Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia baudžiamosios bylos Nr. 1-1591-XX/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-46243-2022-8) medžiaga ir Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. balandžio 6 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1591-XX/2023, kurioje D. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, vadovaujantis BPK 229 straipsnyje numatyta tvarka, 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis D. T. yra kaltinamas tuo, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 23.00 val. bei 2022 m. gruodžio 11 d. apie 21.05 val. išdaužė 3 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pirmojo aukšto langų stiklus, tuo padarydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams atitinkamai 1391,97 Eur ir 326,77 Eur turtinę žalą. Liudytojais minėtoje byloje yra Kauno apylinkės teismo darbuotojai: V. K., Vladas A. K., G. L., K. V.. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad kaltinamasis kaltinamas sugadinęs Kauno apylinkės teismo valdomą turtą ir sukėlęs žalą, bei tai, jog byloje liudytojai yra Kauno apylinkės teismo darbuotojai, neabejotinai gali kelti abejonių baudžiamojo proceso dalyviams dėl Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų objektyvumo bei nešališkumo. Todėl siekiant, kad tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių visų Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu), Kauno apylinkės teismo pirmininkas, spręsdamas, kad siekiant užtikrinti teisingą, visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą bei proceso dalyvių teisę į nešališką teismą, bylą perdavė Kauno apygardos teismui BPK 229 tvarka.

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui tenkintinas.

Vadovaujantis BPK XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla Nr. 1-1591-XX/2023 teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje išdėstytų aplinkybių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1591-XX/2023 kaltinamasis D. T. yra kaltinamas svetimo, t.y. Kauno apylinkės teismo valdomo turto sugadinimu ir žalos teismui padarymu. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti Kauno apylinkės teismo darbuotojai - V. K., Vladas A. K., G. L., K. V.. Pažymėtina, kad nors Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje nėra proceso dalyvis, civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje reiškia AB „Lietuvos draudimas“, tačiau žala yra padaryta minėto teismo valdomam turtui, todėl dėl nurodytos priežasties nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teisme, tiek proceso dalyviams, tiek pašaliniam stebėtojui gali kilti abejonių ar byla bus išnagrinėta laikantis visų procesinių garantijų, ypač teismo nepriklausomumo ir nešališkumo aspektu. Taip pat tai gali būti ir BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas pareikšti nušalinimą bet kuriam Kauno apylinkės teismui priklausančių rūmų teisėjui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko vertinimu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėsiančio teismo nepriklausomumu ir nešališkumu, o tuo pačiu užtikrinant svarbius teisingumo interesus (BPK 229 straipsnio 1 dalis), baudžiamoji byla Nr. 1-1594-XX/2023 turi būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų darbo krūvį, taip pat įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi kita baudžiamoji byla Nr. 1-378-670/2023 iš Marijampolės apylinkės teismo buvo perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismui, baudžiamoji byla Nr. 1-1594-XX/2023 perduodama nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui, nes manytina, jog bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teisme, ji bus išnagrinėta greičiau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-1594-XX/2023 nagrinėti iš Kauno apylinkės teismo Marijampolės apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.