Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akcentuoja, jog atsakovė už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi pareiškėjai 152,03 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais 2017 m. vasario 23 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-41 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai).

Teigia, jog vietinės rinkliavos pranešimai rinkliavos mokėtojams, taigi ir atsakovei, siunčiami neregistruotu laišku, tačiau į siunčiamus mokėjimo pranešimus atsakovė nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovės. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės: 1) 152,03 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., už atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini); 2) 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4,06 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei Gyventojų registro išrašo suformavimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).

Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 2 punkte numatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos administravimas yra pavedamas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Administratorius). Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimo tvarka nurodyta Nuostatų III skyriuje, o vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka – Nuostatų V skyriuje. Taip pat Nuostatų 66 punktą numatyta, kad per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš rinkliavos mokėtojų vykdo Administratorius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario21 d. išrašo matyti, kad atsakovei nuo 2015 m. gegužės 18 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 85.39 kv. m. Iš valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 4 d. išrašo matyti, kad atsakovė nuo 1989 m. rugsėjo 27 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Byloje yra pareiškėjos atsakovei suformuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai: 2021 m. kovo 1 d. mokėjimo pranešimas Nr. TTF-21-697958 (už 2021 m.), 2022 m. balandžio 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. TTF-22-1053267 (už 2022 m.), 2023 m. kovo 17 d. mokėjimo pranešimas Nr. TTF-23-1354645 (už 2023 m.), 2024 m. kovo 20 d. mokėjimo pranešimas Nr. TFF-24-1663140 (už 2024 m). Taip pat byloje yra pateiktas 2023 m. rugsėjo 19 d. UAB Telšių RATC įspėjimas atsakovei dėl nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio. Be kita ko, byloje yra pateikta ir UAB Telšių RATC 2024 m. gegužės 21 d. pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ Nr. P-TL-24-169, kurioje nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. yra skolinga iš viso 152,03 Eur. Visi šie dokumentai patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir UAB Telšių RATC prašomos priteisti sumos dydį.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų TIPK leidimą, kuriame yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas, ir dėl ko jai būtų netaikomos Nuostatų taisyklės.

Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir suformavo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus už atitinkamus laikotarpius, įspėjimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio. Per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. susidarė 152,03 Eur įsiskolinimas. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų netinkamai paskaičiavusi mokėtinos vietinės rinkliavos dydžio sumą per ginčo laikotarpį.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą ar dalį prašomos priteisti vietinės rinkliavos būtų sumokėjusi. Be to, nėra pateiktas atsakovės atsiliepimas ar paaiškinimas, kuris prieštarautų pareiškėjos reikalavimams, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą ar jog jai būtų taikoma kokia nors vietinės rinkliavos lengvata. Tad yra pagrindas pareiškėjos reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo patenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl jis tenkintinas ir UAB Telšių RATC iš atsakovės priteistina 152,03 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 23 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 4,06 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei gyventojų registro išrašo suformavimą.

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). LVAT praktikoje išaiškinta, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors, kaip matyti, juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato neribojamos, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo šioje byloje, teismo vertinimu, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, šių aplinkybių nepaneigė, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Būtent tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-822/2022 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas, nes neatitinka būtinumo kriterijaus.

Pareiškėjos prašymas priteisti 4,06 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei Gyventojų registro išrašų suformavimą taip pat netenkinamas, į bylą nepateikti dokumentai, kad faktiškai, realiai už pažymas buvo sumokėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos patenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (kodas 171780190) iš atsakovės A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) 152,03 Eur (šimtą penkiasdešimt du eurus ir tris euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prašomą sumą už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei Gyventojų registro išrašo suformavimą netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.