- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-24
- Bylos Nr.
- II-268-830/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00329-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. C.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2300-2021 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu M. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 200 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad jis 2021 m. gegužės 18 d. 11.03 val., vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Panevėžys – (duomenys neskelbtini) 10,80 km išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiavusį automobilį, baigdamas lenkimo manevrą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“.
Šalies argumentai
2021 m. liepos 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas M. C. skundas, kuriuo prašoma sušvelninti paskirtą nuobaudą. Skunde M. C. nurodo, kad 2021 m. gegužės 18 d. važiavo iš Panevėžio į Kauną. Keliu Panevėžys – (duomenys neskelbtini), priekyje pareiškėjo apie 65-70 km/h greičiu, kai leistinas 90 km/h greitis, važiavo automobilis. Pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą kai kelio ženklinimas to nedraudė. Automobilis, kurį lenkė pareiškėjas, važiavo arti kito lengvojo automobilio, todėl jam teko aplenkti abi transporto priemones iš karto, nes tarp jų nebuvo vietos, kad pareiškėjas galėtų grįžti į savo važiuojamąją kelio dalį. Tokiu būdu lenkimo manevrą pareiškėjas pabaigė jau pažeisdamas kelio ženklinimą, kirto siaurą ištisinę liniją. Pažymi, kad nesukėlė jokios avarinės situacijos, kadangi priešingoje eismo juostoje nebuvo transporto priemonių. Mano, jog lenkimo manevras buvo atliktas saugiai. Dėl tokio savo elgesio labai apgailestauja. Nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl jam teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi, reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Pažymi, kad yra atsakingas vairuotojas ir laikosi kelių eismo taisyklių, jų nepažeidinėja. Šis atvejis atsitiktinis, kadangi lenkimo manevro metu kito pasirinkimo tik kaip grįžti į savo eismo juostą kertant siaurą ištisinę liniją neturėjo. Dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo labai gailisi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodo, kad su skundu nesutinka, nes nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. M. C. padarė pavojingą administracinį nusižengimą, už kurio įvykdymą įstatymo leidėjas numatė ne vien baudą, bet ir privalomai skirtiną teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjui kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atkreipia dėmesį, kad M. C. nuo 2017 m. gegužės mėn., buvo 4 kartus baustas už mažiau pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai M. C. prevencinio poveikio nepadarė, nes pareiškėjas įvykdė žymiai pavojingesnį administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
M. C. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Nurodė, kad įvykio metu nepamatė kelio ženklo, nes jį užstojo priekyje važiavęs automobilis.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Atsiliepime prašė teismo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nustatyta, kad M. C. 2021 m. gegužės 18 d. 11.03 val. kelio Panevėžys – (duomenys neskelbtini) 10,80 km, vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiavusį automobilį, o baigdamas lenkimo manevrą kirto siaurą ištisinę liniją, kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. C. yra automobilio „BMW 3ER REIHE“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas. Pareiškėjo vardu registruotas automobilis „BMW 3ER REIHE“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių lenkimo metu buvo užfiksuotas lenkiantis automobilius kelio atkarpoje „Lenkti draudžiama“ (KET 325 punktas) (lenkimo manevras pradėtas iki ženklo Nr. 325, baigtas – jau draudžiamojoje lenkti kelio atkarpoje), tai patvirtina vaizdo įrašas administracinio nusižengimo byloje. Už šį administracinį nusižengimą pareiškėjui buvo paskirta bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
M. C. iš esmės pažeidimo neginčija, bet nurodo, kad pažeidimas buvo atliktas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, netyčinis, nepamatė kelio ženklo, dėl to gailisi ir prašo sušvelninti nuobaudą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina, kad lenkimo manevras buvo baigtas kelio atkarpoje, kurioje buvo draudžiama lenkti.
Teismui papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad lenkimo vietoje, jo (lenkimo) pradžioje, buvo horizontalusis kelio ženklinimas 1.10 (KET 3 priedas) - dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti. Bylos duomenimis, M. C., pradėdamas lenkimą, šią liniją kirto iš brūkšninės linijos pusės, ir iki kelio ženklo draudžiančio lenkimą (Nr. 325) buvo apie 100-150 metrų (pateikta schema), lenkimą baigė šio ženklo galiojimo zonoje.
Teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad lenkimo manevras yra atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų.
M. C. kaip dėmesingas vairuotojas turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti lenkimo manevro, jei nebuvo įsitikinęs, jog manevrą galės pabaigti nepažeisdamas kelio ženklinimo. Skundo motyvas, jog į savo eismo juostą laiku grįžti negalėjo, nes priekyje važiuojantys automobiliai važiavo arti vienas kito, nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios pareiškėjas galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės, kadangi M. C. lenkė ne krovininę ar kitą didelių gabaritų transporto priemonę, tačiau lengvuosius automobilius. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes pamatyti, jog atliekant lenkimo manevrą jam gali tekti aplenkti du lengvuosius automobilius iš karto, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Teismas pažymi, kad įstatymuose yra įtvirtintas teisingumo principas. ANK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės nusižengimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti tyčią, pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priimant 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinėje byloje nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, kadangi administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Pareiškėjas nurodė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė liko neįvertinta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, kad M. C. iš tiesų dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra reikalinga darbui. Šios specialiosios teisės atėmimas būtų tiesiogiai susijęs ir su pajamų netekimu. Pareiškėjas anksčiau buvo baustas už mažiau pavojingus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tačiau duomenų apie tai, kad M. C. tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, nėra. Pažeidimas netyčinis, padarytas dėl neatsargumo. Manytina, kad pareiškėjo transporto priemonių lenkimas draudžiamoje zonoje buvo daugiau atsitiktinis. Taip pat svarbu pažymėti, jog atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.
Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad M. C. paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t.y. netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vis dėlto, pažymėtina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog visgi buvo padarytas šiurkštus KET pažeidimas, mažinti paskirtos baudos dydį nėra pagrindo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. birželio 30 d. nutarimas keistinas, panaikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
M. C. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti M. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.
Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2300-2021, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, palikti jam nutarimu paskirtą nuobaudą – 200 Eur baudą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.