R. P. firmos ,,Romuna“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi iškelta R. P. firmos ,,Romuna“ bankroto byla. Įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas areštuoti įmonės savininko R. P. P. turtą, areštuojant įmonės savininko turtą teismo patirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (107 859,48 Eur) ir administravimo išlaidų sąmatos (15 000 Eur) ribose. Nurodė, kad individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto, todėl jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės savininkas. Pasak bankroto administratoriaus, įmonė neturi turto, todėl prašė areštuoti įmonės savininko turtą, pažymėdamas, kad pagal kitoje byloje patvirtintą taikos sutartį R. P. P. bus sumokėta 10 000 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi (rašymo apsirikimas ištaisytas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi) bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė areštuoti už 122 859,48 Eur sumą R. P. P. nuosavybės, įskaitant bendrosios jungtinės, teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti R. P. P. pinigines lėšas, leidžiant R. P. P. kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio.
Kadangi bankrutuojanti R. P. firma „Romuna“ neturi turto visų kreditorių finansiniams reikalavimams ir bankroto administravimo išlaidoms padengti, teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti visų bankrutuojančios R. P. firmos „Romuna“ kreditorių reikalavimų patenkinimą bei jų teisėtų interesų apsaugą bankroto procese, areštuoti R. P. P. nuosavybės teise priklausantį turtą įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (107 859,48 Eur) ir administravimo išlaidų sąmatos (15 000 Eur) ribose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. P. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. birželio 22 d. nutartis ir bankroto administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nurodo, kad bankroto administratorius prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ne dėl to, kad atsirado objektyvi būtinybė, o dėl to, kad apeliantas su kreditoriais siekia susitarti taikiai. Nėra jokios būtinybės šioje proceso stadijoje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad neužtenka areštuoto turto kreditorių reikalavimams patenkinti. Apeliantui ir jo sutuoktinei priklauso butas, kurio vertė viršija byloje pareikštų kreditorių reikalavimų sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutuojančios R. P. firmos ,,Romuna“ bankroto administratorius prašo atmesti skundą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekliudo sudaryti taikos sutartį, pažymėdamas, kad apeliantas iš teisų nesiekia sudaryti taikos sutarties. Apeliantui pardavus butą už didesnę kainą, nei patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje, apeliantui likusi dalis bus grąžinta. Todėl laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia apelianto teisių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (CK 2.50 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013).
Įmonės bankroto administratorius laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti, siekdamas užtikrinti, kad į apelianto turtą būtų galima nukreipti išieškojimą siekiant patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus ir padengti administravimo išlaidas. Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, neginčija, kad individuali įmonė – R. P. firma ,,Romuna“ – neturi turto padengti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Taigi apeliantas nepaneigė išieškojimo iš įmonės savininko turto pagrindų (CK 2.50 str.).
Apelianto teiginys, kad bankroto administratorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia, kad apeliantas nesudarytų taikos sutarties bankroto procese yra deklaratyvus. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta galimybės apeliantui sudaryti taikos sutartį bankroto procese. Apeliantas, siekdamas savo turtu atsiskaityti su įmonės kreditoriais, turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pirmiausia nurodyta areštuoti apelianto nekilnojamąjį turtą, todėl tuo atveju, jei jo turimo buto vertės, kaip nurodo apeliantas, užtenka patvirtintiems kreditorių finansinių reikalavimams padengti, kitas apelianto turtas nebus areštuotas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirma nurodytas aplinkybes, ir tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, užtikrinti efektyvią ir operatyvią bankroto bylos eigą, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra. Atitinkamai paliekama nepakeista ir kaip sudėtinė šios nutarties dalis skundžiama 2016 m. birželio 22 d. nutartis, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai, padaryti skundžiamoje 2016 m. birželio 17 d. nutartyje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. birželio 22 d. nutartis palikti nepakeistas.