- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- P-143-56-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01619-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- R. S. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-267/2013 pagal pareiškėjos R. S. A. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimų panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. S. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) ,,Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. S. A.“ ir 2012 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46) ,,Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. S. A.“, Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 4R-1147-(4.34) ,,Dėl teisėjo valstybinės pensijos“; 2) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją skirti teisėjų valstybinę pensiją pagal darbo stažą netaikant šios pensijos ribojimo; 3) priteisti skirtumą per laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. dirbo teisėja. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) nuo 2012 m. balandžio 4 d. jai paskirta 1 715,35 Lt teisėjų valstybinė pensija. Nacionalinė teismų administracija 2012 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 40-792-(4.34) informavo, kad ši pensija bus mokama pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 9FB-17-(4.46) pensija perskaičiuota ir paskirta 1 777,82 Lt nuo 2012 m. balandžio 4 d. Šie įsakymai yra neteisėti, nes priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančiomis Valstybinių pensijų įstatymo normomis. Be to, valstybinė teisėjų pensija paskirta neteisingai nustačius darbo teisėju stažą. Teisėjų valstybinė pensija pareiškėjai paskirta vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2012 m. balandžio 11 d. išvada Nr. 15FB-05-(4.46) ir 2012 m. gegužės 24 d. išvada Nr. 15FB-12-(4.46), kuriomis nustatytas 10 metų teisėjo darbo stažas. Šios išvados surašytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 5–7 straipsniais, neįskaitant faktiškai išdirbto laiko (12 metų ir 10 mėnesių). Iki 13 metų stažo šiuo atveju trūksta 2 mėnesių. Kadangi pareiškėja išdirbo beveik visus metus, būtų teisinga šiuos metus skaičiuoti kaip pilnai dirbtus. Už kiekvienus dirbtus metus priklauso po 2 procentus, taigi atsakovas turėjo pripažinti 13 metų darbo stažą ir apskaičiuoti 26 procentus per paskutinius 5 metus gauto atlyginimo vidurkio dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Teismui nesutikus 10 mėnesių stažą suapvalinti iki pilnų metų, turėtų būti skirta 1,5 procento už nepilnai dirbtus metus. Kadangi atsakovas, skirdamas teisėjų valstybinę pensiją, vadovavosi negaliojančiais įstatymais, skundžiami įsakymai turi būti panaikinti, įpareigojant atsakovą apskaičiuoti pensiją pagal Konstituciją. Tais pačiais motyvais naikintinas ir Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 4R-1147-(4.34).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46) ir Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 4R-1147-(4.34); priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 1 294,82 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d.; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai nuo 2012 m. liepos 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios tam tikros įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo; atmetė kitą skundo dalį.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Tačiau atsakovas, priimdamas 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), nurodė taikyti 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. toliau vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo. Tokie Nacionalinės teismų administracijos veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Teismo įsitikinimu, po 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjai mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Nacionalinė teismų administracija nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjai valstybinę teisėjų pensiją, ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Bylos duomenys patvirtina, kad taikant ribojimus pareiškėjos pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. yra 1 294,82 Lt. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės ir Nacionalinė teismų administracija įpareigotina pareiškėjai apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti pensijos dydžio ribojimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) buvo pakeistas Nacionalinės teismų administracijos direktoriui 2012 m. gegužės 30 d. priėmus įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46), kuriame pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija perskaičiuota (ir paskirta didesnė) dėl to, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas. Remiantis tuo padaryta išvada, kad 2012 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) yra iš esmės nebegaliojantis, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 9FB-17-(4.46) ir 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 4R-1147-(4.34) naikintini kaip neatitinkantys Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotų nuostatų.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą patenkino iš dalies; pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies.
Teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei teismų administracijai R. S. A. nuo 2012 m. liepos 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios tam tikros įstatymų normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, ir bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą per laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki teismo sprendimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas pakeitė likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjos R. S. A. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46) ,,Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. S. A.“. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 4R-1147-(4.34) ,,Dėl teisėjo valstybinės pensijos“. Priteisti pareiškėjai R. S. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 2 459,65 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių litų, 65 centų) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Kitoje dalyje skundą atmesti“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai skirtos teisėjų valstybinės pensijos nustatymo ir neišmokėtos dalies. Pareiškėja teisėja dirbo laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) pareiškėjai buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija – 1 715,35 Lt, kuri 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 9FB-17-(4.46) perskaičiuota ir paskirta iš naujo – 1 777,82 Lt. Tačiau atsakovas faktiškai pareiškėjai mokėjo tik dalį paskirtos pensijos. Byloje yra pateikta Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 3R-843 „Apie R. S. A. valstybinę pensiją“ (toliau – ir Pažyma) su duomenimis apie pareiškėjos nuo 2012 m. balandžio mėn. (27 kalendorinės dienos) iki 2012 m. birželio mėn. (imtinai) gautą teisėjų valstybinę pensiją. Remdamasis šia pažyma, teismas nustatė, kad pareiškėjai faktiškai buvo mokama mažesnė nei 1 777,82 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija dėl jai pritaikytų įstatymuose numatytų apribojimų. Pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija šiuo laikotarpiu buvo išmokėta pritaikius 1,3 dydžio ribojimą, numatytą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) bei 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) nuostatas. Pareiškėja kreipdamasi į teismą susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką kildino būtent iš išmokamos pensijos dydžio sumažinimo pritaikius Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, taip pat iš neteisingai, pareiškėjos nuomone, nustatyto teisėjo darbo stažo.
Teismas akcentavo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime išaiškino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymui kaip lex specialis Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant su teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus. Taip pat šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija), tiek Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, paskelbimas „Valstybės žiniose“ buvo nustatytas 2010 m. lapkričio 16 d. siekiant skirti laiko teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti, kad nesutriktų teisėjų valstybinių pensijų skyrimas. Nepaisant to, šio teisinio reguliavimo spragos nepanaikintos, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nėra pakeistos ir iki šiol.
Teismas paminėjo, jog pareiškėjai pensija taip pat buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) bei 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d.) nuostatas. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Be to, 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims. Dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjai nebuvo išmokėta. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjos teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatavo, kad tinkamą pareiškėjo pažeistų teisių atstatymą užtikrintų tik visos neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas.
Taigi, teismo nuomone, sprendžiant dėl susidariusios nepriemokos visu ginčo laikotarpiu, vadovaujamasi tuo, kad apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją neturėjo būti taikyti šie ribojimai: 1,3 dydžio ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), 1,5 dydžio ribojimas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija), ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 2 priedą (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) kaip asmeniui, turinčiam draudžiamųjų pajamų. Nepaisant to, teisėjų valstybinės pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjai pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai.
Teismas dėl pareiškėjos faktinio teisėjo darbo stažo, taikytino teisėjų valstybinei pensijai gauti, nurodė, kad pareiškėja teisėja dirbo laikotarpiu nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 3 d., t. y. 12 metų 9 mėnesius 27 dienas. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) pareiškėjai buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija remiantis Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2012 m. balandžio 11 d. išvada Nr. 15FB-05-(4.46), kurioje konstatuota, kad pareiškėja yra įgijusi 10 metų teisėjo darbo stažą, nuo kurio skaičiuojama teisėjų valstybinė pensija. Nacionalinės teismų administratoriaus direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ 1.2 punkte nurodyta, kad, apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaityti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus, ir vadovaujantis šiuo įsakymu pareiškėjai perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija už 12 metų teisėjo darbo stažą, kaip nurodė pati pareiškėja ir teigiama Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. sausio 29 d. rašte Nr. 4R-298-(4.34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog, kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, iš Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatų (taip pat ir 6 straipsnio) matyti, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti skaičiuojamas metais. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime taip pat stažą vertino metais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje irgi yra pripažintas tinkamu teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimas įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-417/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-339/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013). Teismas padarė išvadą, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti turi būti skaičiuojamas metais ir nėra teisinio pagrindo likusius teisėjo darbo stažo mėnesius, nesudarančius pilnų metų, apvalinti iki pilnų metų. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-417/2013). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą įskaičiuoti į teisėjo darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti 10 mėnesių, laikant, kad jie sudaro pilnus metus.
Taigi, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti yra 12 metų, ir atsižvelgiant į tai, kad šį stažą pareiškėja įgijo prieš įgyvendindama teisę į teisėjų valstybinę pensiją, nuo pat pradžių pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija turėjo būti apskaičiuojama taikant 12 metų teisėjo darbo stažą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pagrindu pareiškėjai apskaičiuojant teisėjų valstybinę pensiją pradėtas taikyti 12 metų stažas. Ankstesnis sumažinto, 10 metų, stažo taikymas laikytinas neteisėtu ir pareiškėjai priteistina dėl to susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Remdamasis Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 3R-843 apie R. S. A. valstybinę pensiją ir Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. 4R-298-(4.34), teismas nustatė, kad pareiškėjai skiriama teisėjų valstybinė pensija, netaikant Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų įstatymų nuostatų ir taikant 12 metų teisėjo darbo stažą, yra 2 311,17 Lt. Šiai pensijai taikomas Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytas koeficientas, ir išmokėtina pensija yra 1 848,94 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei teismų administracijai skirti pareiškėjai pensiją taikant visą faktiškai išdirbtą teisėja laikotarpį (stažą), tačiau priteisdamas pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d., remdamasis Pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjai „Turėtų būti paskirta TVP, taikant LR Konstitucinio teismo 2010.06.29 nutarimo nuostatas (už 12 metų teisėjo darbo stažą)“ yra 1 848,94 Lt. Taigi faktiškai pirmosios instancijos teismas savo sprendimu pripažino pareiškėjos teisę į 12 metų stažo taikymą. Šį pareiškėjos reikalavimą vėliau iš dalies patenkino atsakovas. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtos pažymos grafa „Išmokamos TVP skirtumas netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas)**“, kurioje gauti dydžiai iš grafoje „Turėtų būti išmokėta TVP, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą) nurodytų dydžių atimant grafoje „Išmokėta, pritaikius 1,3 dydžio ribojimą (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas**“ nurodytus dydžius. Grafoje „Išmokamos TVP skirtumas netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas)**“ už 2012 m. balandžio mėnesį (27 kalendorinės dienos) nurodyta suma apskaičiuota taip pat pritaikius „TVP sumažinimą taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 2 priedą – turintiems draudžiamųjų pajamų“. Teismas paminėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims. Apskaičiuojant valstybines pensijas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, buvo taikomas šio įstatymo 2 priedas. Taigi pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija už 2012 m. balandžio mėnesį taikant Laikinojo įstatymo 2 priedą sumažinta neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, už minėtą mėnesį pareiškėjai susidarė 1 664,04 – 355,89 = 1 308,15 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Teismas padarė išvadą, kad bendra už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. priteistina teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka tikslintina ir iš viso sudaro 2 459,65 Lt (1 308,15 + 575,75 + 575,75 = 2 459,65), ši suma pareiškėjai turi būti grąžinta.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, jog atsakovai apeliaciniame skunde prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokio prašymo pagrindu nurodė esamą valstybės ekonominę ir finansinę situaciją, dėl kurios gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose. Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį, kad teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovams, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjos teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjai buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.
Teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai nuo 2012 m. liepos 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios tam tikros įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, nurodė, kad toks įpareigojimas yra nukreiptas ir į praeitį (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2012 m. spalio 29 d.), taip pat nėra aiškus sprendimo vykdymo prasme. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio tiksliai dydžio teisėjų valstybinė pensija pareiškėjai buvo mokama po 2012 m. birželio mėn., todėl, teismo vertinimu, dėl šių duomenų gavimo būtina papildomai kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl minėto įpareigojimo naikintina, bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą per laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. (nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio mėn. priteisus šia nutartimi) iki teismo sprendimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 str. 1 d. 2 p.). Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pagrindu pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija buvo perskaičiuota, dėl šios dalies siūlytina tikslinti pareiškėjos reikalavimą, apibrėžiant laikotarpį, už kurį teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka lieka nepriteista.
Teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjai 2 459,65 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką. Teismas taip pat nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nustatyto anksčiau aptarto įpareigojimo naikinti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
IV.
Pareiškėja 2014 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-267/2013, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad su apeliacinės instancijos teismo teiginiu dėl stažo suapvalinimo galėtų sutikti, tačiau, jos nuomone, atmesdamas skundą dėl teisėjo stažo apskaičiavimo už faktiškai dirbtą laiką, teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą. Nutartis grindžiama teismo praktika, tačiau, kaip jau ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismų praktika nėra nekintantis dalykas. Teismas nepagrįstai savo argumentus grindė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, tarp jų 6 straipsniu, nes būtent šio straipsnio nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas), todėl jomis vadovautis negalima. Be to, priešingai nei teigiama nutartyje, Konstitucinis Teismas nenurodė, kad stažas turi būti skaičiuojamas tik metais, nes toks klausimas šiame nutarime iš viso nenagrinėtas. Priešingai, Konstitucinis Teismas nurodė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos teisme ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju, o jeigu asmuo teisėjo darbo stažą įgijo dirbdamas teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, jo įgytas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas Vyriausybės patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka. Šių nuostatų 20 straipsnyje nustatyta, kad teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas: įskaitomi metai, mėnesiai ir dienos. Darbo stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais – dienų skaičius dalijamas iš 30. Likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas (ji yra dirbusi skirtingos kompetencijos teismuose). Konstitucinis Teismas prašymo dalį dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio atitikties Konstitucijai atsisakė nagrinėti nesant prašyme tyrimo dalyko. Pažymi, kad jokiame kitame teisės akte (išskyrus Nuostatų 20 punkte nurodytą tvarką) nėra nustatyta, kad teisėjo stažas valstybinei teisėjų pensijai gauti skaičiuojamas tik metais. Todėl neaišku, kokiu teisės aktu (neprieštaraujančiu Konstitucijai) teismas grindė savo išvadą, kad teisėjo darbo stažas skaičiuojamas metais. Pareiškėja nurodo, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalių atitikimo Konstitucijos nuostatoms, pažymėjo, kad nustatant pensijų santykių teisinį reguliavimą privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo, protingumo reikalavimų. Pagal Konstituciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluotė ,,valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų; įstatymuose nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų. Paminėtas Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2010 m. birželio 29 d. Teisėjo valstybinė pensija jai paskirta 2012 m. pagal tuo metu jau prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnį, todėl apeliacinė instancija, atmesdama skundą, atmetimą grindė antikonstitucine norma. Pažymi, kad nauja įstatymo redakcija iki šiol nepriimta. Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 9FB-1-(4.46) priede „Teisėjų valstybinės pensijos dydis“ nurodyta, kad už 12 metų darbo stažą priklauso paskutinių 5 metų gauto darbo užmokesčio dalis (procentais) yra 26 procentai. Jos darbo stažas yra 12 metų 9 mėnesiai 27 dienos. Iš paminėto priedo matyti, kad turint virš 10 metų stažo, už kiekvienus kitus metus priskaičiuojama po 3 procentus. Taigi jos virš 12 metų dirbto stažo dalis sudarytų 2,7 procentus (skaičiuojant už 9 mėnesius). Už 10 metų jai buvo paskirta 1 777,82 Lt teisėjo valstybinė pensija, perskaičiavus už 12 metų paskirta 2 311 Lt pensija. Skaičiuojant pensiją už faktiškai dirbtą laiką (už 9 mėnesius sudaro 2,7 procento; už 12 metų 9 mėnesius – 28,7 procento, tai pinigine išraiška sudarytų virš 200 Lt). Pabrėžia, kad teisėjo pensiją yra uždirbusi ir tai yra jos nuosavybė. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Tokios pozicijos dėl pensijų laikosi ir Konstitucinis Teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nuomone, Nacionalinė teismų administracija, taikydama teisės aktą, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, skaičiuodama stažą tik už pilnus metus, jai paskyrė per mažą pensiją. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jos apeliacinį skundą, padarė klaidą, taikė įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, todėl be teisinio pagrindo apribojo jos konstitucinę teisę gauti teisingą pensiją, kurią garantuoja valstybė. Dėl materialinės teisės normos netinkamo taikymo ir siekiant suvienodinti teismų praktiką procesas apeliacinėje instancijoje turėtų būti atnaujintas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį gavo 2013 m. gruodžio 5 d., todėl termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nėra praleidusi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus (b. l. 165–167).
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Prašydamas atnaujinti procesą šiais ABTĮ įtvirtintais pagrindais, suinteresuotas asmuo turi pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, t. y. dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, ir būtinybės užtikrinti teismų praktikos vienodumą. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Subjektyvus teisės normų bei teismų praktikos interpretavimas savaime negali būti siejama su paminėtais proceso atnaujinimo pagrindais pagal jų taikymo prasmę.
Pareiškėja kėlė ginčą dėl faktinio teisėjo darbo stažo, taikytino teisėjų valstybinei pensijai gauti (pareiškėja teisėja dirbo 12 metų 9 mėnesius 27 dienas). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti turi būti skaičiuojamas metais. Šią išvadą teismas iš esmės grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-417/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-339/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-506/2013). Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnis buvo paminėtas teismų praktikos kontekste dėl stažo skaičiavimo metais. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, kuriuo inter alia prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos nagrinėjamai bylai aktualios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol neužpildė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, t. y. nenustatė naujo teisinio reguliavimo. Šiuo atveju papildomi kriterijai nustatomi pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktą stažo skaičiavimo principą, įvertinant tai, kad į stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu yra nuosekli. Pareiškėja nenurodė priešingos teismų praktikos pavyzdžių. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jau suformuota praktika analogiškose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-267/2013 pagal pareiškėjos R. S. A. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimų panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.