Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-05 · Byla Nr. ATP-830-256/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-05
Bylos Nr.
ATP-830-256/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14111-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-830-256/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14111-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. T. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo N. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2013-10-08, apie 21.00 val., ties pastatu Nr. 84, esančiu M.K. Č. g., Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) ir apsisukinėdama, nesiėmė visų reikiamų atsargumo priemonių, nedavė kelio priešinga kryptimi gatve dviračiu važiavusiam A. P., tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 114 p. reikalavimus, savo automobilio kėbulu kliudė A. P. kairę koją, po ko pastarasis pargriuvo ant kelio dangos ir apgadino dviratį. Iš eismo įvykio vietos N. T. savavališkai pasišalino, tokiu būdu pažeidė KET 232 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu N. T. atstovas prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidas, nesirėmė teismų praktika, netinkamai vertino bylos aplinkybes. Teismas rėmėsi liudytojo M. A. parodymais, nors jis teigė, kad kontakto nematė. N. T. paaiškino, kad apsisukusi pamatė, kaip dviratininkas, netekęs pusiausvyros, nukrito ant šaligatvio. Ji norėjo išlipti ir jo atsiprašyti, tačiau šis pradėjo rėkti, elgtis agresyviai, spyrė į automobilio galinį dešinį žibintą, ji išsigando ir nuvažiavo. Nukentėjusiojo agresyvius veiksmus patvirtino ir liudytojas M. A., tačiau teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės. Tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad susidūrimo metu pažeidėja buferiu įsirėmė į koją, taigi, akivaizdaus kontakto, susidūrimo garso nebuvo, dėl to ji buvo įsitikinusi, kad eismo įvykio nepadarė. Teismas neatsižvelgė į N. T. psichologinę būklę ir išgąstį dėl agresyvių A. P. veiksmų, nevertino aplinkybių, kad buvo tik nežymiai apgadintas dviratis, ji buvo įsitikinusi, kad jokio turto neapgadino, jos pasišalinimą nulėmė agresyvūs nukentėjusiojo veiksmai. N. T. neketino nuslėpti įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino tyrimo, jos veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad N. T. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., požymiai.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad N. T. padarė eismo įvykį ir savavališkai pasišalino.

N. T. parodė, kad 2013-10-08 vakare automobiliu Opel Astra važiavo M.K. Č. gatve link Vingio parko. Pamačiusi įvažiavimą į parką draudžiantį kelio ženklą nutarė apsisukti, prieš tai pastebėjo priešais važiuojantį dviratininką. Apsisukusi pamatė, kaip dviratininkas, netekęs pusiausvyros, nukrito ant šaligatvio (b. l. 12, 45). Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis iš Vingio parko dviračiu važiavo M.K. Č. gatve dešine kelio puse ir pamatė apsisukantį automobilį Opel Astra, dėl to dviratį pristabdė. Automobilis stovėjo skersai gatvės, galu įsirėmęs į kairės pusės šaligatvį, tarp jo priekinio bamperio ir dešiniojo kelkraščio buvo maždaug 2 m tarpas. Kadangi automobilis buvo sustojęs, jis važiavo toliau. Staiga automobilis pavažiavo į priekį, šonu kliudė kairę koją, ir jis nukrito ant šaligatvio (b. l. 5, 45-46). Teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nukrito dėl kontakto su pažeidėjos vairuojamu automobiliu. Liudytojas M. A. parodė, kad eidamas iš Vingio parko M.K. Č. gatve priekyje išgirdo trenksmą ir pamatė krentantį dviratininką bei šalia jo pristabdžiusį lengvąjį automobilį (b. l. 7, 48).

ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad N. T. suprato, kad automobiliu kliudė važiuojantį dviratininką, po ko pastarasis nukrito, ir apgadino dviratį, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos, dėl to akivaizdu, kad N. T. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Tai, kad N. T. apgadino nukentėjusiojo dviratį, matyti iš eismo įvykio vietos schemos, kurioje užfiksuota, kad sulaužyta dviračio HAIBIKE, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių stabdžių rankena (b. l. 4). Be to, liudytojas M. A. parodė, kad girdėjo trenksmą ir pamatė krentantį dviratininką bei šalia jo pristabdžiusį žalios spalvos automobilį (b. l. 48), taigi, automobilio susidūrimas su dviračiu buvo pakankamai stiprus, N. T. neabejotinai turėjo jį pajusti ir išgirsti, be to, turėjo tai matyti vaizdo veidrodėlių pagalba. N. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tikslingai, siekdama išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliacinio skundo argumentas, kad N. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl agresyvių nukentėjusiojo veiksmų, yra nepagrįstas, kadangi išgąstis nepateisina tokio jos elgesio, be to, pranešti apie įvyk ji galėjo ir pasitraukusi iš vietos, tačiau to nepadarė.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nubaustoji kliudė nukentėjusiojo dviratį, padaryta žala, dėl to apeliacinio skundo versija dėl nukentėjusiojo agresijos vertintina kaip pažeidėjos siekis išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atsižvelgė į tai, kad pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, sunkių pasekmių nesukėlė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėja anksčiau nebausta administracine tvarka, ir paskyrė įstatymų sankcijose numatytas vidutinio dydžio nuobaudas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad teisės pažeidėjas ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne pažeidėjo asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

N. T. skirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, dėl to keisti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą nepakeistą ir N. T. atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) V.ŠvedienėNuorašas tikras:Teisėja V.Švedienė